Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus. Toks imunitetas yra aktyvus, nes organizme gaminasi specifiniai antikūnai. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito organizmo.

Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Embrioniniu periodu antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo. Naujagimis natūralų imunitetą gauna per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas atsiranda tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus – bakterijas, virusus, parazitus, prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus, taip pat – navikus, ir kt.

Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologiniais procesais. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.

Alergija – perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maistas, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiukas, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Alergijų pastaruoju metu daugėja. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas” medžiagas, sukeldamas uždegimą, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.
Imunitetas silpnėja dėl nesveiko gyvenimo būdo (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netinkamos mitybos; streso; pernelyg intensyvaus fizinio ir protinio darbo; įtakos turi užteršta aplinka; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.

Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (daugiau nei 4-6 kartus per metus), herpes virusai; lėtinės ligos; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alergijos.

Norint padėti savo imunitetui, reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, racionaliai maitintis, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.

Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra skiepai. Jų dėka Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi pasiutligės profilaktika, vis daugiau žmonių skiepijami nuo erkinio encefalito, virusinio hepatito B, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės ir kitų ligų.

Šiuo metu vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų. Visus 6 – 7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Šio amžiaus vaikams atliekamas ir tuberkulino mėginys: įvertinama rizika užsikrėsti mikobakterijomis bei skiepų nuo tuberkuliozės efektyvumas. Deja, į išplėstinę programą neįtrauktas skiepijimas nuo Haemophilus influenzae – b sukėlėjo, kuriuo užsikrėtę vaikai neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, recidyvuojančiu bronchitu, pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. Infekcija plinta oro-lašeliniu keliu. Ši infekcija dažniausia mažų vaikų liga, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai bei vyresnio amžiaus žmonės.

Šiuo metu pasaulyje naudojamos 42 vakcinos. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų, ypač keliautojų po įvairias šalis. Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir jų pasekmių galima pasiskiepijus nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir retesnių infekcinių susirgimų, paplitusių kitose šalyse. Išvykstantys į užsienį skiepijami pagal šalies epidemiologinius duomenis. Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes specifinis imunitetas po skiepų susiformuoja per tam tikrą laikotarpį. Medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, kol kas negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus.
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis.

Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.
Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Ji skatina imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais.
Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
Liepų medus – padeda gydyti visas peršalimo ligas.
Grikių medus – labai tinka sergantiems mažakraujyste, padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą.
Pienių medus – turi organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.
Bičių duonelėje esantys komponentai padeda medžiagų apykaitai ir organizmo augimui.

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Almos Mikalauskienės parengtą informaciją