Prieskonių naudą žmogaus organizmui jau daug metų tyrinėja įvairūs mokslininkai. Viena iš šios srities specialisčių – daugiau kaip 300 straipsnių prieskonių temomis parašiusi prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė, kuri dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitete atlieka įvairius tyrimus apie naudingas prieskonių savybes.

Imbieras – žiemos karalius

Paklausta apie žiemą naudingiausius prieskonius, profesorė pirmuoju nurodo imbierą, kurį vadina prieskonių karaliumi.

„Imbieras pasižymi geromis maistinėmis savybėmis, jis turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl ypač naudingas šaltuoju metų laiku, kai reikia stiprinti imunitetą. Arbata, kurios sudėtyje yra imbiero, padeda siautėjant gripui ir kitiems virusams. Tai ne vien sveikas, skanus, kvapnus, bet ir kaitros teikiantis, kūną maloniai sušildantis gėrimas, – teigia D. Sekmokienė. – Naudingumu jam nenusileidžia ir cinamonas, kurio savybes nuolat tiria mokslininkai. Jis ne tik skanus, kvapnus, bet ir žadina apetitą, ypač naudingas ryte, o antioksidacinių savybių jam suteikia proantocianidas.“

Kalbėdama apie organizmui naudingas prieskonines žoleles, profesorė pamini ir kardamoną, kuris, jos teigimu, naudingas širdies, kraujagyslių veiklai.

„Nuo seno mokslininkai teigia, kad viena kardamono sėklytė įmesta į kavos puodelį gėrimui suteikia malonų skonį ir sumažina neigiamą kavos poveikį centrinei nervų sistemai. Tačiau kai manęs klausia, ką geriausia gerti, atsakau – prieskonių arbatas, – teigia profesorė. – Prieskoninę arbatą reikėtų gerti kaip galima dažniau arba bent jau dažniau nei kavą.“

Sujungia galias

Kiekvienas prieskonis turi būtent jam būdingų savybių, tačiau kaip jas sujungti, kad nauda organizmui būtų kuo efektyvesnė? Arbatas ir prieskonių mišinius kuriančios bei prekiaujančios bendrovės „7 Ievos namai“ vadovė Ieva Jonaitienė per kelis metus sukūrė 16 prieskoninių arbatų liniją. „Kaulai ir sąnariai“, „Kvėpavimas“, „Ramus vakaras“, „Švarus kraujas“ – tai tik keletas pavadinimų, kurie sufleruoja, kokiu tikslu buvo atrenkami prieskoniai šių arbatų sudėčiai.

„Kiekviena arbata turi unikalią sudėtį, o atrinkti prieskoniai joms suteikia išskirtinį skonį ir galią, todėl kiekvienas išsirenka jam patinkančią arbatą, – teigia I. Jonaitienė. – Pavyzdžiui, arbatą „Vaikai vaikučiai“ ypač mėgsta vaikai. Iš mamų nuolat girdžiu, kad ją geria net ir tie neklaužados, kurie anksčiau negerdavo jokios arbatos. Visa tai dėl sudėtyje esančio anyžiaus, pankolio ir kmyno derinio. Mamos savo vaikams ją duoda sutrikus virškinimui, miegui, padidėjus dirglumui ar kai pučia pilvelį.“

Šaltuoju metų laiku prieskonių žinovė I. Jonaitienė rekomenduoja gerti „Kalėdų“, „Šeimos“ arbatas, kurias vienija jų sudėtyse esantys šiluma ir šventėmis kvepiantys prieskoniai: cinamonas, kardamonas ir gvazdikėliai.

„7 Ievos namai“ arbatų, prieskonių ir uogienių galima įsigyti įvairių mugių, parodų, renginių metu. Arbatos ir prieskonių mišiniai gaminami Lietuvoje, o jų receptūros apsaugotos patentais.

„Šlapimo pūslės uždegimu, arba dar kitaip – cistitu, dažniau serga nėščiosios, moterys, kurias kankina vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Dėl hormoninių pokyčių šis negalavimas užklumpa menopauzės periodu, – sako gydytoja urologė doc. Aušra Černiauskienė. – Be to, dažniau šia liga suserga mažiau skysčių vartojančios arba cukriniu diabetu sergančios moterys. Rečiau šlapinantis ir dėl padidėjusio cukraus kiekio bakterijos turi geras sąlygas daugintis”.

Dažnai šlapimo pūslės uždegimu serga moterys, dėvinčios sintetinius apatinius drabužius, taip pat ir aptemptas kelnes ar džinsus. Net higieniniai tamponai ar įklotai, naudojami per ilgai ar nesilaikant higienos, gali išprovokuoti susirgimą. Šis uždegimas ypač vargina žiemą, kai, nusilpus imunitetui, ima daugintis infekciją sukeliančios bakterijos: jos patenka į šlapimo takų gleivinę, ten prisitvirtina, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Negydoma liga gali tapti lėtine, todėl ypač svarbu laiku pastebėti pirmuosius nemalonius šlapimo pūslės uždegimo simptomus ir gydyti ligą iš pat pradžių.

Cistitas yra laikomas infekciniu susirgimu, kurį dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės – E.coli (apie 75-90 proc. visų cistitų), kiek rečiau – kitos bakterijos: stafilokokai, enterokokai, klebsielos, proteus, tačiau pasitaiko ir toksinis (sukeltas cheminių medžiagų, pavyzdžiui, ciklofosfamido) ar radiacinis (po spindulinio gydymo) cistitas.

Kaip rašo „Karjera ir sveikata“ infekcijos simptomai gali būti įvairūs: dažnas noras šlapintis net esant tuščiai šlapimo pūslei, perštėjimas, deginimas šlapinimosi metu, tamsus, drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas, šlapinimasis po truputį, kraujas šlapime, karščiavimas, skausmai juosmens srityje ar pilvo apačioje. Pasak doc. A. Černiauskienės, panašūs ir lytiniu keliu plintančių infekcijų simptomai, taip pat – inkstų ir šlapimo takų navikų ar tuberkuliozės, pilvo organų ligų bei ginekologinių uždegimų. Todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie nustatys negalavimo priežastį.

Gydytoja urologė primena, jog gydant šlapimo pūslės uždegimą, didelės įtakos turi ir paciento mityba: „Sergant cistitu, iš raciono reikia išbraukti aštrų maistą (pipirus, krienus, garstyčias), taip pat ir marinatus, sūrius patiekalus bei alkoholinius gėrimus (įskaitant ir alų). Minėtuose produktuose yra komponentų, kurie, patekę į šlapimą, gali dirginti šlaplę ir sustiprinti šlapimo pūslės uždegimą. Taigi, bus neįmanoma gydyti ligos. Taip pat nereikėtų žavėtis prietarais, kad pagysite pasėdėję ant puodo su garuojančiomis bulvėmis.”

Pasak specialistės, gydant šlapimo pūslės uždegimą, visada pagelbės Lietuvos laukų ir miškų uogos ir vaistažolės. „Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių: jis pašalins iš organizmo uždegimą sukėlusias bakterijas. Geriausia tinka bruknių arba meškauogių arbatos, spanguolių sultys. Uždegimą slopina ir medetkos, šalavijas, jonažolė, miškinės sidabražolės šaknys, rozmarino lapai, kadagių vaisiai. Esant šlapimo takų infekcijoms, svarbios vaistažolės, kurios skatina šlapinimąsi (beržo lapai, rykštenių žolė, petražolės, asiūklis, dilgėlių lapai)”. Rytų medicina teigia, jog gerti arbatas, skirtas šlapimo takų infekcijų profilaktikai ar joms gydyti, geriausia 5-7 val. ryte arba 17-19 val. vakare. Šiuo paros metu geriausiai veikia inkstai ir šlapimo pūslė.

Šlapimo takų infekcija – dažnas sveikatos sutrikimas, kurį moterys patiria kone tris kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia ne tik noras visais metų laikais atrodyti patraukliai, bet ir anatominės moterų organizmo savybės. Moterų šlaplė trumpesnė, arčiau išangės, todėl įvairioms bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus bei kilti į viršų, t.y. inkstų link. Negydomos šlapimo takų infekcijos gali sukelti akmenligę, inkstų uždegimą, pūlinius ar net inkstų nepakankamumą.