MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Baltos dantukų dėmės

Balta dėmė pastebima kaip praradusi blizgesį tarsi matinė dantuko vieta. Balta dėmė yra pirminės stadijos ėduonis. Ji rodo, kad dantis netenka mineralų, tapo trapesnis ir labiau pažeidžiamas. Mažiems vaikams baltos dantukų dėmės atsiranda dėl vadinamojo buteliuko ėduonies, t.y. kai vaikas nepaleidžia iš rankų buteliuko su sultimis ar kitais saldžiais skysčiais ar prieš užmigdamas geria pieną. Burnoje saldūs gėrimai ar pienas skyla į rūgštis, kurios ardo dantų emalį.

 Ką daryti?

– pastebėjus baltą dantuko dėmę būtina nedelsiant pasikonsultuoti su vaikų odontologu;

– ikimokyklinio amžiaus vaikų dantukus turi išvalyti tėvai vaikų odontologo rekomenduotu šepetėliu ir pasta;

– vaikas turi valgyti 5 kartus per dieną, t.y. 3 pagrindiniai valgymai: pusryčiai, pietūs, vakarienė ir 2 užkandžiai;

– neduoti nuolat gurkšnoti saldžių skysčių ir pieno prieš užmiegant;

– kai vaikas supranta, ko iš jo norima, pamokomas 4–5 kartus paimti į burną vandens ir jį truputį palaikius išspjauti. Jeigu vaikas nurys vandenį, žalos nebus;

– įpratinti po valgio suvalgyti gabalėlį fermentinio sūrio, nes neutralizuoja rūgštis, ardančias dantų emalį.

Gelsvi, rusvi dantukai

Baltų dantukų spalvos pasikeitimo priežastys:

– dažniausia pageltonavimo priežastis yra higieninio apsileidimo pasekmė. Pageltimas rodo prasidėjusį ėduonį arba įsisenėjusias apnašas;

– kartais pieninių dantukų spalva gali būti pasikeitusi, jei mama nėštumo metu vartojo tam tikrų vaistų;

– per didelis fluoro kiekis geriamajame vandenyje. Dėl per didelio fluoro kiekio dantys gali pasidaryti margi, dėmėti. Tokie dantys mažiau atsparūs bakterijų poveikiui, trapesni, praranda blizgesį. Tokius dantukus reikia dar stropiau prižiūrėti, dažniau su vaiku apsilankyti pas vaikų odontologą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, nustatytas ribas gamtinės kilmės fluorido kiekiai viršija dalyje šiaurės vakarų Lietuvos – Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Šiaulių, Raseinių, Telšių, Mažeikių, Skuodo ir Kelmės savivaldybėse – esančių vandenviečių vandenyje;

– vartojant kai kuriuos tirpalus, turinčius geležies, gali atsirasti tiek pieninių, tiek ir nuolatinių dantų spalvos pokyčiai. Ant dantukų atsiranda gelsvos, rusvos spalvos juostelių, dėmelių. Estetiškai jos atrodo nekaip, tačiau pieniniams dantukams nekenkia, neturi įtakos  ateityje išdygsiančių nuolatinių dantų spalvai. Skysčio, turinčio geležies, poveikis dantukams nepriklauso nuo jo naudojimo trukmės, o priklauso nuo geležies druskos rūšies, esančios jame. Ne visi skysčiai (tirpalai), turintys geležies, gali tapti dantukų spalvos pokyčių atsiradimo priežastimi. 

 Ką daryti?

– ikimokyklinio amžiaus vaikų dantukus turi išvalyti tėvai vaikų odontologo rekomenduotu šepetėliu ir pasta;

– vaikams, gyvenantiems Lietuvos regionuose, kurių vandenyje yra per daug fluoro, maisto gamybai naudoti nusipirktą kitų regionų šaltinio vandenį;

– dantukų spalvos pokyčių padeda išvengti skysčių, turinčių geležies, gėrimas per šiaudelį ir burnos išskalavimas vandeniu tuojau po skysčio išgėrimo. Mažas vaikas 4–5 kartus pamokomas paimti į burną vandens, ir jį truputį palaikius išspjauti. Jeigu vaikas vandenį nurys, žalos nebus. Skysčio, turinčio geležies, poveikis dantukams sumažės, kai pastarieji bus išvalomi tuojau po jo išgėrimo. Skysčio, turinčio geležies, sušvirkštimas švirkštu be adatos giliau į burną, tam, kad skystis turėtų mažiau sąlyčio su dantukais, yra nerekomenduotina priemonė, nes vaikas gali pradėti springti.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

 Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“, kurią parašė gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Praninskienė, Virginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“, 2022 m.