MAMŲ ISTORIJOS.

RUDENS LIGOS. Laikas ruoštis ligų sezonui. Kodėl žarnyno virusai bijo probiotikų? Alerginis rinitas: pavojus gali slypėti rudeniniuose lapuose. Inhaliacijos – greita pagalba užpuolus virusams.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas tapo nevalgus. Kaip sužadinti apetitą. Kasdieniai įpročiai, kurie pavagia gerą vaikų regą.

KŪDIKIS. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras apie laktozės netoleravimą. Kaip išvaduoti užgultą nosytę?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kelias į sėkmingą žindymą prasideda dar prieš susitinkant su mažyliu. Po gimdymo: ypatingas dėmesys dubens dugno raumenims. Mamos problemos po gimdymo.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Ką daryti, jei vaikas neturi apetito?

Pirmiausiai – ko nedaryti. Niekada neverskite vaiko valgyti! Įkalbinėjimai, grasinimai ar nesibaigiantys mėginimai įsiūlyti „nors truputėlį” nepadės, tačiau gali išprovokuoti baimę, nerimą ir kitas psichologines problemas. Taip pat nedera maitinti vaiką vien saldumynais, jei jis sutinka valgyti tik juos, – tai neišspręs maistinių medžiagų trūkumo problemos.

Taigi, ką galime padaryti? Ramiai ir nuodugniai išanalizuokite vaiko elgesį, bendrą fizinę būklę, valgymo įpročius, ir remdamiesi jais pabandykite išsiaiškinti, kas atsitiko.

Kodėl nevalgo?

Tam tikrais atvejais sumažėjusio apetito problemos neturėtų kelti didelį nerimą. Nesinervinkite, jei sulaukęs tam tikro amžiaus vaikas pradėjo valgyti mažiau ar tapo išrankus maistui. 1–3 metų žmogučio augimas lėtesnis, palyginti su kūdikiais, todėl maisto jiems reikia mažiau. Be to, apetitas gali skirtis kiekvieno valgymo metu ir kiekvieną dieną. Jei vaikas sveikas, aktyvus ir nekrenta svoris, nervintis nereikia.

Dvejų–šešerių metų vaikai gali būti išrankūs maistui. Jiems būdingas nenoras ragauti naujų maisto produktų, kurį laiką jie gali rinktis tik vieną kitą patiekalą ar produktą. Dažniausiai tai tik laikinos augimo problemėlės.

Galbūt jūsų vaikas turi savitą skonį? Jam gali nepatikti kai kurie maisto produktai. Jei mažylis atsisako, pavyzdžiui, žiedinių kopūstų, tai nereiškia, kad iš viso nieko nenori valgyti. Tėveliams teks eksperimentuoti su jo racionu.

O gal vaikas įprato per daug užkandžiauti ir dėl to nevalgo pagrindinių patiekalų? Suaugusieji  dažnai nerimauja dėl vaiko apetito stokos, bet iš tikrųjų jis gali turėti gerą apetitą. Tiesiog valgo ne sočius, vertingus patiekalus, o smaližiauja saldžiais užkandžiais ir gėrimais.

Vaikams, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio, išmaniojo telefono ar televizoriaus ir mažai judantiems, nereikia daug energijos. Tuomet svarbiau ne tik skatinti apetitą, bet keisti gyvenimo būdą ir įpročius. 

Jeigu užklupo liga…

Apetitą praranda susirgę vaikai. Tai natūralu, ypač jeigu, tarkime, peršalęs mažylis karščiuoja. Organizmas sutelkia visas jėgas kovai su infekcija ir energijos maistui virškinti sumažėja. Žūtbūt stengtis gausiai pamaitinti mažylį nereikia, – pasveikus apetitas sugrįš.

Verta susirūpinti, jeigu vaiko apetito problemos nulemtos įvairių ligų ir negalima tikėtis, kad jos išsispręs savaime. Tokiais atvejais, be apetito stokos, gali atsirasti ir kiti nerimą keliantys simptomai:

• staigus arba laipsniškas svorio kritimas,
• viduriavimas, vėmimas ir kiti virškinimo sutrikimai.

Staigus apetito praradimas ir šie simptomai dažnai rodo virškinimo sistemos ligas. Blogo apetito priežastis gali būti anemija, endokrininės sistemos ligos, vitaminų trūkumas ar navikai.

Vaikų valgymo sutrikimai dažnai siejami su psichologinėmis problemomis. Stresas pradėjus lankyti darželį, pakeitus mokyklą, mokymosi sunkumai ir kiti veiksniai gali lemti vaiko užsisklendimą, agresyvumą, pasyvumą, taip pat ir prastą apetitą. Tokiais atvejais svarbu ne versti vaiką valgyti, o spręsti pagrindinę problemą, dėl kurios sumažėjo noras valgyti.

Kaip sudominti vaiką maistu?

Stenkitės įpratinti vaiką prie visavertės mitybos ir sveikos gyvensenos. Jo valgiaraštyje turėtų būti įvairių maisto produktų: daržovių ir vaisių, kruopų, pieno produktų, mėsos arba žuvies, kiaušinių. Ribokite cukraus kiekį.

Svarbu ir valgymo grafikas. Valgymus planuokite taip, kad alkis atsirastų konkrečiu laiku. Nesiūlykite vaikui per daug užkandžių – kontroliuokite jų kiekį. Nesveikus perdirbtus maisto produktus, turinčius daug cukraus ir konservantų, pakeiskite į vaisius, riešutus, daržoves, duoniukus ar trapučius.

Patiekite maistą gražiuose induose ir patraukliai jį išdėliokite. Gaminkite kartu su vaiku ir pasikalbėkite apie skirtingų maisto produktų naudą. Nesistenkite žūtbūt pamaitinti verkiantį arba suirzusį mažylį. Suaugusiųjų nuotaika prie stalo neturi būti prasta. Manipuliacijos maistu, naudojant jį kaip bausmę arba apdovanojimą, nenaudingos.

Vaikas turėtų reguliariai mankštintis ir kasdien leisti laiką gryname ore. Kuo daugiau energijos išeikvos, tuo greičiau išalks. Fizinis aktyvumas ir grynas oras skatina virškinimą, gerina nuotaiką.

Pasitelkime gamtos dovanas 

Jei vaikas neserga, neturi rimtų virškinimo, psichologinių problemų, lemiančių apetito stoką, normaliai auga ir nekrenta svoris, pabandykite vaistinėse esančių maisto papildų, kurių sudėtyje yra augalinių medžiagų, skatinančių apetitą. Viena iš tokių – kiaulpienių šaknys. Liaudies medicinoje kiaulpienės naudojamos kaip virškinimą gerinantis augalas. Kartumynai stimuliuoja apetitą, skatindami tulžies sekreciją ir virškinimo fermentų aktyvumą.

Išskirtinis galingų antioksidantų šaltinis – spanguolės turi ne tik imuninę sistemą stiprinančių medžiagų. Jose esantis didelis skaidulų ir organinių rūgščių kiekis padeda gerinti virškinimą ir žarnyno veiklą. Liaudies medicinoje šios uogos naudojamos ir apetitui žadinti.

Kitas gamtos dovanotas antioksidantas – bičių pienelis – angliavandenių, vitaminų, mineralų ir augimui svarbių amino rūgščių šaltinis. Manoma, kad jame esančios medžiagos padeda  normalizuoti medžiagų apykaitą bei pagerina apetitą.

Parengė Undinė Gilė