Dabartiniame chemijos amžiuje alergija dažnai prasideda vaikystėje, be to, ji gali būti paveldėta. Jeigu mama ar tėtis alergiškas, 20-40 proc. tikėtina, kad ir vaikas susirgs šia liga. Jei alergiški abu tėveliai, ši tikimybė jau 40-60 proc. Anksčiausiai žmogus susiduria su maisto alergenais – dar kūdikystėje. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai dažniausiai išauga maisto alergiją, bet pasidaro jautrūs įkvepiamiesiems alergenams.

Slogos kaltininkas – šienligė

Užburkusi nosis, jos niežulys, vandeningos išskyros, nuolat atakuojantis čiaudulys dažniausiai praneša apie alerginę slogą, vadinamą šienlige. Ją sukelia medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Labiausiai šienligė neduoda ramybės intensyviausiu žydėjimo periodu – gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais. Bet jei esate alergiški, pavyzdžiui, lazdynui arba alksniui, liga su pavasariu pasveikins jau antroje kovo pusėje. Pasibaigus medžių žydėjimui, vasarą pasklinda žolių ir piktžolių žiedadulkės, kurios alergiškiems žmonėms sukelia nemažai problemų. Gegužę ir birželį pražįsta miglė, motiejukas, šunažolė, eraičinas. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį ore sklando balandų, pelynų, kukurūzų ir saulėgrąžų žiedadulkės. Šienligė nesnaudžia ir žiemą, nes alergenai slepiasi verbose ir sausose puokštėse.

Jei alerginė sloga tęsiasi ištisus metus, galite įtarti, kad dėl jos kaltos dulkių erkutės, šunys ar katės, galbūt pelėsiai ar tabako dūmai. Be to, alerginį rinitą gali sukelti ir daugelis maisto produktų.

Prie šios ligos dažnai prisijungia alerginis konjunktyvitas. Jį atpažinsite iš perštinčių ir ašarojančių akių, kurios bijo šviesos. Dar parausta junginė, paburksta vokai, teka gleivingos akių išskyros. Tik neapsigaukite, nes alerginio konjunktyvito požymiai panašūs į infekcinio.

Alergijos pėdsakai odoje – atopinis dermatitas ir dilgėlinė

Atopinis dermatitas dažnai užklumpa vaikus pirmaisiais gyvenimo metais. Šis lėtinis alerginis odos uždegimas kamuoja mažylio odą bėrimais, niežuliu, pleiskanomis. Neaplenkia ši alergija ir suaugusiųjų. Jos priežasčių gali būti nemažai – įvairūs įkvepiamieji bei maisto alergenai, ligą paskatina odos sausumas.

Maisto produktai bei jų priedai, dažikliai, vaistai, vaistažolės, cheminės medžiagos gali tapti dilgėlinės alergenais. Ant odos atsiranda rausvos, susiliejančios pūkšlės, kurias niežti bei degina. Per parą bėrimai vienoje vietoje išnyksta ir atsiranda kitoje. Tik šios ligos nedera painioti su kita dilgėlinės rūšimi – nealergine, kurios požymiai panašūs. Prie dilgėlinės dažnai prisijungia ir Kvinkės edema – pabrinksta poodis ir gleivinės vokų, lūpų ir ausų sritys, degina, niežti. Ypač pavojingas alergijos smūgis – anafilaksinė reakcija. Tuomet pažeidžiama ne tik oda, bet ir širdis, kraujagyslės, sutrinka kvėpavimas bei virškinimas. Anafilaksija pavojinga gyvybei, todėl prireikia medikų pagalbos.

Kokie maisto produktai gali sukelti alergiją?

Alergenais gali tapti praktiškai visi maisto produktai, kuriuose yra baltymų. Kūdikiams tai dažniausiai pienas ir kiaušiniai, vyresniems vaikams dar ir kviečiai, žuvis, sojos, citrusiniai vaisiai. Paaugliai ir suaugusieji jautrūs vaisiams, daržovėms, prieskoniams, riešutams ir vėžiagyviams. Jeigu teko susidurti su maisto alergija, seni jūsų pažįstami: bėrimai, gomurio pabrinkimas ir niežulys, sloga, čiaudulys, pilvo diegliai, viduriavimas. Šie alergijos maisto produktams požymiai panašūs į tam tikrų fermentų stokos sukeltus negalavimus, o tikrąją priežastį galima nustatyti tik tyrimais.

Dalis alergiškų žmonių jautrūs įvairių rūšių alergenams – maisto produktams ir žiedadulkėms. Pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms ir obuoliams, vyšnioms, abrikosams, persikams, slyvoms, morkoms, salierams, bulvėms. Tai vadinamoji kryžminė alergija.

Kas yra imunoglobulinai E ir kaip jie susiję su alergija

Kai į organizmą patenka visiškai nepavojinga medžiaga, bet imunitetui ji pasirodo grėsminga, įsijungia pavojaus signalas ir įsibrovėlį stengiamasi sunaikinti. Kaip ginklą organizmo apsauginė sistema ima sparčiai gaminti antikūnus.

Antikūnas – tai kraujo baltymas, vadinamas imunoglobulinu E (IgE). Antikūnai nėra vienodi – kovai su kiekvienu alergenu susidaro kitoks IgE. Taigi, kiek yra alergenų, tiek susidaro ir skirtingų imunoglobulinų E rūšių. Šie baltymai cirkuliuoja kraujyje ir patenka į organus bei audinius, kurių kiekvieną gali pažeisti. Nuo pažeistos organizmo vietos priklauso ir alergijos požymiai. Alergeną pašalinus arba kuo mažiau su juo susiduriant, ligos požymiai susilpnėja. Kai dirginanti medžiaga vėl atsiranda aplinkoje, alergija atsinaujina.

Svarbu nustatyti konkretų alergeną, kurį parodo tik kraujo tyrimai

Taigi, prieš pradedant gydytis, pirmiausia reikia nustatyti ligą sukėlusį alergeną, taip pat įsitikinti, kad liga tikrai alerginės kilmės. Pirmiausia alergologas išsiaiškina požymius, kas juos provokuoja, kaip liga atsirado, kokiems alergenams jautrūs šeimos nariai, atsižvelgiama ir į sezoną. Jeigu įtariama alerginė liga, gydytojas nukreipia konkretiems tyrimams.

Vieni iš imunoglobulino E tyrimų – odos dūrio mėginiai: ant vidinio dilbio paviršiaus odos užlašinama alergenų tirpalo, po to odos paviršius įduriamas adata. Bet šie tyrimai nėra tikslūs, nes jų rezultatams turi įtakos ląstelių, kraujagyslių ir odos būklė, vartojami vaistai. Be to, atliekant odos dūrio mėginį gali ištikti gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.

Svarbiausia, kad iš odos dūrio mėginio galima sužinoti tik bendrą įvairių rūšių IgE kiekį. Todėl šis tyrimas gali suklaidinti. Nors jis ir parodys normalų arba tik šiek tiek didesnį bendrą IgE kiekį, tai nereikš, kad alergijos nėra. Mat, būtent kovai su konkrečiu alergenu pasigaminusio IgE baltymo gali būti daug. Skirtingų baltymo rūšių kiekius gali parodyti tik kraujo tyrimas. Be to, kraujo tyrimai saugūs – neturi įtakos odai ir kitiems organams. Jie visiškai nepavojingi, o rezultatai bus tikslūs – net jei vartojate vaistus.

Nustatyti konkretų alergeną arba jų grupę būtina ketinant gydytis specifine alergenų imunoterapija. Ja gydomam žmogui skiriamas vis didesnis alergeno kiekis, kad imuninė sistema su juo susigyventų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Akių alergijos priežastys

Akys gali pernelyg jautriai reaguoti į visiškai nekenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, elementarios dulkės, kurios daugeliui nekenkia, kitiems gali sukelti didelį ašarojimą ir gleivinės išskyras. Tai – akių alergija.

Daugelis negalavimą sukeliančių alergenų susikaupę ore, taigi, jie lengvai gali patekti į akis ir nosį. Alergiją gali sukelti gėlių ir medžių žiedadulkės, dulkės, kvapai. Alergijų sezonas Lietuvoje prasideda jau nuo kovo vidurio ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Pavyzdžiui, alksnis žydi kovo – balandžio mėnesiais, o alksnio ir lazdyno žiedadulkės – vienos pirmųjų nelaukiamų pavasario svečių. Beržai žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Daugelis žolių Lietuvoje žydi gegužės ir birželio mėnesiais, piktžolių – rugpjūčio mėnesį. Kai kurių rūšių žolės dar kartą žydi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Intensyviausias žydėjimo laikotarpis, kai ore skraido daug žiedadulkių, būna gegužės– rugpjūčio mėnesiais.

Akių alergiją gali sukelti ne tik augalų alergenai, bet ir kai kurie į akis lašinami antibiotikai, į akis patekusios buitinės cheminės medžiagos, namų grybelis, kosmetika, naminių gyvūnų plaukai, namų ir knygų dulkės.

Alerginis akių uždegimas dar vadinamas raudonų akių sindromu. Dažniausiai ši sindromą sukelia alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti ir kontaktiniai lęšiai, tuomet reikia jų atsisakyti arba įsigyti kitokius. Alerginis konjunktyvitas dažnai prisideda sergant kita alergine liga, pavyzdžiui, alergine sloga (dar vadinama alerginiu rinitu arba šienlige).

Pavasarinės akių alergijos

Konjunktyvitas – akies junginės uždegimas. Akių junginė – skaidri plėvelė ant viršutinio ir apatinio akies vokų vidinių paviršių, jungianti vokus su akies obuoliu. Viena iš junginės uždegimo rūšių – pavasarinis (vasaros) konjunktyvitas. Pavasariniu konjunktyvitu dažniau serga vaikai. Iki 10 metų suserga maždaug 82 proc. vaikų.

Pavasarinio alerginio konjunktyvito simptomai: akių perštėjimas, ašarojimas, šviesos baimė, junginės ir vokų paraudimas ir paburkimas, vandeningos bei gleivingos akių išskyros. Išblyškusioje viršutinio voko junginėje atsiranda mazgeliai. Gali sutrikti rega ir vaikas mato neryškius kontūrus. Mažieji ligoniukai stipriai trina akis. Šiuo konjunktyvitu sergančiam vaikui ypač sunku ryte – tąsios gleivės ir šviesos baimė jam neleidžia atmerkti akių. Gali būti pažeista ne tik akių junginė, bet ir ragena. Negydant ragena gali išopėti, atsirasti apakimą lemiančių randų.

Pusė alergiškų tėvų vaikų paveldi polinkį alergijoms. Jautraus kuriam nors alergenui vaiko akytės parausta, ašaroja, jis gali dar ir čiaudėti, kartais atsiranda bėrimų. Nuolat stebėkite vaiko būklę. Jeigu šie nemalonūs negalavimai dažni, reikia išsiaiškinti priežastį ir stengtis, kad vaiko aplinkoje nebūtų alergeno. Tai padaryti dažnai sunku, nes ne visada pavyksta nustatyti, kas būtent sukėlė alerginę reakciją.

Negaluojantį vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Akių alergijos požymiams palengvinti galima naudoti akių lašus, kuriuos, žinoma, turi skirti gydytojas pagal vaiko amžių. Kai kurie jų lašinami ir profilaktiškai – 2–3 savaites prieš žydėjimo sezoną. Sergančiam pavasariniu konjunktyvitu vaikui patariama nešioti akinius nuo saulės.

Kaip mama turėtų prižiūrėti alergišką vaiką?

Alergiškas vaikas neturėtų žaisti žydinčiose pievose, nenupjautose vejose, ypač – saulėtą pavasario vidudienį. Šiuo paros metu vaikui geriausia būti namuose. Taigi, augalų žydėjimo metu venkite iškylų į gamtą, o veždami vaiką automobiliu, uždarykite langus.

Kambarius stenkitės vėdinti po lietaus, kai žiedadulkės nusėda. Ant langų galima kabinti drėgnas užuolaidas. Dažnai plaukite grindis, valykite dulkes drėgnu skudurėliu ir nelaikykite vaiko kambaryje dulkes kaupiančių daiktų.

Parengė Undinė Gilė