<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>antiseptikas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/antiseptikas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 20:31:13 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 13 Jun 2015 05:06:42 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akytės]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[ginekologės patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytoja psichiatrė]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas K. Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[jūros liga]]></category>
		<category><![CDATA[karštis]]></category>
		<category><![CDATA[kaulų lūžiai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionė su vaiku]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kondicionierius]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[makaronai]]></category>
		<category><![CDATA[makaronų patiekalų receptai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[mažylių šokiai]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[neišnešiotas kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosios mityba]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiųjų pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vasarinio peršalimo]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje su kūdikiu]]></category>
		<category><![CDATA[pieno gamyba]]></category>
		<category><![CDATA[pykina važiuojant]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[raumenų patempimai]]></category>
		<category><![CDATA[saulės akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[supimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaiką pykina]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas prausiklis]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko aklimatizacija]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rankytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko užsiėmimai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros pramogos]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[žaidimai]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13861</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS&#160;/ Šokyje su sūneliu. VASAROS VAISTINĖLĖ&#160;/ Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje. BŪKIME SVEIKUČIAI&#160;/ Kai pykinimas &#8211; ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos. MAMA IR&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><span style="color: #000080;"><strong><span style="color: #003366;"><img loading="lazy" width="500" height="426" class="alignleft size-full wp-image-13863" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/06/urnalas-Mama-ir-vaikas-2015-Nr.-2-e1579638235573.jpg">MAMŲ ISTORIJOS</span>&nbsp;/ </strong></span>Šokyje su sūneliu.</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ&nbsp;/ </strong></span>Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI&nbsp;/ </strong></span>Kai pykinimas &#8211; ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>MAMA IR KŪDIKIS&nbsp;/ </strong></span>Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>KĄ VALGOME? / </strong></span>Vasaros skonis su makaronais. <strong><span style="color: #003366;">UGDYMAS /&nbsp; </span></strong>Koks būrelis vaikui geriausias?</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/06/Mama-ir-vaikas-2015_2.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara</strong></span></a></p>
<p><iframe loading="lazy" width="525" height="373" src="//e.issuu.com/embed.html#6047265/15039112" frameborder="0" allowfullscreen="allowfullscreen"></iframe></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-susizeidusiam-vaikui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pirmoji-pagalba-susizeidusiam-vaikui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-susizeidusiam-vaikui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 10 Jun 2015 19:25:41 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[Įpjovos]]></category>
		<category><![CDATA[kaulų lūžiai]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynė]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimai]]></category>
		<category><![CDATA[raumenų patempimai]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13836</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasarą vaikas išbūna lauke kone visą dieną. Važinėjimasis riedučiais, riedlente, dviračiu arba paprasčiausios lenktynės ne visada gali gerai baigtis. Drauge su pramogų gausa, deja, daugėja ir traumų. Parbėgęs namo verkiantis vaikas arba kantrus susižalojęs drąsuolis visada tėvams kelia nerimą. Žinoma, ne kiekvienas nubrozdinimas ar mėlynė pavojingi, bet suteikti tinkamą pagalbą reikia visada. Mažų smalsuolių nelaimės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-susizeidusiam-vaikui">Pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-susizeidusiam-vaikui/kai-vaiko-zaizda-nedidele" rel="attachment wp-att-13837"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-13837" alt="Kai vaiko žaizda nedidelė" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/06/Kai-vaiko-žaizda-nedidelė-250x217.jpg" width="250" height="217" /></a>Vasarą <i>vaikas</i> išbūna lauke kone visą dieną. Važinėjimasis riedučiais, riedlente, dviračiu arba paprasčiausios lenktynės ne visada gali gerai baigtis. Drauge su pramogų gausa, deja, daugėja ir <i>traumų</i>. Parbėgęs namo verkiantis <i>vaikas</i> arba kantrus susižalojęs drąsuolis visada tėvams kelia nerimą. Žinoma, ne kiekvienas <i>nubrozdinimas</i> ar <i>mėlynė </i>pavojingi, bet suteikti tinkamą pagalbą reikia visada.</p>
<p><strong>Mažų smalsuolių nelaimės</strong></p>
<p>Susižeidžia įvairaus amžiaus <i>vaikai</i>. Dėl to kaltas smalsumas. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai besivystančiam <i>vaikui </i>reikia ištyrinėti aplinką. 1 – 3 metų <i>vaikai </i>dažniausiai susižeidžia griūdami – nelengva išmokti vaikščioti, bėgioti ir šokinėti. Vyresnieji nukenčia dėl to, kad nesugeba įvertinti pavojaus. Toks <i>vaikas</i> gali įsipjauti žirklėmis, peiliu, stiklo šuke ar kitu aštriu daiktu. <i>Vaikų traumoms</i> įtakos turi jų fiziologinės ypatybės. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, turi stiprų antkaulį, taigi rečiau lūžta ir greičiau sugyja.</p>
<p><i>Vaiko oda</i> labai gležna ir lengvai pažeidžiama. Dažniausiai <i>mama</i> ir <i>tėtis</i> nesibaimina dėl nedidelio <i>nubrozdinimo</i> ar <i>įpjovos</i> ir net nesusimąsto, kokias komplikacijas gali sukelti per nedidelį odos pažeidimą patekę <i>mikrobai</i>. Susižaloti <i>vaikas</i> gali ir lauke, ir namuose, todėl <i>namų vaistinėlėje</i> turi būti priemonių <i>žaizdai sutvarkyti</i>: sterilus tvarstis, švarios servetėlės, antiseptikas.</p>
<p><b></b><strong>Pirmoji pagalba atsiradus mėlynei – šaltis</strong></p>
<p>Sumušimus paprastai lydi <i>mėlynės</i>. Tai kraujosruvos, kurios atsiranda dėl to, kad trūksta kraujagyslė. Iš pradžių sumušta vieta patinsta, vėliau pamėlynuoja. <i>Mėlynės</i> keičia spalvą – nuo mėlynos iki geltonos. Jeigu <i>sumušimas</i> didelis, <i>mėlynė</i> gali pajuoduoti. Jei oda aplink mėlynę paraudo, karšta, atsirado pulsuojantis skausmas, gali būti prasidėjęs <i>uždegimas</i>. Tinimą ir skausmą sumažina šaltis. Todėl <i>mėlynę </i>reikia šaldyti ledo gabalėliais, tiks ir šaldytų daržovių pakelis. Ledukus geriausia sudėti į polietileno maišelį, o jį apvynioti rankšluosčiu. Po paros sumuštą vietą galima pradėti tepti specialiais tepalais, kurių vaistinėje jums pasiūlys ne vieną.</p>
<p><strong>Jeigu vaikas pasitempė raumenis arba lūžo kaulas</strong></p>
<p>Raumenų patempimai ir kaulų lūžiai &#8211; dažnos mažųjų nelaimės. Nesėkmingai pašokinėjęs arba nukritęs iš nedidelio aukščio <i>vaikas</i> gali <i>pasitempti sausgysles</i>. Tuomet fiksuokite sužeistą koją arba ranką, kad nejudėtų, uždėkite ledo ir kvieskite gydytoją.</p>
<p>Jeigu įtariate kaulo lūžį, taip pat užfiksuokite ir šaldykite sužeistą galūnę bei kvieskite greitąją pagalbą. Pavyzdžiui, jei įtariate, kad <i>lūžo dilbis</i>, ranką imobilizuokite ant kaklo parišta skarele. Jei lūžo žasto ar peties kaulas, po pažastimi pakiškite tvarsčio ritinėlį ir pririškite žastą prie krūtinės ląstos. <i>Lūžusį kaulą</i> reikia imobilizuoti tarp dviejų sąnarių, po kietais įtvarais reikia dėti ką nors minkšta.</p>
<p>Jeigu <i>lūžis </i>atviras, žaizdą uždenkite švaria servetėle, uždėkite ledo ir kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite vaiką į gydymo įstaigą.</p>
<p>Jeigu <i>vaikas</i> griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Net nestipriai susitrenkęs galvą vaikas gali <i>vemti</i>, būti <i>mieguistas</i>. Jokiu būdu nekelkite galvą susižalojusio pargriuvusio vaiko ir nesukiokite jo galvos. Kad jis vemdamas neužspringtų, paverskite jį ant šono visu kūnu (galvos padėtis kūno atžvilgiu neturi keistis).</p>
<p><strong>Pagalba nedidelėms žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis</strong></p>
<p>Griūdamas kieme <i>vaikas</i> dažniausiai nusibrozdina kelius ir alkūnes. Nors tai atrodo menka nelaimė ir nė vienas neišaugome be tokių <i>traumų</i>, visiškai nekreipti į jas dėmesio nedera. Net ir mažyčius <i>nubrozdinimus</i> ir <i>įpjovas </i>reikia kruopščiai apdoroti, nes pro jas patenka <i>mikrobai</i>. Jei <i>žaizdelė </i>nedidelė, pirmiausia pašalinkite purvą ir paviršiuje esančius svetimkūnius. Nestipriai pažeistą <i>odą</i> užtenka nuplauti vandeniu iš čiaupo, nusausinus apdoroti <i>antiseptiku</i> ir apsaugoti, kad ji vėl neužsiterštų. Todėl <i>žaizdą </i>būtina sutvarstyti steriliu tvarsčiu arba užklijuoti pleistru. Nedidelei <i>žaizdelei </i>šių procedūrų užteks.</p>
<p><i>Nubrozdinimui</i> ar <i>žaizdai dezinfekuoti</i> nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) &#8211; tai jau praeitis. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą. Geriausia tai daryti <i>antiseptiku</i> be alkoholio. Jis veiksmingai naikina <i>bakterijas</i>, bet negraužia ir nedegina odos. Yra <i>antiseptikų</i>, kurie veikia iki 24 valandų.</p>
<p>Kad <i>žaizda</i> greičiau sugytų, patariama tepti specialiu tepalu, kurio sudėtyje dar yra dezinfekuojamųjų, drėkinamųjų ir uždegimą slopinančių komponentų. Specialus <i>žaizdų gelis</i> ne tik sudrėkina žaizdą, bet ir sudaro apsauginį sluoksnį, per kurį į ją neprasiskverbia mikrobai. Apsaugota nuo infekcijų ir uždegimų <i>žaizda </i>natūraliai greičiau gyja. Patepus žaizdą galima aprišti tvarsčiu.<b></b></p>
<p><strong>Kodėl vaikui pavojingos įpjovos?</strong></p>
<p>Įsipjovus galima pažeisti stambią kraujagyslę, arteriją arba nervą. Jeigu žaizdos nedezinfekuosime, į ją pateks pavojingų <i>mikrobų</i> ir pasekmės gali būti labai liūdnos – dėl gangrenos galima net netekti pažeistos galūnės. Į žaizdą patekę <i>mikrobai</i> gali sukelti uždegimą. Tuomet <i>žaizdos</i> kraštai pabrinksta ir kamuoja skausmas.</p>
<p>Išsivysčius uždegimui žaizdoje prisikaups pūlių, kurie gali išplisti į aplinkinius audinius. Jeigu susižeidusio vaiko būklė pablogėja, jis nusilpsta, pakyla temperatūra, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.</p>
<p><strong>Ką daryti, jeigu žaizda nemaža?</strong></p>
<p>Juo gilesnė ir didesnė <i>žaizda</i>, tuo didesnis pavojus. Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba <i>žaizda </i>gili, būtina kreiptis į gydytoją. Aptikę žaizdoje įstrigusį svetimkūnį, pavyzdžiui, stiklo šukę, nebandykite patys jo ištraukti, nes <i>kraujavimas</i> sustiprės. Uždėkite sterilios marlės skiautę, apriškite <i>žaizdą </i>ir kreipkitės į gydytoją.</p>
<p>Negydomos didesnės kaip pusantro – dviejų centimetrų pločio <i>žaizdos</i> gis labai ilgai, skaudės ir gali įsimesti <i>komplikacijos</i>. Pjautinę arba <i>durtinę žaizdą</i> pirmiausia nuplaukite vėsiu tekančiu vandeniu, apdorokite <i>antiseptiku</i>. Jei <i>žaizda kraujuoja</i>, suspauskite jos kraštus. Tai galima padaryti ir steriliu tvarsčiu. Galima <i>vaikui</i> duoti išgerti vaistų <i>nuo skausmo</i>.</p>
<p>Jeigu <i>žaizda</i> gili ir <i>kraujuoja</i>, spausdami tvarstį sustabdykite kraujavimą ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Specialisto pagalbos reikėtų kreiptis ir visais kitais atvejais, kai sužeistą vietą labai skauda – gali būti pažeistas nervas. Didesnę <i>žaizdą</i> gali prireikti susiūti – tuomet ji greičiau sugyja. Jeigu <i>žaizda</i> didelė ir nešvari, svarbu žinoti, ar <i>vaikas</i> skiepytas <i>nuo stabligės</i>. Nepamirškite, kad vaiką <i>paskiepyti nuo stabligės</i> reikia kas penkerius metus.</p>
<p>Taigi pirmas svarbus žingsnis, siekiant išvengti komplikacijų,– tinkama <i>pirmoji pagalba</i> susižeidusiam vaikui.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-susizeidusiam-vaikui">Pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-susizeidusiam-vaikui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Jun 2014 20:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujuoja]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo ausų uždegimo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo gerklės skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo nudegimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo slogos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba žaizdoms]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūrą mažinantys vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas sloguoja]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdelės]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12143</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ilgai laukta vasaros šiluma, savaitgalių išvykos į gamtą, atostogų poilsis, kai galima atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius darbus – šaunus metas. Deja, ne kiekviena moteris gali be rūpesčių mėgautis šiais vasaros atostogų ir savaitgalių malonumais. Mažus vaikus auginančiai mamai ir per atostogas neramu dėl dažnai negaluojančių mažylių. Ir poilsiaujant gali suskausti ėmęs kaltis dantukas, vaiko skrandis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe">Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe/seimos-vasaros-vaistinele" rel="attachment wp-att-12147"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12147" alt="Šeimos vasaros vaistinėlė" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Šeimos-vasaros-vaistinėlė-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Ilgai laukta vasaros šiluma, savaitgalių išvykos į gamtą, atostogų poilsis, kai galima atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius darbus – šaunus metas. Deja, ne kiekviena <i>moteris </i>gali be rūpesčių mėgautis šiais vasaros atostogų ir savaitgalių malonumais. Mažus vaikus auginančiai <i>mamai </i>ir per atostogas neramu dėl dažnai negaluojančių mažylių. Ir poilsiaujant gali suskausti ėmęs kaltis dantukas, vaiko skrandis gali pasipriešinti kitokiam maistui, o ir prie klimato pokyčių dauguma mažylių lengvai neprisitaiko. Be to, judrus <i>vaikas</i> gali susižeisti. Taigi kai kurias kelionės ir poilsio problemas galime numatyti ir joms pasiruošti. Nepasijusti bejėgiais ir įveikti staiga užklupusią nelaimę padės iš anksto suformuota <i>kelionių vaistinėlė</i>, kurios gali prireikti ne tik vaikui.</p>
<p>Rinkdamiesi vaistus <i>kelionių vaistinėlei</i>, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jų vartojimo rekomendacijas, kokiam amžiui jie skirti. Pasiimkite tik tinkamiausius. <em>Kelionėje</em> ar poilsiaudami jausitės saugūs ir pasirengę įvairiems netikėtumams, jeigu įsidėsite po vieną iš žemiau išvardintų rūšių preparatų.</p>
<p><strong>Jei ištiktų trauma    </strong></p>
<p><i>Kraujavimui sustabdyti</i> (pavyzdžiui, iš nosies) reikės šaldomojo gelio kompreso. Šis kompresas pravers ir susitrenkus, ir atsiradus  mėlynei arba pasitempus raumenis. Vaistinėlėje reikėtų turėti 3 –4 tokius paketėlius. Sumušta vieta greičiau sugis, jeigu naudosime specialų tepalą, kremą ar gelį.</p>
<p>Vaistinėse rasite daug universalių tepalų, kurie padės greičiau sugyti nudegusiai, apibraižytai, įpjautai, sumuštai, žaizdotai<b> </b>odai.<b> </b>Šie priešuždegiminio ir antimikrobinio poveikio preparatai padės atstatyti apsaugines odos funkcijas.<b> </b></p>
<p><b></b><strong>Pirmoji pagalba žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis</strong></p>
<p>Įvairios nedidelės <i>žaizdelės</i>, <i>nubrozdinti keliai</i> ir alkūnės – vasarą įprastas dalykas. Panaši nelaimė judrų išdykėlį gali ištikti ir savame kieme, ir poilsiaujant. Pirmiausia pagalbos priemonė – <i>žaizdos dezinfekavimas</i>, neleis prasiskverbti <em>infekcijai</em> ir sukelti daug didesnę problemą už skausmą – uždegimą. Taigi  įbrėžimams, įpjovoms, nubrozdinimams <em>dezinfekuoti</em> prireiks <i>antiseptiko</i>. Svarbu pasirinkti tinkamą preparatą, ypač <i>vaikui</i>. Jokie spiritiniai tirpalai (jodas, briliantinė žaluma ar vandenilio peroksidas) netinka, nes jie dirgina odą ir sukelia papildomą skausmą, džiovina žaizdą bei žaloja audinius.</p>
<p>Žaizdelę pirmiausia atsargiai nuplaukite tekančiu vandeniu ir tuomet apdorokite <i>antiseptiku</i>. Tinkamiausias <i>antiseptikas</i> be alkoholio, jis veiksmingai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, bet negraužia ir nedegina odos.</p>
<p>Kad žaizda greitai gytų, reikia pakankamai ją drėkinti. Drėgna žaizdos aplinka – geriausios sąlygos odos ląstelių dauginimuisi. <em>Žaizda</em> greičiau sugis, jeigu ją patepsite žaizdų geliu<i>.</i> Gelis suteikia <em>žaizdai</em> reikalingos drėgmės ir sudaro  nuo mikroorganizmų apsaugantį sluoksnį. Tai skatina greitesnį natūralų <em>žaizdos gijimą</em> bei apsaugo nuo infekcijų ir uždegimų. Gelį reikia tepti du kartus per dieną tol, kol <em>žaizda</em> visiškai užgyja.<i> </i>Užtepus šio  žaizdų gelio, žaizdą galima uždengti tvarsčiu. <i>Kraujuojančią žaizdą</i> būtinai apriškite tvarsčiu. Jei kraujo nėra, nedaug pažeistą odą palikite atvirą – greičiau sugis. Štai ir viskas, ką reikia padaryti nedidelei žaizdelei.</p>
<p>Jeigu <i>žaizda </i>didelė, stipriai <em>kraujuoja</em>, prireiks medicininės pagalbos. Bet ir šiuo atveju, kol atvyksite į medicinos įstaigą, reikės suteikti pirmąją pagalbą. Stipriai <i>kraujuojančią žaizdą</i> uždenkite švaria audinio arba marlės skiaute ir prispauskite ranka, kol kraujavimas liausis. Jeigu kraujo čiurkšlė teka iš arterijos – galūnę prireiks suveržti timpa, bet ne ilgiau kaip 1 – 2 minutėms.</p>
<p><strong>Apsauga nuo saulės ir nudegimai</strong></p>
<p>Net jei lauke tik 20 laipsnių, kelias valandas <i>saulėje</i> pabuvęs <i>vaikas </i>gali nudegti. Jautrią vaiko odą prieš eidami į lauką būtinai tepkite kremu su nuo ultravioletinių saulės spindulių apsaugančiais filtrais. Ant tokio kremo pakuotės nurodomas <i>apsaugos faktoriaus</i> ( SPF) stiprumas. Kuo šiltesnio klimato šalyje esate, tuo šio faktoriaus skaičius turi būti didesnis. Mažam vaikui visada rinkitės maksimaliai apsaugantį kremą ( SPF – 50). Jei vis dėlto nepavyktų išsisaugoti, vaistinėlėje turėkite losjoną ar purškiklį <i>nuo nudegimų</i>.<b></b></p>
<p><b></b><strong>Kojų higiena</strong></p>
<p>Dažnai kelionėje ištinkanti nelaimė – nutrinta kojų oda ir <i>nuospaudos</i>. Atrodytų, tai nepavojinga, bet gali sukelti rimtesnių problemų ir vargina vaikščiojant. Pažeistą  vietą  švariai nuplaukite ir dezinfekuokite antiseptiku. Dezinfekuoti reikia ir tarpupirščius, pavyzdžiui, po baseino  ar viešo dušo kojų tarpupirščių grybelio profilaktikai.</p>
<p><strong>Tvarsčiai ir higienos priemonės</strong></p>
<p><i>Žaizdai apsaugoti</i>  gali prireikti įvairaus dydžio sterilių tvarsčių, poros elastinių tinklelių, elastinio tvarsčio, sterilių marlės servetėlių, sterilios vatos, žirklių, pinceto, įvairių dydžių pleistrų nuo nuospaudų ir baktericidinių pleistrų rinkinių, vaškinio popieriaus kompresams ir vienkartinių švirkštų, žirklių (geriausia – apvaliais galais). Apsirūpinkite ir higieniniais maišeliais, jei vaiką supykintų kelionėje.</p>
<p><strong>Nuo vabzdžių įkandimų</strong></p>
<p>Uodus ir mašalus nuo vaikų ir suaugusiųjų nubaido įvairūs purškikliai, losjonai ir pieštukai. Paprastai jie saugūs naudoti <i>vaikui nuo 3 metų</i>. Tai turi būti pažymėta etiketėje. Jei repelentų nespėjote įsigyti, padės balzamas, kurio sudėtyje yra gvazdikėlių, eukaliptų, pipirmėčių eterinių aliejų. Sugeltą vietą galima patepti tuo pačiu balzamu arba valgomosios sodos tirpalu (vieną arbatinį šaukštelį sodos išmaišome stiklinėje karšto virinto vandens).</p>
<p><b></b><strong>Pagalba skrandžiui ir žarnynui</strong></p>
<p>Svečioje šalyje pasmaguriautas patiekalas arba tiesiog kitoks maistas ilsintis Lietuvoje gali sutrikdyti virškinimą. Vienas tokių negalavimų – <i>meteorizmas</i> (dujų sankaupos žarnyne), taigi nepamirškite vaisto nuo šio sutrikimo.  Pravers <i>vaistas nuo viduriavimo</i>, taip pat preparatas <i>nuo dehidratacijos</i>, kurio gali prireikti vemiančiam ar <i>viduriuojančiam vaikui</i>. Mat tuomet žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių druskų, o <i>vaikas</i> išsenka greičiausiai.</p>
<p>Nuo neįprasto maisto viduriai vaikui ar suaugusiajam gali ir užkietėti, todėl vasaros vaistinėlėje turi būti pagalbos priemonė ir nuo šio negalavimo. Nepamirškite – jeigu <i>vaikui skaudą pilvą</i>, būtinai jį nuveskite pas gydytoją. Daugiau kaip dvi dienas nedera be specialisto gydytis vaistais nuo viduriavimo arba žarnyno antiseptikais.</p>
<p><strong>Temperatūrą mažinantys vaistai</strong></p>
<p>Žinoma, geriausia pakilus temperatūrai kreiptis į gydytoją, bet pirmajai pagalbai pravers vaistai. <em>Mažinti reikia aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą</em>. Mažesnę temperatūrą padės numalšinti kambario temperatūros vandeniu suvilgyto rankšluosčio kompresas ant kaktos arba vaistažolių arbatėlė. <i>Vaikas </i>gali saugiai vartoti preparatą su paracetamoliu, taip pat jis tinka nėščioms ir žindančioms mamoms. Šie vaistai gaminami sirupų, mikstūrų, tirpiųjų miltelių, tablečių ar žvakučių pavidalo. Kiek vaikui duoti vaistuko, <i>mama</i> perskaitys ant pakuotės. Paracetamolio preparatai malšina dar ir skausmą. <i>Mama</i> neturėtų pamiršti, kad temperatūros nereikia stengtis numušti visiškai, nes karščiuodamas organizmas priešinasi ligai. Bet jeigu <i>vaiko temperatūra</i> pakilo iki 39 – 41 laipsnių, būtinai kreipkitės į gydytoją.</p>
<p>Į kelionę būtinai pasiimkite termometrą saugiame dėkle. Vaistinėse gausu įvairiausių elektroninių termometrų, kuriais temperatūrą vaikui pamatuosite pažastyje, burnytėje, išangėje arba kirkšnies raukšlėje. Kiti termometrai dedami prie kaktos.</p>
<p><strong>Vaistai nuo skausmo</strong></p>
<p><i>Vaikams </i>malšinti skausmą, pavyzdžiui, dantų, geriausia paracetamolio arba ibuprofeno preparatais. Vaikui gali skaudėti galvytę dėl sinusito arba ausų uždegimo ar kitos ligos. Šie vaistukai taip pat <i>malšina temperatūrą</i> bei mažina uždegimą. Pirkite specialiai <i>vaikams </i>skirtus vaistus, paprastai jie gaminami malonaus skonio, taigi nereikės ilgai prašyti, kad mažylis juos išgertų.</p>
<p><strong>Jeigu vaikas sloguoja</strong></p>
<p>Sloguojančiam mažajam poilsiautojui reikia gerai išplauti nosytę, todėl pravers pagalbinė slogos gydymo priemonė – purškiamasis jūros vandens tirpalas. Jis sudrėkins nosies gleivinę bei padės pašalinti suminkštintas gleives. Į vaistinėlę įsidėkite ir gydytojo rekomenduotų lašiukų <i>nuo slogos</i>.</p>
<p><strong>Nuo ausų uždegimo</strong></p>
<p>Jeigu vaikui kartojasi ausų uždegimai, nepamirškite gydytojo rekomenduotų ausų lašų. Ar žinote, kad ausų lašais reikia suvilgyti vatos tamponėlį, kurį įkišite į ausytės landą. Lašinti vaistukus tiesiai į ausį pavojinga, jeigu pažeistas ausies būgnelis. Jo būklę gali nustatyti tik gydytojas. Jei būgnelis pažeistas, į vidurinės ausies ertmę patekę vaistai gali pažeisti klausos nervą ir <i>vaikas</i> prikurs. Prieš lašindama vaistus, <i>mama</i> sušildo buteliuką delnuose, nes į ausytę patekęs šaltas skystis sukels nemalonius pojūčius.</p>
<p><strong>Nuo gerklės skausmo</strong></p>
<p>Jeigu vaikui <i>skauda gerklytę</i> arba jis užkimo, prireiks antiseptinių vietinio poveikio vaistų, kuriuos geriausia nusipirkti pagal gydytojo rekomendacijas. Šie vaistai gaminami čiulpiamųjų tablečių, purškiklių pavidalo. Jeigu <i>vaikas</i> moka skalauti burnytę ir nenuryja skysčio, tiks ir  skalavimo skysčiai.</p>
<p><strong>Jei užpuolė kosulys</strong></p>
<p>Kosulys būna sausas ir drėgnas, kai atkosime gleives. Šios kosulio rūšys gydomos skirtingais vaistais. <i>Drėgnas kosulys</i> gydomas gleives skystinančiais ir atkosėjimą skatinančiais vaistais. Jie padeda išvalyti bronchus ir atstatyti jų funkcijas, mažina uždegimą, taigi ligonis pasveiksta. Galite įsigyti vaistų <i>nuo kosulio</i>, skirtų įvairaus amžiaus <i>vaikams</i>. <i>Mama </i>ir tėtis turi prisiminti, kad kosulį skatinančius vaistus negalima gerti drauge su slopinančiais. Bronchuose susikaupusias gleives būtina pašalinti paskatinus kosulio refleksą. Nuslopinus šį refleksą gydymas tampa beprasmis. Todėl geriausia kosėjantį vaiką nuvesti pas gydytoją, kuris skirs jam reikalingus vaistus.</p>
<p><strong>Nuo alergijos</strong></p>
<p>Skirtingos alergijos (dilgėlinė, rinitas ir kitos) gydomos specialiais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Taigi, jeigu jūsų <i>vaikas</i> alergiškas, pasitarkite, kokius vaistukus pasiimti kelionėn. <b>Nepamirškite!</b> Jeigu <i>vaikas </i>ar jūs sergate lėtine liga, į kelionę būtinai pasiimkite būtinus vaistus.</p>
<p>Žinoma, pailsėti pavyks geriausiai, jeigu<em> vasaros kelionių vaistinėlės</em> neteks panaudoti nė karto. Jeigu vis dėlto jos prireiks, nesutriksite, ir galėsite suteikti tinkamą <i>pirmąją pagalbą</i> ir vaikui, ir suaugusiam šeimos nariui.</p>
<p><i>Parengė Dalia Petrutytė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe">Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
