MAMŲ ISTORIJOS.

RUDENS LIGOS. Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą. Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?                                                      VAISTINĖLĖ. Kada sustiprėja vaiko imunitetas? Folio rūgštis – ypatingas vitaminas, lemiantis vaiko ir mamos sveikatą.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas. Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo? Į baseiną – pasisemti nuotaikos ir sveikatos. Kaip nepasiduoti rudeninei depresijai?                                                     

VAIKIŠKA MADA. „ELFAI“ pristato naują vaikiškų drabužių rudens kolekciją „MOKSLIUKAI ir NE TIK… “

KŪDIKIS. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Jei žindanti mama – vegetarė. Grūdinamės nuo pirmųjų savaičių. Gležnai kūdikio odelei – ypatingas rūpestis.                                           

MAMYTĖ. Intymi higiena po gimdymo – apsauga nuo infekcijų.                            

KĄ VALGOME. Ką reikia žinoti apie vaikiškus maisto produktus. 

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą „Mama ir vaikas“ interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Turi užtekti jau pirmosiomis nėštumo dienomis

Folio rūgštis – viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų. Jos reikia ląstelėms dalintis ir atsinaujinti, būsimo kūdikio nervų sistemai formuotis, visiems jo organams ir audiniams vystytis. Ji svarbi paveldimumo informaciją perduodančių nukleino rūgščių sintezei, baltymų apykaitai, padeda organizmui pasisavinti geležį.

Jeigu pirmosiomis nėštumo savaitėmis šio mikroelemento pritrūksta, vaisiui gali išsivystyti nervinio vamzdelio, iš kurio vėliau formuojasi galvos bei stuburo smegenys, defektai. Nervinis vamzdelis pradeda formuotis būtent nėštumo pradžioje, kai moteris gali nė neįtarti esanti nėščia. Juk  naujiena apie būsimą vaikelį paprastai sužinoma, praėjus keletui savaičių nuo nėštumo pradžios. Kaip tik tuo metu, pritrūkus folio rūgšties, gali atsirasti stuburo slankstelių vystymosi defektų, dėl kurių jų lankai nesuauga ir susidaro plyšys. Taigi, susiformuoja įskilas stuburas (lotyniškas pavadinimas „spina bifida“). Net trumpalaikis vitamino B9 trūkumas šiuo nėštumo periodu gali paveikti tolesnį vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Be to, tai lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ydas, tokius apsigimimus kaip kiškio lūpa ir vilko gomurys. Sunkios šios problemos pasekmės – galvos smegenų vandenė (hidrocefalija), smegenų išvaržos.

Nuo įgimtų stuburo ir galvos smegenų defektų, galinčių susiformuoti moteriai nė nenutuokiant, kad laukiasi, verta apsidrausti iš anksto. Sužinojus apie nėštumą, deja, jau galima nebesuspėti  jų išvengti. Todėl papildomai vartoti folio rūgštį reikia pradėti dar iki nėštumo, kad bet kuriuo momentu, užsimezgus vaisiui, būtų iš kur jos pasiimti.  Planuojant susilaukti vaikelio, stipresnei apsaugai nuo apsigimimų  folio rūgšties preparatus patariama vartoti ir vyrams. Mat jos pritrūkus suprastėja spermos kokybė, todėl didėja vaisiaus apsigimimo rizika. Tyrimai parodė, jog, vartojant daugiau nei 700 mikrogramų folio rūgšties per dieną, spermatozoidų chromosomų mutacijos tikimybė sumažėja 30 proc. Tačiau nepastebėta, kad analogišką įtaką spermai darytų kiti mikroelementai.

Vitamino B9 stoka pavojinga nėštumui

Folio rūgštis eikvojama ir vaisiaus ląstelėms susidaryti, ir moters  ląstelėms atsinaujinti. Jos poreikis žymiai padidėja sparčiai augant ląstelėms nėštumo periodu. Vitaminas  B9 būtinas normaliai placentai formuotis. Dėl šios būsimo kūdikio mitybinės terpės vystymosi sutrikimų gali komplikuotis vaisiaus raida, vaikas gali gimti mažo svorio, kyla pavojus jo gyvybei, nes gali prasidėti išankstinis gimdymas arba įvykti persileidimas.

Pirmiausia folio rūgštis iš mamos organizmo imama vaisiui, todėl pačiai mamai jos gali pritrūkti gana greitai. Šis vitaminas reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Jo trūkstant ir sutrikus eritrocitų susidarymui susergama folio rūgšties stokos anemija (mažakraujyste).

Žindančiai mamai – sveikiems nervams ir vaiko mitybai

Pagimdžiusiai mamytei folio rūgšties reikia dar daugiau, kad galėtų susidoroti su naujo periodo iššūkiais ir neužkluptų pogimdyminė depresija. Folio rūgštis dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų serotonino ir adrenalino apykaitoje, o nuo jų priklauso ką tik mama tapusios moters nervų sistemos būklė, fizinis ir protinis darbingumas.  Šis mikroelementas svarbus ir virškinimui: gerina apetitą, skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl padeda išvengti apsinuodijimo maistu.

Per mažas folio rūgšties kiekis žindymo periodu gali būti jaunos mamos dirglumo, nuovargio, apetito stokos bei anemijos priežastis, turi įtakos atsirasti ir stiprėti pogimdyminei depresijai. Tuomet folio rūgšties bus mažai motinos piene ir jos pritrūks kūdikiui. Dėl to jam atsiranda pavojus susirgti anemija. Toks vaikas priaugs per mažai svorio, sulėtės psichomotorinė raida, gali susilpnėti jo imunitetas ir sutrikti žarnyno darbas.

Kodėl folio rūgšties reikia papildomai?

Folio rūgštis nesikaupia organizme, šio vandenyje tirpaus vitamino perteklius pasišalina, todėl jokių atsargų neturime ir jo reikia gauti kasdien. Folio rūgšties daugiausia žaliose daržovėse: salotose, špinatuose, petražolėse, svogūnuose, brokoliuose, avokaduose, ankštinėse daržovėse; nemažai jos turi kiaušiniai, viso grūdo miltų duona, riešutai, citrusiniai vaisiai, kepenys, varškė. Šio mikroelemento mums pritrūksta ne tik dėl mitybos klaidų. Gaminant maistą folio rūgštį sunaikina karštis, mažiau jos gauname sutrikus pasisavinimui žarnyne, pavyzdžiui, esant disbakteriozei ar vartojant kai kuriuos preparatus.

Dar greičiau folio rūgšties pritrūksta nėštumo bei žindymo periodais, kai jos reikia daugiau. Net jeigu mėgstate daržoves ir valgote jų daug, iš maisto reikiamo kiekio negausite, todėl šiais gyvenimo periodais ypatingai svarbu vartoti folio rūgšties papildomai.

Įprastinė minimali folio rūgšties dozė per dieną – 200 mkg, nėščioji būsimo mažylio ir savo sveikatai turėtų gauti 400 mkg, o žindymo periodu reikia 600 mkg. Gydytojas gali skirti ir didesnį folio rūgšties kiekį, pavyzdžiui, nėščiajai, iki pastojimo vartojusiai kontraceptines tabletes. Didesnis šio vitamino poreikis ir besiskundžiančioms vėmimu, sergančioms diabetu, skrandžio ir žarnyno ligomis, kai sutrinka jo pasisavinimas.

Kadangi folio rūgštis ypatingai svarbi nuo pat nėštumo pradžios,  pradėti ją papildomai vartoti reikia bent prieš tris mėnesius iki pastojant, o geriausiai – tik nusprendus susilaukti vaikelio ir nustojus saugotis lytinių santykių metu.

Darni pora – su vitaminu D3

Nėštumo metu ypatingai svarbus ir vitaminas D3, kurio stoka yra viena iš priešlaikinio gimdymo priežasčių, o vaikeliui  gali lemti  rachitą, nes sutrinka kalcio apykaita. Jo trūkstant  būsima mama gali susirgti  gestaciniu diabetu, preeklampsija, o vaikas – cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, išsėtine skleroze. Vitamino D3 stoka susilpnina imunitetą, gali lemti osteoporozę, širdies bei autoimunines ligas, vėžį. Šis vitaminas svarbus ir moterų, ir vyrų vaisingumui. Dėl šykščių saulės spindulių sąlygos jam gamintis organizme itin prastos ir daugeliui jo trūksta. Vitamino D3 stoka nustatoma net trims iš keturių moterų. Todėl rekomenduojama su folio rūgštimi kartu vartoti ir vitaminą D3.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vaisiaus apsigimimo riziką galima nustatyti iš kraujo jau nuo 8 nėštumo savaitės. Tam pasitarnaus naujas molekulinės genetikos neinvazinis tyrimas, įdiegtas (NIPT) VUL Santariškių klinikose.

Nėščiosios kraujas tiriamas labai tiksliu naujos kartos molekulinės genetikos metodu, kuriame nustatoma vaisiaus kraujo genetinė medžiaga (laisvai cirkuliuojanti vaisiaus DNR). Iš motinos kraujo išskyrus šiuos laisvai cirkuliuojančius vaisiaus DNR fragmentus, galima įvertinti, ar vaisius neturi dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pokyčių, kurie lemia Dauno (papildomos 21-os chromosomos) ligą, Edvardso (papildomos 18-tos chromosomos) bei Patau sindormo (papildomos 13-tos chromosomos) ligas.

Tikslumas ir saugumas

Pasak Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro Prenatalinės diagnostikos skyriaus doc. dr. Eglės Benušienės, iki šiol minėtos genetinės ligos buvo nustatomos mažiau tiksliais biocheminiais tyrimais. Jie atliekami nuo 9-tos nėštumo savaitės, o rezultato tenka laukti 11-kos nėštumo savaičių. Nustačius padidėjusią chromosominių ligų riziką, moteriai rekomenduojama atlikti choriono gaurelių ar vaisiaus vandenų tyrimą. Šie tyrimai nėra saugūs ir gali sukelti persileidimą.

Naujojo NIPT tyrimo nauda trejopa:

• atliekamas iš motinos kraujo,
• labai anksti, t. y., nuo 8 nėštumo svaitės,
• tikslumas siekia 99%.

NIPT tyrimas saugus, patikimas, greitas, nėščiosios nejaučia psichologinės įtampos dėl galimos persileidimo rizikos, kuri egzistuoja po šiuo metu taikomų invazinių procedūrų. Moteris nebeturi pagrindo nerimauti, kad nėštumas gali būti nenormalus, nors ji ir nepriklauso padidintos rizikos grupei. Šis tyrimas gali būti taikomas visoms nėščiosioms – ne tik priklausančioms didelės genetinės rizikos grupei.

Kiekvienas kraujo ėminys tiriamas, naudojant dvigubą kokybės kontrolės sistemą. Tyrimo rezultatas pateikiamas per 5 darbo dienas, o galutinį atsakymą nėščiajai pateikia Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas.

Apie neinvazinį prenatalinį tyrimą (NIPT) Clarigo

Specialia metodika iš motinos kraujo išskiriama bei išgryninama vaisiaus DNR. Tyrimui naudojama MiSeq (Illumina, JAV) naujos kartos sekoskaitos (angl. next generation sequencing) analizatorius, Clarigo (Multiplicom, Belgija) tyrimų sistema, įdiegta Santariškių klinikose, taikant tarptautinės kokybės kontrolės reikalavimus.
Clarigo metodika yra patikrinta. 1907 nėščiųjų tyrimų rezultatai: Dauno sindromas (21 chromosomos trisomija) – 100%/99,84%, Edvardso sindromas (18 chromosomos trisomija) – 95%/100%, Patau sindormas (13 chromosomos trisomija) – 100%/99,8%.

Clarigo nustatoma vaisiaus cirkuliuojančios DNR dalis motinos kraujyje. Tyrimo rezultatas pateikiamas tik nustačius, kad motinos kraujyje cirkuliuojančios vaisiaus DNR pakanka tyrimui atlikti. Jei vaisiaus DNR motinos kraujyje per mažai (pvz. tyrimas atliktas per anksti, t y., iki 8 nėštumo savaitės), nėščioji informuojama, kad tyrimą reikia kartoti. Taip išvengiama klaidinančių neigiamų tyrimo rezultatų dėl per mažo cirkuliuojančios vaisiaus DNR kiekio. Daugelis kitų kompanijų tyrimų cirkuliuojančios vaisiaus DNR dalies vaisiaus kraujyje nenustato.

Dažniausios genetinės ligos

Dauno sindromas. Jį lemia 21-osios chromosomos trisomija (vietoje dviejų chromosomų yra trys). Dauno sindromas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus: širdies ydas, raumenų silpnumą, virškinimo ir kvėpavimo sistemų problemas, sulėtėja vystymasis. Visi sergantieji Dauno sindromu turi įvairaus laipsnio protinę negalią. Rizika susilaukti Dauno sindromu sergančio kūdikio priklauso nuo motinos amžiaus: mažiausia tikimybė (mažiau nei 1 iš 1 000) iki 30 m. moteriai, 35 m. nėščiajai – 1 iš 400. Dauno sindromu sergančio vaikelio gali susilaukti viena iš 105 keturiasdešimtmečių, ir viena iš 20- ties 46 m. moterų.

Edvardso sindromas atsiranda dėl 18 chromosomos trisomijos (papildomos 18-tos chromosomos). Ši liga pasižymi įgimtais psichinės ir fizinės raidos sutrikimais, nulemiančiais ankstyvą mirtį. Kai kurie sutrikimai gali būti pastebėti dar iki vaiko gimimo. Gimę vaikai gali būti mažo svorio, kiti pažeidimai: skeleto deformacijos, širdies ydos, virškinamojo trakto anomalijos, išvaržos, neišsivystę plaučiai ir lytinės liaukos, galvos smegenų hidrocefalija, deformacijos, nulemiančios protinį ir fizinį atsilikimą, raumenų tonuso pokyčiai, traukuliai ir kiti simptomai. Šio sindromo dažnumas yra 1 atvejis iš 6000 gyvų gimusių.

Patau sindromas. Jį lemia 13 chromosomos trisomija. Tai reiškia, kad kiekvienoje ląstelėje yra papildoma 13-ta chromosoma. Šios ligos simptomai – ankstyvą mirtį lemiantys įgimti psichinės ir fizinės raidos sutrikimai. Liga sulėtina vaisiaus augimą, paskatina įgimtus širdies defektus. Dažniausiai būna stipriai pažeista naujagimio centrinė nervų sistema: nervinio vamzdelio defektai, anatominiai smegenų defektai, akivaizdūs kiti vystymosi sutrikimai. Sindromo dažnumas yra maždaug 1 atvejis iš 5000-29000 naujagimių.

Apie molekulinės genetikos tyrimus Santariškių klinikose

Santariškių klinikų molekulinės medicinos laboratorijose atliekami visi reikalingi molekulinės genetikos tyrimai: realaus laiko kiekybinė bei kokybinė PGR, Sanger sekoskaita, naujos kartos sekoskaita, PGR fragmentų analizė, citogenetikos metodai – įprastinis kariotipavimas, MLPA, FISH, molekulinis virtualus kariotipavimas bei daugelis kitų. Šie molekulinės genetikos tyrimai taikomi skirtingose medicinos srityse, o ypač paveldimoms, onkologinėms, kraujo, imuninėms, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligoms nustatyti. Pagal jų rezultatus parenkamas individualus gydymas, kuris yra efektyviausias bei sumažina nepageidaujamų reiškinių tikimybę.