Nuo ko pradėti?

„Kūdikiams iki vienerių metų pats sveikiausias yra mamos pienas. Griežtų rekomendacijų, kada galima pradėti vartoti karvės pieno produktus, nėra. Visgi, bendrai sutariama, kad artėjant pirmajam gimtadieniui į vaiko dienos racioną verta pradėti įtraukinėti ir įvairius pieno gaminius, nes jie padeda aprūpinti augantį mažylio organizmą reikalingomis medžiagomis“, – teigia V. Urbonas.

Anot gydytojo, pratinant vaiką prie karvės pieno, geriausia pradėti nuo sviesto, kurį galima dėti į košes, kai kūdikiui sukanka 8–9 mėnesiai. Tuomet – eilė fermentuotiems pieno produktams: kefyrui, jogurtui ir rūgpieniui.

V. Urbonas atkreipia dėmesį, kad perkant pieno produktus vaikams, reikia atsižvelgti į jų riebumą. „Svarbu nepamiršti, kad mažiems vaikams reikėtų vengti liesų pieno produktų. Juose trūksta riebalų, kurie yra būtini tinkamai medžiagų apykaitai, kai kurių vitaminų įsisavinimui bei nervų sistemos vystymuisi“, – įspėja medikas.

Vaikui augant, siūloma didinti pieno kiekį. Pavyzdžiui, 4–8 metų vaikams rekomenduojama suvartoti nuo 1,5 iki 2 pieno produktų porcijų, 9–11 metų – nuo 2 iki 3 (viena pieno produktų porcija prilyginama 250 mililitrų pieno arba 200 gramų jogurto).

Išrūgų baltymai – itin vertingi

Piene aptinkama įvairių naudingų medžiagų, vaikams šis maisto produktas ypatingai svarbus kaip baltymų šaltinis.

„Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Sparčiai augančiam vaikui būtina gauti pakankamai baltymų, užtikrinančių greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Baltymų sudėtinės dalys – aminorūgštys yra svarbios smegenų veiklai, tad jų trūkstant darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. Vienas pagrindinių aminorūgščių šaltinių – išrūgų baltymai, todėl vaikams geriausia pirkti kokybišką, lietuvišką pieną, kuriame gausu šių medžiagų“, – komentuoja V. Urbonas.

Išrūgų baltymai – vienas iš karvių pieno baltymų komponentų. Jie yra ypač naudingi, tačiau jautrūs aukštai temperatūrai. Kai pienas kaitinamas aukštesnėje nei 74 laipsnių temperatūroje, prasideda denatūracijos procesas, kurio metu išrūgų baltymai ima keisti savo struktūrą ir praranda biologinę vertę. Todėl, anot V. Urbono, tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai vartotų žemoje temperatūroje pasterizuotą, neperkaitintą pieną.

Siūlo atkreipti dėmesį į kilmės šalį

Kaip teigia gydytojas, rekomenduojama atsižvelgti ir į tai, kur pieno produktai pagaminti.

„Koks kiekis piene aptinkamų naudingųjų maisto medžiagų pasiekia mus ir mūsų vaikus priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo  sąlygų, kuriomis auginamos melžiamos karvės, iki technologijų, naudojamų perdirbant pieną. Ypač svarbu, kuo gyvuliai maitinami – juk tai, ką suėda karvės, galiausiai pieno produktų forma pasiekia ir mus. Todėl geriausia rinktis vietinį, lietuviškose pievose besiganančių karvių pieną ir iš jo pagamintus produktus“, – sako V. Urbonas.

Anot jo, mūsų šalis gali didžiuotis ne tik giliomis pieno produktų gaminimo tradicijomis, tačiau ir itin aukštais standartais, užtikrinančiais saugumą bei gamyboje naudojamomis inovacijomis, kurios padeda išsaugoti vertingą pieno sudėtį.

Gydytojo nuomonę patvirtina ir „Pieno tyrimai“, nustatę, kad lietuviškame piene aptinkama daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių nei importuotame iš užsienio. Tam įtaką daro karvių pašaras – jis ne tik nulemia gyvulio sveikatą, bet ir keičia piene aptinkamų riebalų ir baltymų santykį.  

Pienas – naudingų mineralų ir vitaminų šaltinis

„Pieno produktus reikia vartoti dar ir todėl, kad juose gausu įvairių mineralų, visų pirma – kalcio. Jis yra itin reikalingas vaikui greitai augant, nes padeda formuotis tvirtiems kaulams ir dantims. Kalcio koncentracija pieno produktuose yra išties didelė ir jis lengvai patenka į organizmą. Stiklinėje pieno yra 300 miligramų kalcio, o 9–18 m. vaikams per parą reikia suvartoti 1300 miligramų. Augaliniuose produktuose kalcio taip pat yra, tačiau kur kas mažiau ir jis sunkiau patenka į organizmą. Pavyzdžiui, špinatuose šios medžiagos yra 20 procentų mažiau, o ir pasisavinimas prastesnis“, – sako V. Urbonas.

Pieno sudėtyje yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalis ar fosforas. Kalis yra svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų, o fosforas palaiko kaulų ir dantų struktūrą bei formuoja raumeninį audinį.

Kaip teigia vaikų gydytojas, pieno produktuose taip pat yra daugybė organizmui reikalingų vitaminų. „Pienas ir jo gaminiai turtingi vitaminų, ypač A, B2, B5, B12, kurie labai gerai patenka į organizmą. Šie vitaminai svarbūs sklandžiam vaiko organizmo sistemų darbui. Visgi, tai yra tik maža dalis piene aptinkamų naudingų medžiagų – iš viso jų apie 200“, – pasakoja V. Urbonas.

Būtini maisto produktai vaiko lėkštėje

Pagrindinis stiprybės šaltinis – maistas. Vaiko mitybos racione pavasarį, kaip ir bet kuriuo kitu sezonu, neturi trūkti baltymų, riebalų bei angliavandenių.

Baltymai yra vaiko augimo, vystymosi bei imuninės sistemos formavimosi pagrindas. Svarbiausi baltymų šaltiniai mėsa, žuvis ir pieno produktai. Juos visus būtinai įtraukite į vaiko valgiaraštį.

Svarbus angliavandenių šaltinis – košės, tai kuras organizmui, nes virškinant šį maistą susidaro energija. Vaikui ypač naudinga grikių košė, kuri turtinga baltymų, mikroelementų ir vitaminų. Virkite jam ir avižų, kukurūzų, ryžių, kelių grūdų košes. Neverta vaiką pratinti itin dažnai mėgautis lengvai pasisavinamų angliavandenių suteikiančiais produktais: konditerijos kepiniais ir saldumynais. Prisišlamštęs tokių skanėstų, jis greitai ir vėl išalks. Bet visiškai atsisakyti nereikia, nes tai geros nuotaikos užtaisas. Visais sezonais nepageidaujamas maistas yra tuščių kalorijų talpyklos – traškučiai, saldūs gazuoti gėrimai, ypač sudėtyje turintys dirbtinių saldiklių, kurie ne tik nieko vertingo nesuteikia, bet dar ir tukina.

Riebalai – kita būtina maisto medžiaga, kurios turi saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai, sviestas, kiaušiniai, taip pat mėsa, riebi žuvis ir riebus pienas. Riebalų reikia ir juose tirpiems vitaminams pasisavinti. Tai yra vitaminai A, D, K ir E.

Pavasarį svarbūs vitaminai maisto produktuose

Vitaminų įvairove gali pasigirti šviežios daržovės ir vaisiai. Jų vaikui reikia užtektinai valgyti kasdien. Pagrindiniai vitaminų šaltiniai pavasarį yra bulvės, kopūstai, taip pat ir rauginti (juose ypač daug vitamino C), morkos, burokėliai, obuoliai ir žalumynai. Įvairių mikroelementų yra cukinijose, aguročiuose, moliūguose. Augalinis maistas lengvai virškinamas, jis teigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir svarbus disbiozės (bakterijų pusiausvyros sutrikimo) profilaktikai.

Vitamino C yra raudonosiose paprikose, šviežiuose ir raugintuose kopūstuose, brokoliuose, česnakuose, citrinose. Naudingos vaikui šviežių kopūstų sultys. Jų verta išgerti pajutus pirmuosius peršalimo požymius, suskaudus gerklei. Taip pat nemažai vitamino C turi erškėtuogės, šaltalankio, šermukšnio uogos.

Vitaminas A – tai pirmiausia vaikų mėgstamos morkos, taip pat kiaušiniai, mėsa, pienas, kepenys, jo yra žaliose lapinėse daržovėse, apelsinuose, ananasuose. Šis vitaminas naudingas ne tik akims, kai jo per mažai, sutrinka daugelis organizmo sistemų. Todėl lengviau gali užpulti bronchitai, rinitai, dermatitai, stomatitai, o pavasarį šie negalavimai kimba greitai.

Vitaminas E padeda šalinti iš organizmo toksinus. Tai antioksidantas, saugantis nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Šiuolaikinės prastos ekologijos sąlygomis tai aktualu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Vitamino E yra žemės riešutuose, saulėgrąžose, kukurūzuose, avokaduose, špinatuose, sezamo sėklose.

Vitaminas B 6 – vienas pačių svarbiausių pavasarį, nes yra vienas pagrindinių pagalbininkų, stiprinant imunitetą, atsparumui infekcijoms, jis reikalingas nervų sistemai. Šis vitaminas turi didelės reikšmės kraujodarai, nes dalyvauja formuojantis limfocitams – apsauginėms kraujo ląstelėms. Jeigu jo vaikui trūksta, gali sutrikti ir virškinimas. Vitamino B6 šaltiniai – rupi duona, špinatai, pupelės, bulvės, bananai, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, daug šio vitamino suyra verdant arba kepant.

Vitaminas D visiems gerai pažįstamas kaip saulės vitaminas (gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams), jis būtinas vaikui rachito profilaktikai – ypatingai svarbus kūdikystėje. Šio vitamino stoka silpnina nervų sistemą – vaikas pasidaro dirglus, verksmingas bei nervingas.

Selenas yra galingas antioksidantas, sustiprinantis imuninę sistemą. Jis ne tik didina organizmo gebėjimą pasipriešinti infekcijoms, bet ir padeda greičiau nugalėti jau užpuolusią ligą. Daugiausia seleno jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse, gyvulių kepenyse ir inkstuose. Turi jo mėsa, įvairūs grūdai, riešutai, pieno produktai ir kiaušiniai.

Pavasarį vitaminų trūksta ypatingai

Vitaminų, kaip ir riebalų, angliavandenių bei baltymų, gauname su maistu. Nors vitaminai nėra audinių ir organų statybinė medžiaga, bet jie atlieka svarbius darbus – reguliuoja biocheminius ir fiziologinius procesus, be kurių neįmanomos svarbios organizmo funkcijos. Jeigu vitaminų vaiko maiste mažai arba organizmas juos prastai pasisavina, atsiranda įvairių sutrikimų. Tai turi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi, sutrikdo medžiagų apykaitą, vaikas greitai nuvargsta, tampa mažiau judrus, jam prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų.

Vitaminų stoka ypatingai dažnai jaučiama pavasarį, nes tie nedideli likučiai vaisiuose ir daržovėse dar labiau sumažėja gaminant maistą. Todėl dalį reikiamo vitaminų kiekio vaikas turi gauti papildomai.

Maisto papildai pagal vaiko amžių

Pirmasis kūdikio papildomas vitaminas yra D. Augančiam mažyliui tampa svarbus kalcis. Dažnai sergančiam vaikui gydytojas skiria mikroelementų kompleksą, kurio sudėtyje yra vitamino C, arba atskirą maisto papildą imunitetui stiprinti, pavyzdžiui, ežiuolės. Lopšelį ar darželį lankančiam mažyliui pravers vitaminų kompleksas ne tik imunitetui, bet ir nervų sistemai stiprinti.

Taigi, valgome naudingą maistą, iš kurio gauname dalį vitaminų, o jų stoką papildome šių mikroelementų preparatais. Vitaminų ir mineralų maisto papilduose bei atskirų mikroelementų preparatuose esančios šių medžiagų dozės pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams.

Nors vitaminai naudingi ir būtini vaikui, jie papildomai apkrauna organizmą ir labiausiai – inkstus. Todėl reikia užtektinai gerti, bet ne saldintus gėrimus, o negazuotą vandenį.

Dažniausiai maisto papildai geriami kartą per dieną, pirmoje dienos pusėje, valgant arba po valgio. Laikomi jie tamsioje vietoje, kur vaikas nepasieks, nes per daug vitaminų taip pat pavojinga – hipervitaminozė ne mažesnė bėda už vitaminų stoką.

Undinė Gilė