<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>adenoidų operacija | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/adenoidu-operacija/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 20:40:29 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Ligų kaltininkai – adenoidai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ligu-kaltininkai-adenoidai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ligu-kaltininkai-adenoidai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ligu-kaltininkai-adenoidai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Oct 2015 08:12:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Adenoidai]]></category>
		<category><![CDATA[adenoiditas]]></category>
		<category><![CDATA[adenoidų gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[adenoidų operacija]]></category>
		<category><![CDATA[adenoidų uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[ryklės tonzilės]]></category>
		<category><![CDATA[ryklės tonzilių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14081</guid>

					<description><![CDATA[<p>Apie adenoidus anksčiau ar vėliau išgirsta bene visi tėvai. Atrodytų, šie dariniai tik apsunkina vaikui gyvenimą. Bet taip nėra. Adenoidai – svarbus imuninės sistemos organas, o problemos atsiranda tuomet, kai jie padidėja. Viena iš adenoidų išvešėjimo priežasčių – nusilpęs imunitetas. Ką reikėtų žinoti apie šiuos darinius? Dažnai viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančio vaiko adenoidai padidėja&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ligu-kaltininkai-adenoidai">Ligų kaltininkai – adenoidai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><i><a href="https://mamairvaikas.lt/ligu-kaltininkai-adenoidai/padidejo-rykles-tonziles" rel="attachment wp-att-15629"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-15629" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/10/Padidėjo-ryklės-tonzilės-600x365.jpg" alt="Padidėjo ryklės tonzilės" width="600" height="365" /></a>Apie adenoidus</i> anksčiau ar vėliau išgirsta bene visi tėvai. Atrodytų, šie dariniai tik apsunkina vaikui gyvenimą. Bet taip nėra. <i>Adenoidai </i>– svarbus imuninės sistemos organas, o problemos atsiranda tuomet, kai jie padidėja. Viena iš <i>adenoidų išvešėjimo</i> priežasčių – nusilpęs <i>imunitetas</i>. Ką reikėtų žinoti apie šiuos darinius?</p>
<p>Dažnai viršutinių kvėpavimo takų <i>infekcijomis</i> sergančio vaiko <i>adenoidai</i> padidėja ir periodais tarp infekcijų puolimų nespėja grįžti į pradinę padėtį. Jeigu <i>vaikas</i> dažniausiai kvėpuoja per burną, nuolat serga kvėpavimo takų ligomis, tėveliams vertėtų susirūpinti, nes jo <i>adenoidai </i>gali būti padidėję. Sergančiam jų uždegimu – <i>adenoiditu</i>, vaikui taikomas vietinis gydymas, taip pat padeda grūdinimas, kartais adenoidus būtina pašalinti.</p>
<p><strong>Kodėl vaiką kamuoja padidėję adenoidai?</strong></p>
<p><i>Adenoidai</i> – tai ryklės <i>tonzilės</i>, sudarytos iš nosiaryklės skliaute esančio limfinio audinio. Šios <i>tonzilės</i> yra imuninės sistemos dalis, kurioje susikaupę imuninės ląstelės. Tėvai žino, kad sergant gerklės uždegimu padidėja <i>kaklo limfmazgiai</i>. <i>Adenoidai</i> – taip pat yra limfinio audinio dariniai, kurie padidėja dėl uždegimo, tik apčiuopti išorėje jų negalime.</p>
<p>Normalios būklės ryklės <i>tonzilės </i>nedidelės. Į nosiaryklę <em>patekus infekcijai</em>, imuninės ląstelės pradeda veikti, dėl to <i>adenoidai</i> padidėja. Pasveikus paprastai jie vėl susitraukia. Bet jeigu <i>liga </i>tęsiasi ir vaiką nuolat puola <i>virusai</i>, adenoiduose vystosi nuolatinis <i>uždegimas</i> – <i>adenoiditas</i> ir ilgainiui jie padidėja.</p>
<p><i>Adenoidų uždegimas</i> 3 – 7 metų vaikus kamuoja daug dažniau negu vyresnius. Taip yra todėl, kad maži <i>vaikai </i>dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, prienosinių ančių uždegimu (sinusitas), bronchitu, alerginėmis ir kitomis ligomis, juos ilgai kamuoja <i>sloga</i> ir <i>kosulys</i>. Dar viena priežastis – šio amžiaus vaikų labiau išvešėjęs limfinis audinys, iš kurio sudaryti <i>adenoidai</i>. Paauglystėje ryklės <i>tonzilės</i> nuosekliai mažėja ir apie dvidešimtuosius gyvenimo metus visiškai išnyksta.</p>
<p><strong>Negalavimo požymiai</strong></p>
<p>Padidėję <i>adenoidai </i>užkemša užpakalines nosies ertmės angas, todėl <i>vaikas</i> kvėpuoja per burną. Taigi,<b> </b>jeigu vaikui sunku kvėpuoti per nosį, <i>mama</i> ir <i>tėtis</i> gali įtarti, kad jį kamuoja padidėjusios <i>ryklės tonzilės</i>. Verta kreiptis į gydytoją, jeigu <i>vaikas</i> sunkiai kvėpuoja, ypač miegodamas, arba knarkia. Tokie <i>vaikai </i>kvėpuodami atvira burna neramiai miega, gali šlapintis į lovą. Dėl sutrikusio kvėpavimo miegant gali ištikti net dusulio priepuoliai. Taip pat – <i>miego apnėja</i>, kai miegantis <i>vaikas </i>trumpam nustoja kvėpuoti.</p>
<p><i>Mažylis</i> pabunda nuvargęs, skundžiasi galvos skausmu, todėl dieną jam sunku susikaupti. Per burną įkvepiamas nesušildytas ir neišvalytas oras. Todėl toks <i>vaikas </i>dažnai serga peršalimo ligomis ir jį kamuoja užsitęsusi <i>sloga</i>.</p>
<p><strong>Kuo pavojingas adenoidų uždegimas?</strong></p>
<p>Išvešėję <i>adenoidai</i> gali užkimšti klausomojo (Eustachijaus) vamzdelio angą, jungiančią nosiaryklę su vidurine ausimi. Todėl gali suprastėti <i>vaiko klausa</i> ir <i>peršalimai </i>dažnai komplikuosis į otitą (vidurinės ausies uždegimą). Tyrimais įrodyta, kad <i>adenoidai </i>– puiki terpė adenovirusams, kurie sukelia ūminius kvėpavimo takų uždegimus: slogą, tonzilitą, bronchų ir plaučių ligas. Mat limfiniame audinyje yra raukšlelių, kuriose patogu daugintis bakterijoms.</p>
<p>Nuolat pravira burna priversto kvėpuoti vaiko apatinis žandikaulis nusileidžia, formuojasi netaisyklingas <i>sąkandis</i>, auga <i>kreivi dantukai</i>. Todėl netinkamai formuojasi nosis ir kitos veido dalys. Egzistuoja net medicininis terminas – „adenoidinis veidas“. Tai siauras ir pailgas veidas, atsikišę priekiniai dantys, aukštas gomurio lankas, žema liežuvio padėtis, siauras viršutinis žandikaulis, trumpa viršutinė lūpa. Vaiko kalba pasidaro neaiški, paduslėja balsas. Gali netaisyklingai vystytis krūtinės ląsta, sulėtėti vaiko <i>psichinė raida</i>. Specialistas dažnai iš vaiko išvaizdos supranta jo negalavimo priežastį.</p>
<p><b></b><strong>Kaip nustatomas ryklės tonzilių uždegimas?</strong></p>
<p>Išvešėjusius adenoidus svarbu nustatyti kuo anksčiau, kol vaiko organizme dar neatsirado didesnių pokyčių. <i>Ryklės tonzilės </i>matomos apžiūrint vaiko nosiaryklę specialiu veidrodėliu, atliekama endoskopinė nosiaryklės apžiūra.</p>
<p><b></b><strong>Ligos priežastys</strong></p>
<p>Adenoidų, kaip ir viso limfinio audinio, paskirtis – antikūnų gamyba organizmo atsparumui ir kovai su infekcijoms. Jei organizmas nusilpęs, silpnėja ir gynyba, tada pradeda daugiau gamintis limfinio audinio. Taigi <em>padidėję</em> <i>adenoidai </i>– vaiko imuninės sistemos reakcija į stiprų dirgiklį.</p>
<p><strong><em>Pagrindinės priežastys</em></strong></p>
<ul>
<li>Paveldimumas. <i>Ryklės tonzilės </i>padidėja vaikams, kurių tėvai vaikystėje taip pat patyrė šį negalavimą.</li>
<li>Prasti mitybos įpročiai. Labiausiai <i>imunitetą silpnina</i> saldumynai, nes juose esantys dirbtiniai angliavandeniai  neutralizuoja kai kurias nuo virusų saugančias medžiagas. Todėl didelis saldumynų kiekis skatina ligas.</li>
<li>Alerginės viršutinių kvėpavimo takų <i>ligos</i> (sinusitas, bronchinė astma).</li>
<li>Dažni <i>peršalimai</i>.</li>
<li>Imunitetą silpninančios <i>infekcinės ligos</i>: skarlatina, tymai, raudonukė,<b> </b>infekcinė mononukleozė.</li>
<li>Įtakos turi sausas nevėdinamų patalpų oras šildymo periodu.</li>
<li>Dulkės ant kilimų, minkštų baldų, atvirose knygų lentynose.</li>
<li>Nepalankios ekologinės sąlygos, pavyzdžiui, pramonės teršalai, tėvų rūkymas namuose.</li>
</ul>
<p><span style="color: #000000;"><strong>Adenoidų gydymas</strong></span></p>
<p>Operuoti adenoidų gydytojai neskuba, nors įrodyta, kad juos pašalinus, <i>imunitetas</i> nepasikeičia. Mat toks pats limfinis audinys yra visoje kvėpavimo takų gleivinėje. Didesnės reikšmės <i>imunitetui </i>turi kvėpavimo takų gleivinės atsparumas. Be to, išoperuoti <i>adenoidai</i> gali vėl išaugti. Todėl šiuolaikinė <i>medicina</i> siūlo kitokį gydymą, kuris kiekvienu konkrečiu atveju individualus. Lėtinio <i>ryklės tonzilių uždegimo</i> gydymas gali užsitęsti. Pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, pasikonsultavus su otorinolaringologu, o prireikus – ir su alergologu arba imunologu.</p>
<p><i>Adenoidai</i> gydomi vaistais <i>nuo uždegimo</i>, imunitetą stiprinančiais preparatais. Kad ryklės tonzilėse nebūtų nuolatinio uždegimo, svarbu nutraukti <i>peršalimo ligų</i> grandinę. Kuo rečiau <i>vaikas</i> serga, tuo mažesnė tikimybė, kad padidės <i>adenoidai</i>.</p>
<p><i>Adeinoidai </i>operuojami dažnai kvėpavimo takų uždegimais sergantiems <i>vaikams</i>, nes jie yra infekcijos židinys. Mat limfinis audinys – puiki terpė bakterijoms veistis. Jei <i>ryklės tonzilės </i>padidėja tiek, kad pablogėja <i>mažylio klausa</i>, <i>vaikas</i> negali kvėpuoti per nosį, dažnai kartojasi kvėpavimo takų infekcijos, sutrinka veido skeleto vystymasis, taip pat gali prireikti operacijos. <i>Adenoidai</i> šalinami taikant bendrąją intubacinę nejautrą, taigi <i>vaikas</i> nepajunta diskomforto. <em>Operacija</em> nesudėtinga ir trunka neilgai. Jei nekyla jokių komplikacijų, praėjus 3 – 4 valandoms po operacijos, <i>vaikas</i> išleidžiamas namo. Išoperuotas <i>vaikas</i> visiškai pasveiksta per 1 – 3 savaites. Jis slaugomas namuose, ligoniuką reikia maitinti tik švelniu šiltu maistu, negalima duoti karštų gėrimų, maudyti karštoje vonioje. Jei po operacijos <i>vaikas</i> vis tiek iš įpročio kvėpuoja pro nosį, jam skiriami specialūs kvėpavimo pratimai.</p>
<p><i>Parengė </i><i>sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</i></p>
<p>Radnatt nuotrauka iš FreeDigitalPhotos.net</p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ligu-kaltininkai-adenoidai">Ligų kaltininkai – adenoidai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ligu-kaltininkai-adenoidai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 11 Oct 2015 19:57:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Adenoidai]]></category>
		<category><![CDATA[adenoidų gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[adenoidų operacija]]></category>
		<category><![CDATA[augaliniai preparatai]]></category>
		<category><![CDATA[dantų dygimo]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[dieta]]></category>
		<category><![CDATA[dygsta dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[ežiuolės]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stokos anemija]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[hemoglobino kiekis]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kazimieras Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kramtukai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kultūrizmo sportininkė]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[maisto papildai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[mineralinis vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Neringa Gorelė]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Netikras krupas]]></category>
		<category><![CDATA[pakilusi temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pirmasis dantukas]]></category>
		<category><![CDATA[piršto čiulpimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[rudeninė apranga]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[ruošiantis į darželį]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[svorio metimas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko batukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaistažolės]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo iš čiaupo]]></category>
		<category><![CDATA[vežimėlis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14076</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Atletinio kultūrizmo sportininkė ir mama Neringa Gorelė – apie motinystės atostogų atradimus, pakeitusius ne tik per nėštumą gerokai papilnėjusios jaunos moters figūrą, bet ir gyvenimą. RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-ruduo" rel="attachment wp-att-14138"><img loading="lazy" width="500" height="426" class="alignleft wp-image-14138 size-full" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2015 ruduo" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/10/urnalas-Mama-ir-vaikas-2015-ruduo-e1579638795197.jpg"></a>MAMŲ ISTORIJOS. Atletinio kultūrizmo sportininkė ir mama Neringa Gorelė – apie motinystės atostogų atradimus, pakeitusius ne tik per nėštumą gerokai papilnėjusios jaunos moters figūrą, bet ir gyvenimą.</p>
<p>RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.</p>
<p>SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?</p>
<p>KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ <i>Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai?</i> Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?</p>
<p>PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/10/Mama-ir-vaikas-2015_3.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo</strong></span></a></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo/mama-ir-vaikas-2015_3" rel="attachment wp-att-14252">&nbsp;</a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
