MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Svarbu žinoti – kokios žiedadulkės tvyro ore

Kasmet alergijų sezono pradžia skiriasi keletu savaičių.  Kovą – balandį pastebimos anksti pradedančių žydėti medžių: alksnių, lazdynų, beržų, gluosnių, tuopų, kadagių, uosių žiedadulkės. Gegužę žydi ąžuolai, pušys, eglės, klevai, pražysta kai kurios žolės, kurių žiedadulkės taip pat sukelia alergijos simptomus. Šienligės kamuojamas žmogus gali būti alergiškas kelių augalų žiedadulkėms, tada ši liga vargina ilgiau – kol nužydi visi šie augalai.

Šienligė gali užklupti bet kurio amžiaus vaiką ir suaugusįjį. Tai yra imuninės sistemos apsauginė reakcija į nekenksmingą medžiagą. Imlumas alergijai būna paveldėtas, didesnė šios ligos tikimybė, jeigu ja serga abu tėvai.

Sergantiesiems labai svarbu žinoti, kokios žiedadulkės tvyro ore ir kokia jų koncentracija, kad galėtų planuoti savo dieną. Yra interneto svetainių, kuriose galima stebėti, kada kokie augalai žydi, žydėjimo geografiją, numatomos artimiausios ateities prognozės. Pavyzdžiui, interneto svetainė pasyfo.lt, kurioje galite sužinoti žiedadulkių kiekį ore ir alergijos simptomų prognozes.

Kaip atskirti peršalimo slogą nuo alerginės?

Šienligei būdingi simptomai: sloga, čiaudulys, nosies užgulimas ir niežulys. Dažnai prisideda nemalonūs pojūčiai akyse, odos bėrimai. Sunkesniais atvejais atsiranda dusulys bei švokštimas. Šienligės simptomai kamuoja ištisai, todėl sutrinka miegas, padidėja nuovargis, sumažėja darbingumas. 

Alerginio ir infekcinio rinito (slogos) požymiai (nosies užgulimas, išskyros, čiaudulys) panašūs. Vienas išskirtinių alergijos bruožų tas, kad šie simptomai sustiprėja kontaktuojant su alergenu. Be to, sergant alerginiu rinitu, išskyros iš nosies yra vandeningos, o infekcine sloga – jos vėliau sutirštėja ir gali pasidaryti žalios arba geltonos spalvos. Infekcinei slogai būdingi požymiai gerklės ir galvos skausmas, kosulys. Sergant alergine sloga nekosima, nepakyla temperatūra, kuri yra būdinga peršalus.

Išskirtiniai alergeno sukelto negalavimo požymiai yra nosies ir gomurio niežėjimas, konjunktyvitas (akies junginės uždegimas, kurio požymiai akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas, šviesos baimė).

Kryžminė alergija

Kai kurių maisto produktų alergenai panašūs į medžių ir žolių žiedadulkių alergenus. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai. Vartojant tokius maisto produktus dažnai pastebima reakcija, panaši į alergiją augalų žiedadulkėms: konjunktyvitas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, nosies užgulimas. Todėl žydėjimo metu patartina atsisakyti šių produktų, kad nesustiprintumėte alergijos požymių. Tačiau kai kuriems žmonėms tokios dietos gali prireikti ir pasibaigus žydėjimo sezonui.

Beržų žiedadulkėms jautrius žmones gali kamuoti alergija obuoliams, kriaušėms, riešutams, morkoms, bulvėms, pomidorams, salierams, kaulavaisiams (vyšnioms, slyvoms, persikams ir kt.). Lazdynų žiedadulkėms jautrūs žmonės gali būti alergiški visų rūšių riešutams. Jeigu alergenas yra javų žiedadulkės, gali alergizuoti ir duona, kruopos, medus. Jei esate alergiškas piktžolių augalams, į racioną neįtraukiamos saulėgrąžos, chalva, saulėgrąžų aliejus.

Kaip alergija nustatoma ir gydoma?

Jei įtariate alergiją, būtinai turėtumėte apsilankyti pas alergologą. Nuolat kamuojant negalavimams būtina išsitirti, koks augalas sukelia tokį jautrumą. Gali būti atliekamas odos dūrio testas, naudojant minimalias alergenų dozes. Tokiu atveju rezultatas matomas iškart. Alergenui nustatyti taip pat gali būti atliekamas kraujo tyrimas.

Nustačius alergiją parenkamas individualus gydymas, kuris priklauso nuo simptomų ir ligos sunkumo. Ligai gydyti yra daug efektyvių vaistų: tablečių, nosies lašų ar purškalų, akių lašų ir kt.

Vaikams nuo penkerių metų gydytojas gali skirti imunoterapiją. Šis alergijos gydymo metodas veikia ligos priežastį ir pakeičia ligos eigą. Taikant šį metodą, organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno, dozės pamažu didinamos, kol imuninė sistema pradeda į jį nebereaguoti  ir simptomai išnyksta arba labai sumažėja.

Alergija ne tik mažina darbingumą, apsunkina kasdienį gyvenimą. Negydant šios ligos, nuolatinis gleivinių uždegimas pažeidžia jų vientisumą, todėl, prasidėjus infekcijai, gali atsirasti komplikacijos: sinusitas, bronchitas, alerginė astma.

Kaip palengvinti šienligės kamuojamo vaiko ar suaugusiojo būklę?

Geriausias būdas išvengti šienligės yra nesusidurti su alergenu. Išvengti pavasario negalavimų galime išvažiavę ten, kur nėra mus alergizuojančių augalų, arba toks augalas jau nužydėjo. Tačiau dažnai tiesiog nėra galimybės išvykti. Ką tada daryti?

Pasivaikščiojimams lauke pasirinkite laiką, kai žiedadulkių ore mažiausia, t.y. rytą ar vakarą. Tinkamiausias ramus, nevėjuotas oras, ypač žiedadulkių lauke sumažėja po lietaus.

Rekomenduojama nešioti kaukę, kuri apsaugo kvėpavimo takus nuo žiedadulkių. Kad jos nepatektų į akių gleivinę, lauke užsidėkite akinius nuo saulės. Grįžę namo būtinai nusivilkite viršutinius drabužius, nusiplaukite rankas ir veidą, taip pat praskalaukite burną ir nosį. Dažniau plaukite galvą, nes plaukuose taip pat gali likti žiedadulkių.

Naminius gyvūnus, sugrįžę iš lauko, iššukuokite, nes žiedadulkės gali kauptis kailyje ir išprovokuoti stiprų ligos paūmėjimą. Alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiu mažiau lieskite augintinius ir iškart po kontakto nusiplaukite rankas.

Langai ir orlaidės namuose turi būti uždaryti, kad į vidų nepatektų alergenų, o važiuodami automobiliu uždarykite langus. Vėdinti namus geriausia vakare, kai oras drėgnesnis, nes tuomet žiedadulkės apsunksta ir jų sumažėja.

Drėgnas namų valymas taip pat padeda sumažinti ore sklandančių žiedadulkių kiekį. Verčiau atsikratyti alergenus kaupiančių kilimų ar kiliminių dangų, skalbinius džiovinti namuose, o ne lauke.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Akių alergijos priežastys

Akys gali pernelyg jautriai reaguoti į visiškai nekenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, elementarios dulkės, kurios daugeliui nekenkia, kitiems gali sukelti didelį ašarojimą ir gleivinės išskyras. Tai – akių alergija.

Daugelis negalavimą sukeliančių alergenų susikaupę ore, taigi, jie lengvai gali patekti į akis ir nosį. Alergiją gali sukelti gėlių ir medžių žiedadulkės, dulkės, kvapai. Alergijų sezonas Lietuvoje prasideda jau nuo kovo vidurio ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Pavyzdžiui, alksnis žydi kovo – balandžio mėnesiais, o alksnio ir lazdyno žiedadulkės – vienos pirmųjų nelaukiamų pavasario svečių. Beržai žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Daugelis žolių Lietuvoje žydi gegužės ir birželio mėnesiais, piktžolių – rugpjūčio mėnesį. Kai kurių rūšių žolės dar kartą žydi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Intensyviausias žydėjimo laikotarpis, kai ore skraido daug žiedadulkių, būna gegužės– rugpjūčio mėnesiais.

Akių alergiją gali sukelti ne tik augalų alergenai, bet ir kai kurie į akis lašinami antibiotikai, į akis patekusios buitinės cheminės medžiagos, namų grybelis, kosmetika, naminių gyvūnų plaukai, namų ir knygų dulkės.

Alerginis akių uždegimas dar vadinamas raudonų akių sindromu. Dažniausiai ši sindromą sukelia alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti ir kontaktiniai lęšiai, tuomet reikia jų atsisakyti arba įsigyti kitokius. Alerginis konjunktyvitas dažnai prisideda sergant kita alergine liga, pavyzdžiui, alergine sloga (dar vadinama alerginiu rinitu arba šienlige).

Pavasarinės akių alergijos

Konjunktyvitas – akies junginės uždegimas. Akių junginė – skaidri plėvelė ant viršutinio ir apatinio akies vokų vidinių paviršių, jungianti vokus su akies obuoliu. Viena iš junginės uždegimo rūšių – pavasarinis (vasaros) konjunktyvitas. Pavasariniu konjunktyvitu dažniau serga vaikai. Iki 10 metų suserga maždaug 82 proc. vaikų.

Pavasarinio alerginio konjunktyvito simptomai: akių perštėjimas, ašarojimas, šviesos baimė, junginės ir vokų paraudimas ir paburkimas, vandeningos bei gleivingos akių išskyros. Išblyškusioje viršutinio voko junginėje atsiranda mazgeliai. Gali sutrikti rega ir vaikas mato neryškius kontūrus. Mažieji ligoniukai stipriai trina akis. Šiuo konjunktyvitu sergančiam vaikui ypač sunku ryte – tąsios gleivės ir šviesos baimė jam neleidžia atmerkti akių. Gali būti pažeista ne tik akių junginė, bet ir ragena. Negydant ragena gali išopėti, atsirasti apakimą lemiančių randų.

Pusė alergiškų tėvų vaikų paveldi polinkį alergijoms. Jautraus kuriam nors alergenui vaiko akytės parausta, ašaroja, jis gali dar ir čiaudėti, kartais atsiranda bėrimų. Nuolat stebėkite vaiko būklę. Jeigu šie nemalonūs negalavimai dažni, reikia išsiaiškinti priežastį ir stengtis, kad vaiko aplinkoje nebūtų alergeno. Tai padaryti dažnai sunku, nes ne visada pavyksta nustatyti, kas būtent sukėlė alerginę reakciją.

Negaluojantį vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Akių alergijos požymiams palengvinti galima naudoti akių lašus, kuriuos, žinoma, turi skirti gydytojas pagal vaiko amžių. Kai kurie jų lašinami ir profilaktiškai – 2–3 savaites prieš žydėjimo sezoną. Sergančiam pavasariniu konjunktyvitu vaikui patariama nešioti akinius nuo saulės.

Kaip mama turėtų prižiūrėti alergišką vaiką?

Alergiškas vaikas neturėtų žaisti žydinčiose pievose, nenupjautose vejose, ypač – saulėtą pavasario vidudienį. Šiuo paros metu vaikui geriausia būti namuose. Taigi, augalų žydėjimo metu venkite iškylų į gamtą, o veždami vaiką automobiliu, uždarykite langus.

Kambarius stenkitės vėdinti po lietaus, kai žiedadulkės nusėda. Ant langų galima kabinti drėgnas užuolaidas. Dažnai plaukite grindis, valykite dulkes drėgnu skudurėliu ir nelaikykite vaiko kambaryje dulkes kaupiančių daiktų.

Parengė Undinė Gilė