Alergija yra liga.

Ne, alergija – ne liga, o būsena, pasireiškianti alerginiais sutrikimais. Alergija – tai reakcija, kuri vyksta organizme ant putliųjų ląstelių paviršiaus, ir gali lemti alerginę ligą.

Alerginėmis ligomis serga tik žmogus.

Alergijos vargina ne tik žmones, bet ir kates, šunis, jūrų kiaulytes, kitus naminius gyvūnėlius ir gyvulius. Kaip ir žmonės, naminiai gyvūnai gali čiaudėti, sloguoti, dusti, kasytis visą kūnelį, nes odą išbėrus juos irgi kamuoja niežulys.

Alergijos priežastis yra ją sukelianti medžiaga.

Problema yra ne alergiją sukelianti medžiaga, t. y. alergenas, o žmogaus reakcija į ją. Žmogaus organizmas reaguoja į įvairias aplinkos medžiagas: žiedadulkes, maisto produktus, chemines medžiagas, kurių dedama į kosmetikos priemones, buitinę chemiją, vaistus. Gausu vadinamųjų buitinių alergenų: namų dulkių erkės, pagalvių plunksnos, naminių gyvūnų kailis. Alerginių reakcijų sukelia geliantys vabzdžiai. Alergenų esama pernelyg daug ir įvairių, kad visus čia išvardytume. Tačiau alergiją sukelia kartotinė, o ne vienkartinė organizmo reakcija į alergeną.

Žmogaus organizmą įjautrina tik konkreti medžiaga, tik pavienis alergenas – visiems alergenams žmogus negali būti jautrus. Kai kuriems alergenams žmogus įsijautrina, jei turi genetinį polinkį. Cheminiams alergenams ir vaistams galime įsijautrinti visi. Yra žinoma, kad kai kuriems cheminiams alergenams įsijautrinama dažniau, todėl ir buvo sudarytas vadinamasis Europos cheminių alergenų standartas, į kurį įtrauktos 24 medžiagos, dažniausiai sukeliančios alergines reakcijas. Kaip pavyzdį galima paminėti alergines reakcijas nuo nikelio sulfato, kurio yra bižuterijoje, laikrodžių dirželiuose, akinių rėmeliuose, diržų sagtyse, įrankiuose, net monetose. Šiai medžiagai yra įsijautrinusios net ketvirtadalis moterų.

Trumpaplaukiai naminiai gyvūnėliai alergijos nesukelia.

Nei gyvūno kailis, nei kailio ilgis nėra alergines ligas sukeliantys veiksniai. Jas sukelia gyvūnų epidermyje esantys alergenai, o jų yra ne vien gyvūno odoje, bet ir seilėse, šlapime. Jų agresyvumą lemia tirpumas vandenyje. Kačių alergenai yra daug stipresni nei šunų ir gali sukelti stipresnes alergines reakcijas, ir net jei atiduodame katę auginti kitiems, alerginių simptomų neatsikratome apie pusę metų.

Kita vertus, šiuolaikinė molekulinė alergologija leidžia ištirti atskirus alergenų komponentus, ir neseniai visus labai nustebino tai, kad šunų patinų alergeno komponentas Canf 5 yra identiškas vyro prostatos antigenui. Tad jei vyras yra įsijautrinęs būtent šitam alergeno komponentui ir jei jo giminėje yra sergančiųjų prostatos vėžiu, vertėtų sunerimti ir atlikti tyrimus, ar netyko ir jo tokia
grėsmė.

Man alergiją sukelia pelėsiai.

Pelėsiniai grybai, moksliškai vadinami mikromicetais, dėl savo struktūrinių savybių yra silpni alergenai. Pacientai gana dažnai sako manantys, jog alergija kyla būtent nuo jų. Tačiau jie nežino, kad svarbiausias alergenas yra pelėsinių grybelių sporomis mintančios namų dulkių erkės, sukeliančios akių ašarojimą, alerginę slogą, net kosulį ar dusulio priepuolius.

Jei laikysime naminį gyvūnėlį, vaikas nebus alergiškas, nes nuo vaikystės pripras prie alergenų.
Ši teorija buvo iškelta remiantis hipoteze, kad nuolat turėdamas kontaktų su gyvūnėlių alergenais vaikas gali tapti jiems nebejautrus. Kartais ja remdamiesi tėvai bet kokia kaina stengiasi laikyti namuose gyvūnėlį. Vis dėlto teorijos tėra teorijos, ir ne visada patvirtinamos. Vaikas per mažas, kad suvoktų, ar šuo arba katė kenkia jo sveikatai. O mes įjautriname jį dar nebūtiems alergenams.

Alergiją galima įsikalbėti.

Tikrai ne, nes ją sukelia alergenas, o ne įsitikinimas ar pasakytas žodis. Vis dėlto alergijos terminas gana dažnai žmonių ar žiniasklaidos vartojamas kaip metafora apibūdinti kokiam nors nepageidaujamam ar erzinančiam reiškiniui ar asmeniui.

Po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja.

Alergijos stiprumui alergeno kiekis įtakos neturi. Alergiją sukelia mažos dozės, ir net labai audringai alerginei reakcijai sukelti užtenka labai mažų, tiesiog minimalių dozių. Paprastai taip nutinka, kai žmogus alergiškas vaistams. Tačiau būna ir taip, kad pirmąkart įgėlus bitei ar širšei reakcija yra silpna, tokia kaip dilgėlinė, tačiau antrą kartą – gerokai stipresnė, pvz., ištinka anafilaksinis šokas.

Sergant alerginėmis ligomis reikia iš esmės keisti gyvenimo būdą.

Norint išvengti alergijos reikia, kad aplinkoje, kurioje esate, alergeno nebūtų, arba nevartokite alergiją sukeliančių medžiagų. Gydantis alergines ligas svarbiausia vengti alergeno ar jį pašalinti. Tačiau stengdamiesi vengti alergenų ir atsisakydami tam tikrų maisto produktų iš esmės savo gyvenimo būdo nepakeičiame. Svarbiausia – jei žinote alergijos priežastį, galite apsispręsti, kaip gyventi toliau. Tarkim, jei vaikas alergiškas katei, nutarti augintinės atsisakyti jam gali būti labai skausminga. Jei sunku atsisakyti naminio gyvūnėlio, kuris tapo šeimos nariu, alergiškam šeimininkui tenka vartoti vaistus nuo alergijos ir jais slopinti simptomus.

Vaikai paveldi tėvų alerginę ligą.

Nevisiška tiesa. Paveldimos ne alerginės ligos, o polinkis jomis sirgti, t. y. paveldimi alergijos genai, kurie, kaip nustatyta mokslininkų, yra daugelyje chromosomų. Jei taip ir nutinka, alerginėmis ligomis serga iki 85 % giminaičių. Kad alergija yra paveldima, galvoja beveik visi žmonės, tačiau ne visi žino, kad jų atžalos nebūtinai yra alergiškos tiems patiems alergenams kaip tėvai: pvz., vaikas gali būti alergiškas visai kitiems maisto produktams nei jo tėvai. Į tai labai svarbu atsižvelgti, antraip iš vaiko mitybos gali būti pašalinti jam būtini maisto produktai. Kita vertus, jei turite alergijos genų, liga lydės visą gyvenimą, tačiau jos eiga bus gerybinė, ji neprogresuos, protarpiais aprims savaime. Alerginė liga kinta, ji gali įgauti kitokių formų. Todėl labai svarbu žinoti, kad ja sergate.

Šokoladas – alergenas

Kakava, iš kurios gaminamas šokoladas, – tai kakavmedžio pupelių milteliai, kurie turi daug polifenolių ir gali sukelti neimunologinių reakcijų. Tai silpnas maisto alergenas ir alergeninių savybių neturi. Tačiau kryžminių reakcijų gali sukelti tabako lapai, kava, ambrozijos žiedadulkės.

Kava – alergenas

Kava, gaminama iš kavamedžių pupelių, alergeninių savybių neturi ir yra silpnas maisto alergenas. Tačiau kryžminių reakcijų gali sukelti ricina, ricinos aliejus. Galimas alerginis kontaktinis dermatitas.

Žindančios motinos mityba turi įtakos vaiko alergijai.

Nėra mokslinių įrodymų, kad motinos mityba turėtų įtakos vaiko alergijai. Konsultuotis ateinančios mamos ne viena sako, kad būgštaudamos padarinių savo vaikui nevalgo jokio alergeniško maisto: nei pieno, nei kiaušinių, nei baltos duonos ar kitų kepinių, riešutų, negeria kavos, nesmaguriauja šokolado, o kūdikį kaip beria, taip beria ir jokie maisto apribojimai nepadeda. Dažnai pasirodo, kad savęs visai marinti nereikia, nes jokios maisto alergijos nėra, kūdikį vargina atopinis dermatitas, kurio priežastys yra visiškai ne alerginės.

Alerginė sloga gali pasireikšti nuo pat gimimo.

Iki 2 metų alerginės slogos nebūna ir net negali būti, nes alerginę slogą sukelia įkvepiamieji alergenai.

Ištrauka iš knygos „Alergija. Priežastys. Simptomai. Gydymas“

Vilniaus universiteto prof. Rūtos Dubakienės knyga „Alergija. Priežastys, simptomai, gydymas“ – pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie mūsų amžiaus rykštę – alergijas ir alergines ligas. Knygoje gydytoja pateikia ne tik bendrąsias žinias, bet ir dalijasi praktiniais pavyzdžiais bei patarimais iš ilgametės patirties.

– Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus?

Pirmiausia – trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai trumparegystė nebeprogresuoja, ją galima sėkmingai koreguoti lazeriu. Dažnai tenka išrašyti akinius dar ikimokyklinukams, o jų tėvelius šios problemos užklupo tik paauglystėje.

Dažnesni ir alerginiai akių uždegimai. Vaikas ima trinti akis, jos ašaroja. Alergijos priežastys įvairios: naminiai gyvūnėliai, patalynės erkutės, augalai, žiedadulkės. Ilgai televizorių žiūrinčio vaiko akys gali išsausėti. Atkreipkite dėmesį, ar žiūrėdamas įdomų filmą vaikas mirksi – būtent taip akys drėkinamos.

– Kokio amžiaus mažiausi pacientai apsilanko jūsų kabinete ?

Ligoniuku gali tapti ir ką tik gimęs kūdikis. Dažnai kūdikiams diagnozuojama ašarų takų patologija – dakriocistitas (ašarų maišelio uždegimas). Liga išsivysto dėl to, kad gimus neatsidaro ašarų kanalai. Anot žinomų Londono mokslininkų, dakriocistitas diagnozuojamas dvidešimčiai procentų pasaulio kūdikių, tačiau dažniausiai ši liga praeina savaime per pirmuosius tris mėnesius. Maždaug penkiems procentams ligoniukų prireikia chirurginio gydymo – ašarų takų zondavimo. Ligos priežastys nežinomos. Manoma, kad įtakos turi įvairios gimdymą lengvinančios priemonės.

– Kas įpročiai skatina akių ligų vystymąsi?

Blogiausia, jei vaikas be perstojo žiūri iš arti, nes negali ilgai išbūti be naujųjų technologijų. Vaikai nuolat įsikniaubę į kompiuterius, su išmaniaisiais telefonais nesiskiria net žaisdami lauke. Akis veikia kaip fotoaparato objektyvas: specialaus raumens padedama ji fokusuoja vaizdą iš arti, o žiūrint į tolį, perfokusuoja iš toli. Jei nuolat žiūrime į arti esančius objektus, raumuo įsitempia ir ilgainiui nebegali atsipalaiduoti – vystosi trumparegystė.

– Ką galite papasakoti apie vaikų akių ligų profilaktiką?

Itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taigi padeda išvengti akių ligų. JAV akių gydytojai primena taisyklę „20:20:20“: po dvidešimties minučių darbo dvidešimt sekundžių pailsinti akis žiūrint į dvidešimt pėdų (šešių metrų) tolį.

Taip pat svarbu tinkama vaiko mityba. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas.

Jei vaiką kamuoja alergija, derėtų apsilankyti pas alergologą, o ir nustačius dirgiklius, kiek įmanoma, vengti alergenų.

Tėveliai neturėtų pamiršti reguliariai atvesti vaiką pas oftalmologą.

– Ar dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?

Dabar vaikų akys tikrinamos nuo mažumės. Išsiaiškiname, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau minėtas dakriocistitas. Šių ligų gydymą labai svarbu pradėti kuo anksčiau.

Pirmą kartą sveiko vaiko regą derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei akys sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą. Gerai būtų, jei tėveliai savo vaiką atvestų pas akių specialistą kartą per metus.

– Kuo ypatingas gydytojo darbas su vaikais?

Darbas su mažaisiais visiškai kitoks. Reikia ne tik kantrybės, bet ir specializuotos įrangos. Pavyzdžiui, specialaus nuotolinio prietaiso, kuris padeda identifikuoti refrakcijos ydas. Įpranti prie netikėčiausių pacientų traumų. Mažieji padaužos akis susižaloja įvairiausiais daiktais: plastikinių žaislų gabaliukais, žaislinių pistoletų kulkomis, plastikiniais balionų pagaliukais, kankorėžiais, kamuoliais.

Apsaugoti vaikus nuo tokių nelaimių galime tik atsisakydami pavojingų žaislų, kurių detalės gali sužeisti akis.

– Neseniai lankėtės prestižiniuose Londono oftalmologijos kursuose. Kokios akių ligos aktualiausios pasaulyje?

Šiuos oftalmologijos kursus, kurie, beje, skirti vaikų oftalmologijai, organizuoja Londono universitetas, o paskaitas skaito pasaulyje labiausiai pripažinti oftalmologijos ekspertai – profesoriai Deividas Teiloras ir Tonis Mūras. Pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas įvairiems genetiniams sindromams, vis labiau populiarėja ankstyvi radiologiniai tyrimai. Vaikams vis dažniau nustatomi regėjimo sutrikimai dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, naujagimiams dažnėja įvairių tinklainės problemų, ašarų takų pokyčių. Gausėja piktybinių auglių, dažnėja žvairumas. Šioms ligoms reikia rimtų diagnostinių tyrimų: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos. Tokius tyrimus jau atliekame ir Lietuvoje.

– Kaip vertintumėte oftalmologijos diagnostiką Lietuvoje?

Regėjimo sutrikimų diagnostika pakankamai pažangi. Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje. Vaikams dažnai naudojame refraktometrą – aparatą, kuriuo galima nustatyti akių laužiamąją gebą nuotoliniu būdu. Mat vaikas nesugeba ilgai koncentruoti žvilgsnio, nenustygsta kėdėje. Taip pat galime atlikti visus sudėtingus radiologinius tyrimus, tik kai kurie jų daromi tik vyresniems vaikams.

Nors vaikų akių ligų daugėja, tėveliams nervintis nereikėtų. Tiesiog nelaukite, kol mažieji patys pradės skųstis akių negalavimais. Užtenka ateiti pas oftalmologą po pirmojo gimtadienio, o idealiausia lankytis kasmet. Akių specialistai nuramins tėvelius, o jei prireiks, užkirs kelią rimtiems negalavimams.