Svarbiausi vitaminai besivystančiam vaikui, kurių turi užtekti nuo pat pradžių

Nors energijos poreikis pirmąjį nėštumo trimestrą padidėja nedaug, svarbių vitaminų ir mineralų reikšmė labai didelė jau nuo pirmųjų savaičių. Pirmame trimestre ypatingai svarbūs tie vitaminai ir mineralai, nuo kurių priklauso normalus vaisiaus organų ir jų sistemų formavimasis. Kai kurie mikroelementai apsaugo vaisių nuo apsigimimų, taip pat – nėštumo komplikacijų.

Folio rūgštis (vitaminas B9)

vadinama nėščiųjų vitaminu. Ji būtina vaisiaus vidaus organams formuotis, apsaugo nuo įgimtų širdies ydų. B9 trūkumas gali sukelti persileidimą ir apsigimimus. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi nugaros ir galvos smegenys. Vienas iš folio rūgšties stokos sukeltų nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas. Todėl gydytojai pataria folio rūgštį vartoti bent tris mėnesius prieš pastojant, kad užsimezgusiam vaisiui užtektų mamos organizme sukauptų šio vitamino atsargų. Folio rūgštis ypatingai svarbi visą pirmąjį nėštumo trimestrą.

Šio vitamino yra žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, špinatuose, brokoliuose, salotų lapuose), ankštinėse daržovėse, avokaduose, turi jo citrusiniai vaisiai, kepenys, kiaušiniai.

B grupės vitaminai

būtini normaliam vaisiaus vystymuisi, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, o tai labai svarbu pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Šių vitaminų stoka padidina apsigimimų riziką. Vitaminas B12 būtinas geram folio rūgšties pasisavinimui ir padeda išvengti anemijos.

Vitaminas B6

svarbus kūdikio nervų sistemai, be to, būsimai mamai padeda išvengti pykinimo ir vėmimo, dažnai kamuojančio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vitamino B6 yra kopūstuose, brokoliuose, špinatuose, pomidoruose, kiaušiniuose, veršienoje, žuvyje, riešutuose

Geležis

Būsimai mamai ir vaisiui ypač svarbi geležis, nes jos trūkstant organizmas negali pagaminti užtektinai hemoglobino, kuris aprūpina deguonimi visus audinius. Nėštumo metu geležies turi užtekti, kad pasigamintų daugiau eritrocitų, kurie būtini vaisiaus ir placentos formavimuisi. Taip pat geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai, o nuo jų priklauso vaisiaus smegenų vystymasis. Šio mikroelemento stoka gali ypač pakenkti pirmąjį nėštumo trimestrą, kol vaisius pats dar neturi skydliaukės. Geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumo anemija yra gana dažna problema nėštumo metu.

Cinkas

dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, baltymų, DNR sintezėje, todėl jis ypatingai svarbus vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu. Trūkstant cinko, vaikas gali gimti mažo svorio. Todėl nėščiosioms rekomenduojami vitaminų ir mineralų kompleksai su cinku, kuris dar ir padeda stiprinti moters imunitetą. Cinko yra kepenyse, inkstuose, jautienoje, kiaulienoje, žuvyje.

Magnis

kartu su kalciu ir vitaminu D būtinas vaikelio kaulams ir dantims, reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui, apsaugo nuo persileidimo. Daugiausia jo riešutuose, razinose, jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žaliuosiuose žirniuose.

Kalcis

reikalingas ne tik vaiko kaulams bei dantims formuotis, jis dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių procesų. Jeigu su maistu gaunamo kalcio per mažai, būsimai mamai pradeda gesti dantys, padidėja osteoporozės ir kitų kaulų ligų rizika, gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Pagrindiniai kalcio šaltiniai pienas ir pieno produktai.

Vitaminas A

(retinolis) svarbus nėštumo pradžioje, nes yra reikalingas embriono vystymuisi, be šio vitamino neįmanomas normalus regėjimas. Bet reikia būti atsargioms, nes jo perteklius taip pat nepageidautinas kaip ir stygius. Daugiausiai vitamino A gauname su žuvų kepenėlėmis, pieno produktais, morkomis, pomidorais, špinatais, rugštynėmis.

Kodėl reikia maisto papildų?

Nėštumo pradžioje neretai sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, pučia pilvą. Dažniausias nusiskundimas pirmąjį nėštumo trimestrą yra nėščiųjų pykinimas (ypač rytais), kai kurios būsimos mamos kamuojasi dar labiau, nes vemia.

Nuolat jausdama šleikštulį moteris praranda apetitą, todėl gali pritrūkti svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. O vieno iš jų – vitamino B6 stoka dar labiau skatina pykinimą.

Pirmaisiais nėštumo mėnesiais keičiasi moters skonis. Paprastai atsiranda didelis tam tikro maisto poreikis, pavyzdžiui, sūraus, rūgštaus. Vienas netikėtai pradeda traukti anksčiau nekenčiami greitojo maisto patiekalai, tokie kaip picos, mėsainiai, kurie nieko gero organizmui nesuteikia. Kitoms labai norisi sūraus, rūgštaus maisto.

Taigi, ne visi naujai nėščiosios pamėgti maisto produktai turi užtektinai naudingųjų medžiagų, taip pat – vitaminų ir mineralų. Patenkinti jų poreikius retai pavyksta ir tinkamai maitinantis. Vitaminų ir mineralų prarandama gaminant maistą, jų pritrūksta sergant kai kuriomis ligomis, kai suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Todėl patariama vartoti nėščiosioms skirtą vitaminų ir mineralų maisto papildą, kurio sudėtyje būsimoms mamoms reikalingas mikroelementų kompleksas, o jų kiekiai parinkti pagal specialistų rekomenduojamas paros normas. Tokį maisto papildą galima pradėti vartoti dar prieš nėštumą – tuomet moteris bus rami, kad pastojus nepritrūks tokių svarbių šiuo laikotarpiu medžiagų.

Svarbiausia – įvairūs ir sveiki maisto produktai

Būsimos mamos mityba ir prieš nėštumą, ir jau pastojus turi būti visavertė, vadovaujantis sveikos mitybos piramidės principais. Svarbiausias maistas yra daržovės ir grūdų produktai, kurių suvartojama daugiausiai. Patariama suvalgyti bent 400 gramų daržovių per dieną. Visos naudingosios medžiagos išlieka tik viso grūdo dalių produktuose. Todėl rinkitės visagrūdę duoną, kruopas ar miltus. Grūdai ne tik energijos, bet ir virškinimą gerinančių maistinių skaidulų šaltinis, kaip ir daržovės. Šie produktai padės įveikti vidurių užkietėjimą, dėl kurio daugelis būsimų mamų kenčia pirmąjį nėštumo trimestrą.

Naudingi maisto produktai ankštiniai augalai, vaisiai ir uogos. Svarbi mitybos dalis – mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai. Reikia ir šiek tiek riebalų, kurių turi avokadai, nerafinuoti aliejai, riešutai, sėklos, sviestas.

Nėštumo metu padidėja baltymų poreikis, nes jų reikia vaisiaus audiniams bei organams formuotis. Pagrindiniai baltymų šaltiniai mėsa ir žuvis, yra jų ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose ir pieno produktuose.

Nėščiajai patariama atsisakyti bet kokio sunkaus ir riebaus, gerokai apkepto maisto, verčiau rinktis lengviau virškinamus patiekalus. Nerekomenduojami aštrūs, sūrūs valgiai, rūkyti ir vytinti produktai. Toks maistas gali dar labiau sustiprinti pykinimą bei rėmenį. Nepageidautini ir paprastieji angliavandeniai: baltų miltų kepiniai, dribsniai, desertai.

Valgykite dažniau ir nedidelėmis porcijomis, gerkite pakankamai skysčių, geriausia –paprasto vandens. Arbatos ar kavos galima sau leisti tik vieną puodelį per dieną, o saldžių gazuotų gėrimų teks atsisakyti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Didžiulę reikšmę sveikatai visais gyvenimo periodais turi vitaminai. Planuojant nėštumą kai kurie jų ypatingai svarbūs ir moteriai, ir vyrui – vaikelio trokštančiai porai padeda pradėti naują gyvybę. Juos vartoti derėtų dar prieš 3-4 mėnesius iki pastojant, geriausia – iškart nusprendus nesisaugoti ir planuoti vaikučio gimimą. Ypatingi šiuo periodu yra vitaminai B9 (folio rūgštis) ir D3.

Folio rūgštis – svarbi abiems būsimiems tėvams

Vitaminas B9 svarbus bet kuriam žmogui, o daug reikšmės turi šeimos planavimo periodu, nes nuo jo kiekio organizme priklauso audiniuose vykstantys procesai, kurie lemia būsimo vaiko sveikatą. Folio rūgštis gyvybiškai būtina ląstelėms dalintis ir vystytis, reikalinga paveldimumą perduodančios DNR formavimuisi. Vitaminas B9 padeda pasisavinti baltymus ir amino rūgštis, taip pat kitus vitaminus,  folio rūgštį organizmas naudoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kuriai sutrikus susergama anemija (mažakraujyste).

Šio vitamino papildomai vartoti turi ne tik moteris, bet ir vyras. Jis paruošia organizmą normaliai vaisiaus užuomazgai, o šiame procese dalyvauja abu būsimi tėvai. Vyrai turėtų žinoti, kad be folio rūgšties kiaušialąstės apvaisinimas gali neįvykti. Šis vitaminas reikalingas spermatozoidams vystytis, sumažina nekokybiškų spermatozoidų su netinkamų chromosomų rinkiniu skaičių, padidina spermatozoidų judrumą. Folio rūgšties stoka moters organizme gali sukelti kiaušialąstės patologiją: kiaušinėlis tampa neapvaisinamas arba nesusiformuoja sveikas vaisius.

Folio rūgštis saugo nuo apsigimimų

Pačioje nėštumo pradžioje, kai dar nežinoma apie užsimezgusią gyvybę, vitaminas B9 apsaugo vaisių ir turi įtakos būsimam vaikeliui. Jis padeda sėkmingai išnešioti vaikelį, reikalingas placentai formuotis ir vaisiui normaliai vystytis. Folio rūgštis padeda moteriai išvengti anemijos, todėl užsimezgęs vaisius gerai aprūpinamas deguonimi. Šio vitamino dėka moteris nepraranda apetito, o vaisiui nuo pat vystymosi pradžios nepritrūksta maistinių medžiagų. Vitaminas B9 svarbus moters psichologinei būklei, kuri lemia gimusio kūdikio nervų sistemą.

Pakankamas folio rūgšties kiekis ne tik mamos, bet ir būsimo tėčio organizme, apsaugo vaisių nuo apsigimimų, kurie gali išsivystyti pačioje nėštumo pradžioje. Folio rūgštis turi įtakos vaiko protiniam vystymuisi ateityje. Ji būtina nerviniam vamzdeliui formuotis, todėl  padeda išvengti įskilo stuburo, smegenų vandenės, taip pat – širdies ydos, gomurio ir viršutinės lūpos defektų, mirtino apsigimimo anencefalijos, kai  kūdikis gimsta neturėdamas kaukolės skliauto.

Daug folio rūgšties yra lapinėse ir ankštinėse daržovėse, migdoluose, graikiniuose riešutuose, vaisiuose, pieno produktuose, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose. Tik jos mažėja verdant, kepant ar troškinant, taigi iš maisto gauti užtektinai šio vitamino sunkiai pavyks. Todėl ketinančioms susilaukti vaikų poroms gydytojai pataria jo vartoti papildomai iš anksto.

Įprastinė folio rūgšties dozė planuojant nėštumą sveikam žmogui 400 mikrogramų. Daugiau jos gydytojas skiria kamuojamiems virškinimo problemų, sergantiems kepenų ligomis, mažakraujyste, valgantiems mažai daržovių, turintiems rizikos faktorius (amžius, persileidimai, apsigimimai giminėje). Folio rūgštis – vandenyje tirpus vitaminas, kurio organizmas nekaupia, todėl jos būtina gauti kasdien ir sunku perdozuoti.

Vitaminas D – vaisingumui, stipriems nervams ir imunitetui

Tai dar vienas itin svarbus vitaminas planuojant nėštumą – ir ne tik kaulams. Vitaminas D  stiprina lytinę sveikatą ir reprodukcines funkcijas (gebėjimą susilaukti vaikų). Dėl unikalių savybių jis vadinamas hormonu. Aktyvi šio vitamino forma susidaro organizme. Pirmiausia, jis kepenyse paverčiamas į kalcifediolį,  kuris yra kaupiamas organizme. Po to inkstuose pasigamina aktyvi forma – kalcitriolis, o jis, kaip ir kiti hormonai, veikia ląsteles.

Vitaminas D turi įtakos ir vyriškiems hormonams, skatina spermatozoidų judrumą,  testosterono gamybą, taigi didina lytinį potraukį. Moterims jis skatina lytinių hormonų progesterono ir estrogeno gamybą, dalyvauja ovuliacijos reguliavimo procese. Vitaminas D teigiamai veikia ne tik sėkmingą embriono įsitvirtinimą gimdoje, bet ir folikulų (kiaušidėje esančių pūslelių, kurių viduje bręsta kiaušialąstė) susidarymą, mažina pieno liaukų vėžio tikimybę.

Vitaminas D stiprina imuninę sistemą, todėl pasiruošimo periodu apsaugo būsimą mamą nuo visokiausių infekcijų. Jis būtinas mamos nervų sistemai, o trūkstant gali kamuoti nemiga, dirglumas, nuolatinis nuovargis ir prasta nuotaika. Negatyvios emocijos trukdo pastoti, o laukiantis veikia vaikelio nervų sistemą.

Reikalingiausias ir labiausiai deficitinis D3

Šis vitaminas būtinas nuo pirmųjų savaičių pradedantiems formuotis būsimo vaikelio organams. Vitamino D nauda organizmui didžiulė: jis svarbus širdžiai ir kraujagyslėms, be jo organizmas negali pasisavinti kalcio bei fosforo, todėl turi daug reikšmės ir būsimos mamos, ir vaiko kaulams. Vitamino D stokojančiai moteriai atsiranda venų varikozė, lūžinėja plaukai, sluoksniuojasi nagai, o vaikui gresia rachitas. Vitamino D deficitas gali būti susijęs ir su astma, cukriniu diabetu, lėtinio nuovargio sindromu, depresija, epilepsija bei onkologinėmis ligomis. Jis palaiko raumenų tonusą, o vienas iš jo stokos požymių – raumenų traukuliai.

Vitaminas D yra dviejų formų. D2 gaminasi augaluose ir gaunamas su maistu. Vitaminas D3 yra daug veiksmingesnis, todėl mums svarbesnis. Jis gaminasi odoje, šviečiant saulei, o viena dažniausių vitamino D3 trūkumo priežasčių ir yra saulės stoka. Žiemą ir rudenį ji beveik visiškai pasislepia, o šykščių spindulių nespėjame pasigauti, nes didelę laiko dalį praleidžiame patalpose. Šiltuoju metų periodu saulė taip pat per dažnai nelepina, be to, saugomės nuo jos kremais.

Vitamino D3 randama lašišoje, kardžuvėje, skumbrėje, kiaušinio trynyje, piene, svieste, kepenyse, bet šių vitaminų maisto produktuose labai mažai.

Vitaminas D tirpus riebaluose, organizme jis kaupiasi riebaliniame sluoksnyje ir  kepenyse, bet ilgam atsargų neprisikrausite, nes jos nuolat eikvojamos. Todėl apsirūpindama juo dar prieš  nėštumą būsima mama apsidraudžia, kad nepritrūktų nei jai, nei užsimezgusiam vaisiui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.

Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis ir vengti streso. Ruoštis nėštumui reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima mama?

Sveikata

Pradedame nuo apsilankymo pas ginekologą. Turime išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos infekcinės ligos – toksoplazmozės. Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti vaisiaus vystymasis. Jeigu moteris nežino, ar sirgo raudonuke, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. Pirmą nėštumo trimestrą susirgti šia liga ypač pavojinga. Raudonukės virusas gali pažeisti būsimo vaikelio smegenis.

Verta nueiti pas terapeutą, pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. Prieš pastojant būtinai reikės išsigydyti.

Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti planuojamam nėštumui. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi nėščia. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.

Nedelskite apsilankyti pas stomatologą. Dantis vertėtų sutaisyti iki pastojimo, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.

Būsimos mamos mityba

Tinkama mityba planuojant nėštumą bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. Mažylis turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl būsima mama turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.

Kelis mėnesius iki pastojimo būsima mama turi gerti folio rūgštį (po 1 mg per dieną). Folio rūgštis apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra nėščia – 15 – 25 dieną po pastojimo.

Turite gauti pakankamai geležies. Jos trūkumas sukelia anemiją, kuria sergant normaliam vaisiaus vystymuisi gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu vitamino C. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.

Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti, turi praeiti kelios valandos.

Būtinas mineralas ir mamai, ir būsimam vaikeliui – kalcis. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.

Vitaminas D reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.

Ketindama pastoti jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam būsimam vaikeliui.

Darbo sąlygos

Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš planuodama nėštumą būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.

Laukia nelengvas nėštumo bei žindymo laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti laimingos motinystės link.

Parengė Undinė Gilė