Dėl ko neramu darželinuko ir mokinuko tėvams?
„Nežinau, kur kreiptis, kad mokykloje pradinukams nebepardavinėtų saldintų gėrimų, sulčių bei limonadų, o vietoje sočių pietų nebesiūlytų, pavyzdžiui, picos. Sūnus mokyklos valgykloje neranda šviežiai išvirtos arbatos arba kompoto. Čia vaikams tesiūlo šaltą arbatą ar sultis iš pakelių“, – susirūpinusi pradinuko mama.
„Ar įsivaizduojate lopšelinuko pusryčius? Maniškio lopšelyje vienas variantų – virtas kiaušinis, marinuoti žirneliai ir majonezas. Šiemet mano trimečiui nustatė atopinį dermatitą ir alergiją beveik visiems grūdams, todėl atidžiai peržiūrėjau darželio meniu. O čia mano vaikas priverstas valgyti, pavyzdžiui, burokėlių, ir sūrio salotas su majonezu. Be to, abejotina, ar burokėliai iš viso dera su fermentiniu sūriu ir majonezu? Mėsos kukuliai čia patiekiami su padažu, pagamintu iš kvietinių miltų ir grietinės. Košės dar užkandamos balto batono rieke, o prie sriubų taip pat derinama duona arba batonas. Kas sudarinėja tokius meniu?”, – nerimauja darželinuko mama.

Ką mano mitybos specialistė?

Maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, kai kuriose ugdymo įstaigose nesilaikoma sveikatos specialistų rekomendacijų ir mityba čia nėra palanki vaikų sveikatai.
Klasėse ir valgyklose sveikos mitybos piramidė puikuojasi tik kaip puošmena, o vaikams siūlomos picos, bandelės, saldūs gėrimai. Anot specialistės, valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi dauguma Lietuvos švietimo įstaigų, vyrauja rafinuotų kvietinių miltų, bulvių ir mėsos patiekalai. Užkandžiams daugiausiai siūlomi menkaverčiai maisto produktai. Žinoma, vaikams skanu ir jie noriai valgo tokį maistą. Virėjams irgi gerai – nereikia per daug stengtis.

Kalbame apie tai, kad vaikams reikia įvairaus maisto, bet maitiname kvietiniais rafinuotais gaminiais. O jei iš anksto vaikas gavo menkaverčių angliavandenių dozę – batono riekę, rafinuotų kvietinių ar ruginių miltų duonos, šviežių daržovių prie košės ar sriubos galime net nesiūlyti – vis tiek nevalgys.

Turėtume elgtis atvirkščiai, kad vaikas nežiūrėtų į prastus gardumynus, neiškeistų karšto šviežiai ruošto patiekalo į menkavertį užkandį – sausainius, bandeles, saldainius, kad mokinukas nelakstytų į artimiausios kebabinės, hamburgerinės kioskelį.

Ar žinote, iš ko gaminamas majonezas? R. Bogušienė vardina sudėtines šio pagardo dalis: rafinuotas aliejus, rafinuotas cukrus, rafinuota druska, kiaušinių milteliai, modifikuotas krakmolas, maisto priedai ir vanduo. Tai yra menkavertis perdirbtas maisto produktas, kuris tesuteikia tuščių kalorijų. Jis užgožia natūralių maisto produktų, pavyzdžiui, burokėlių skonį. Padažai gaminami ne tik iš sviesto ir grietinės, dar į juos dedama rafinuotų kvietinių miltų, taip pat druskos arba cukraus, kotletuose dalis mėsos dažnai pakeičiama batonu. Deja, bandelės ir batonai – kasdienė mūsų vaikų mitybos dalis. Tad ar verta stebėtis, kad tiek daug alergiškų vaikų.

„Vaikų ugdymo įstaigų meniu sąraše vis dar užsilikę batonai, riebūs padažai rodo, kad dirbama pagal senas rekomenduojamas normas, kurios galiojo 16 metų, o naujosios oficialiai bus privalomos tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Gaila, kad batonų eros pabaigos dar reikės palaukti. Džiugu, kad šiuo metu keičiančios valgiaraščius ugdymo įstaigos juos jau derina pagal naujas normas“, – sako R. Bogušienė.

Menkaverčiai gardumynai iš tėvelių rankų
Menkaverčių užkandžių savo vaikui pasiūlo ir patys tėveliai. Priešpiečiams jie mokinukui prikrauna sausainių, bandelių, saldžių sūrelių. Kai kurie iš jų teigia, kad šie skanėstai skatina vaikus dalintis. Tik ar verta mokyti vaikus dalintis menkaverčiais „gardumynais”, kurie ne tik nenaudingi, bet ir žalingi.

Mitybos specialistė Raminta Bogušienė sako nesuprantanti tėvų noro vaikams įdėti maisto į darželį, nes mažieji ten kelis kartus maitinami, o prisivalgęs saldžių užkandžių vaikas nebenori vertingo maisto. Vis tik bijantiems, kad vaikas nebus sotus, specialistė pataria darželinukui įdėti morkų ar obuolių. „Jei prieš pagrindinį valgymą vaikai gauna sausainių, natūralu, kad jie atsisako daržovių. Nesakau, kad vaikai neturi paragauti saldumynų. Nieko bloga nenutiks, jeigu jais smaližiaus tik retkarčiais“, – sako mitybos specialistė.
R. Bogušienė ragina tėvelius ugdyti sveikos mitybos įgūdžius ir vaiko pasirinkimą skatinti savo pavyzdžiu. Jei prastus skanumynus bruksime patys, nesitikėkime, kad vaikas valgys žirnį iš sodo arba jam patiks brokolis.
Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją

Atostogų planas

Psichologai pataria atostogų pramogas numatyti iš anksto. Juk nenorite, kad vaikas didžiąją laisvo laiko dalį praleistų prie kompiuterio ar televizoriaus. Mokinuką galite porai savaičių išleisti į vaikų stovyklą, o drauge su darželinuke sesute juos galima palydėti viešnagėn pas senelius. Kai ateis jūsų atostogų metas, mėnesį galėsite ilsėtis visi drauge, pavyzdžiui, keletą savaičių prie jūros, o dar vieną savaitę leisitės į turistinį žygį. Visas išvykas aptarkite drauge su vaikais. Laukdamas įdomios kelionės, vaikas bus užsiėmęs pasiruošimu: dėsis reikalingus daiktus, tyrinės turistinę įrangą arba, pavyzdžiui, mokysis fotografuoti. Kai kurie tėveliai vaikų atostogas planuoja kartu su draugų šeimomis – jūsų vaikai praleidžia kelias savaites, pavyzdžiui, kitoje šeimoje sodyboje, o vėliau visą mažųjų draugiją prižiūrite jūs.

Deja, dalį atostogų greičiausiai vaikui teks praleisti namuose – ypač, jei gyvenate didesniame mieste. Tuomet pasirūpinkite, kad lauke jis žaistų daugiau judrių žaidimų, sportuotų. Labiausiai išsekina vaikus kompiuteriniai žaidimai. Jeigu nepasiseka sukontroliuoti vaiko dieną, vakare stenkitės kuo daugiau laiko praleisti su juo lauke – žaiskite futbolą, važinėkitės dviračiu ar riedučiais, važiuokite maudytis prie ežero. Nesikrimskite dėl laukiančių namų ruošos darbų – vaiko sveikata svarbiau.

Savaitgalį galite drauge praleisti laiką ilgesnėje išvykoje – prie ežero, į sodybą arba paviešėti su vaikais vandens pramogų parke, zoologijos sode.

Miegoti ilgiau, bet ne iki pat pietų

Sunkiai išsprendžiama atostogų problema – dienos režimas. Anksti keltis ryte vaikui jau atsibodo per ištisus metus, todėl daugelis išmiega vos ne iki pat pietų, o vakare ilgai negali užmigti. Vaikų psichologai pataria išlaikyti dienos režimą – žinoma, skirtingą nuo darbų sezono. Svarbiausia, kad pradinių klasių mokinukas išmiegotų 11 valandų, o ikimokyklinukui reikia net 12-kos per dieną, 12-13 metų vaikui tebereikia10 valandų.

Saugios pramogos

Ypatingai reikėtų pasirūpinti vaiko saugumu, jeigu jis lieka vienas namuose. Savarankiškas laisvalaikis labai padidina ne tik pavojus kieme, bet ir namuose. Jeigu vaikas išsiruošia pas kitoje miesto dalyje gyvenančius senelius, aptarkite, kuriuo keliu geriau juos pasiekti ir kokiu transportu važiuoti. Įsitikinkite, kad vaikas sėkmingai pas juos nuvyko.

Patikrinkite vaiko sporto inventorių: paspirtuką, dviratį, riedučius, badmintono reikmenis. Bus ramiau, jei žinosite, kad šie daiktai tvarkingi ir saugūs.

Nuosava lysvė vietoj traškučių

Vasarą tėvams sunkiau kontroliuoti vaiko mitybą. Nematysite, kaip mažasis smaližius kišenpinigius išleis traškučiams, gazuotiems gėrimams ir gausybei porcijų ledų arba pasistiprins greito maisto kavinėje. Jis negalvoja apie maisto naudą, tėvų žodžiai taip pat vargu ar padarys įspūdį, bet galite pagudrauti – patraukite vaiką savo kulinarinėmis idėjomis. Drauge paruoškite skanias daržovių salotas arba uogų desertą, iškepkite pyragą arba pasigaminkite sulčių kokteilį. Kai kuriuos patiekalus vaikas išmoks pagaminti be jūsų pagalbos, o juos drauge galėsite apsilaižydami pirštus degustuoti.

Jeigu atostogaujate sodyboje, pasiūlykite vaikui pasodinti nuosavą daržovių ar uogų lysvę, kurią jis pats ravės ir laistys, o vėliau drauge gaminsite skanius patiekalus.

Prie jūros su ikimokyklinuku

Ikimokyklinukų atostogos turi savų ypatumų. Mažo vaiko nepaliksi vieno namuose ir neišleisi į stovyklą. Važiuojant atostogauti toliau su mažamečiu, pediatrai pataria nepamiršti apie adaptacijos periodą, kuris gali trukti iki savaitės. Todėl atostogauti svečioje šalyje trumpiau negu dvi savaites –jokios naudos. Poilsis prie jūros ypač praverčia padidėjusius adenoidus turintiems vaikams, taip pat dažnai sergantiems peršalimo ligomis, bronchitu ir odos alergijomis. Tik saule mėgaukitės su saiku. Paplūdimyje vaikui geriausia būti iki 11 val. ir po 17 val. vakare. Net ir tuo laiku, kai saulė mažiau aktyvi, vaikui uždėkite kepurę, o atviras kūno dalis ištepkite kremu su maksimalia apsauga.

Kurorte nedera pamiršti ir dienotvarkės. Mažam vaikui būtinas dienos miegas, vakare migdyti vaiką taip pat reikia laiku. Todėl stenkitės, kad vakare, prieš eidamas į lovą, vaikas pernelyg neįsijaudrintų – ypač pirmosiomis dienomis kurorte.

Didžiausia vasaros poilsio bėda – apsinuodijimai, kuriuos dažnai sukelia virusai, esantys neįprastame vaikui vandenyje. Iš visų pakampių tyko žarnyno infekcijos – neplautų rankų, nešvarių vaisių ir nekokybiškų maisto produktų pasekmė. Vasarą vaikas lengvai gali pasigauti ir anginą ar kvėpavimo takų infekciją.

Basomis per žolę

Naudingas poilsis miestiečiui vaikui – pas kaime gyvenančius senelius arba sodyboje – toliau nuo civilizacijos. Ten, kur mažiau žmonių, daržovės ir vaisiai – tiesiai iš lysvės, jokios buitinės chemijos ir tik šiek tiek muilo. Pediatrų nuomone, vaikai, kurie dalį atostogų praleidžia kaime, rudenį ir žiemą rečiau serga peršalimo ligomis.

Natūralioje gamtoje vaikas gali prisibėgioti basas šilta žeme, pakvėpuoti grynu oru, atsigerti šaltinio vandens. Būtent bėgiojimas basomis žeme, žole arba šiltu smėliu natūraliai masažuoja pėdas. Kas gali būti sveikiau už žemės paviršiaus šilumos terapiją, kuri gerai sušildo kojas, todėl suaktyvėja ir visų organų darbas.

Atostogaujantis kaime vaikas ištisą dieną laksto lauke – ir saulėje, ir pavėsyje. Jis nebūna ištisai karštuose saulės spinduliuose. Nuolat aktyviai judant, gerėja visi apykaitos procesai organizme, jis gauna pakankamai deguonies. Saulėje organizme gaminasi vitaminas D, kuris gerina fosforo ir kalcio apykaitą.

Besimaudant vėsiame upelyje arba ežere treniruojama visa širdies ir kraujagyslių sistema. Mat vandenyje kraujagyslės susiaurėja, o saulėje išsiplečia.

Todėl galbūt neverta verstis per galvą – kad tik nuvežus vaiką prie jūros, juo labiau kad ten taip pat gausu žmonių, tas pats šurmulys ir kavinių maistas.

Parengė Undinė Gilė

Kaip vaiko stresas veikia imuninę sistemą?

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad patekusio į kolektyvą vaiko organizmą reguliuojančios sistemos – nervų ir imuninė sistema, labai apkraunamos. Nuo pirmosios priklauso socialinė – psichinė vaiko adaptacija, nuo antrosios – atsparumas daugeliui infekcijų, su kurių sukėlėjais vaikas susiduria darželio grupėje arba mokyklos klasėje.

Imunitetas saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, neįsileidžia mikrobų ir šalina bet kokios infekcijos židinius. Būtent dėl imuniteto neužsikrečiame visomis infekcijomis, su kuriomis kasdien susiduriame. Bet stresas šią apsaugą susilpnina. Antra vertus, stresas sutelkia visas organizmo sistemas kovai su išorės veiksniais ir, atrodytų, veikia išvien su imunitetu. Bet stiprus arba dažnas streso poveikis išsekina organizmo išteklius ir prasideda dekompensacijos stadija, t.y. viso organizmo veiklos nepakankamumas, dėl kurio susilpnėja ir imunitetas.

Visus organizme vykstančius procesus, taip pat ir imuninės sistemos veiklą, aktyvina hormonai. Nuolatinis stresas sukelia hormonų pokyčius (padaugėja streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio), padidėja kitų biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Nuo ilgalaikio streso nukenčia visi organai, o tai turi reikšmės imunitetui. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų, kurie kovoja su ligomis, veiklą. Be to, kortizolis veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, o padaugėjus šio hormono, slopinamas organizmo gebėjimas priešintis uždegimams. Todėl stresą patiriantys žmonės serga dažniau ir ligos sunkesnės.

Pradėjusio lankyti darželį vaiko patiriamas psichologinis stresas tiesiog proporcingas jo čia praleistam laikui. Streso hormonų gaminasi dar daugiau, jeigu jis vaikų kolektyve ypač prastai jaučiasi.

Nuo ko priklauso vaiko atsparumas stresui?

Streso ir emocijų įtaka imuninei sistemai akivaizdi šeimoje. Vaikas, kuriam šeimoje trūksta dėmesio ir meilės, kurio mama ir tėtis nuolat barasi ir pykstasi, dažnai peršąla. Net tinkamai maitinami ir nesergantys lėtinėmis ligomis vaikai gerklės ir kvėpavimo takų ligomis gali sirgti beveik kiekvieną mėnesį. Vaikas taip stipriai susijęs su mama ir tėčiu, kad praktiškai visi gyvenimo pokyčiai turi didelės įtakos jo savijautai, taip pat ir sveikatai.

Nepalankiomis stresą sukeliančiomis aplinkybėmis ligoms vaikai imlūs nevienodai. Atsparumas stresui priklauso nuo temperamento, gebėjimo greitai prisitaikyti prie naujovių, fiziologinių funkcijų darnos. Turi įtakos ir tinkamas auklėjimas, geri šeimos narių santykiai, artimųjų palaikymas įvairiausiose sunkiose situacijose. Jeigu vaikas pernelyg jautriai reaguoja į dirgiklius, blogai prisitaiko prie naujų įspūdžių, jei vyrauja neigiamos emocijos, stresas jam turės didelės įtakos.

Darželis – stresas plius negaluojantys draugai

Taigi tik pradėjęs lankyti darželį vaikas patiria nemažą stresą, kuris turi įtakos jo sveikatai. Todėl nieko stebėtina, kad darželinukas pradeda dažnai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Dažnos peršalimo ligos byloja apie išsekusį organizmą bei nusilpusį mažylio imunitetą.

Peršalimo liga perserga kone kiekvienas darželinukas. Išvengia jų tik vienas – kitas. Juk dauguma negaluojančių mažylių lanko darželį drauge su sveikais vaikais. Sergantis vaikas grupėje ne tik pavojingas kitiems vaikams, bet kenčia ir jis pats. Peršalimo liga kelia didesnį pavojų darželį lankančiam sergančiam mažyliui, kuris tinkamai negydomas. Dėl to jis ilgai sveiksta.

Dėl streso ir didžiulių vaiko pastangų prisitaikyti prie naujos situacijos nusilpęs organizmas sunkiau nugali ligas. Akivaizdus ir atvirkštinis ryšys. Nuolat sergantis ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir praleidžiantis pamokas, dėl to dažnai darželio nelankantis vaikas atsilieka nuo bendraamžių, todėl jam dar sunkiau prisitaikyti prie kolektyvo. Taigi stresas didėja.

Jeigu vaikui nepadėsime jokiomis išorinėmis priemonėmis, liga užsitęs, be to, gali prisidėti komplikacijos.

Kaip galėtų padėti mama?

Pasistenkite neleisti vaiko į darželį iki trejų metų. Mat jo imuninė sistema dar nebrandi ir nesugeba apsaugoti mažylio net po persirgtų ūmių kvėpavimo takų ligų. Toks vaikas darželyje dažnai sirgs. Gydytojų nuomone, geriausias metas pradėti lankyti darželį 3–3,5 metų. Šio amžiaus vaikui lengviau atsiskirti nuo mamos.

Nesistenkite kuo daugiau dirbti ir bent iš pradžių nepalikite vaiko darželyje visą dieną. Pratinkite jį po pusdienį, o labai besipriešinantį mažylį dieną – kitą palikite namuose, po to vėl bandykite pratinti prie darželio.

Būkite šalia mažylio, kai jis negaluoja – neveskite į darželį sergančio vaiko. Geriausia ir pasveikusį vaiką palaikyti namuose dar keletą dienų. Negaluojantis vaikas ne tik gali užkrėsti kitus grupės draugus, bet dėl nusilpusio imuniteto pats gali užsikrėsti nuo kitų dar viena infekcija.

Mokykite vaiką savarankiškumo. Svarbu, kad jis nesidrovėtų pasiprašyti į tualetą. Vaikas turi mokėti pats nusiplauti rankas, persirengti ir apsiauti batus. Antraip jis patirs papildomą stresą dėl savo bejėgiškumo.

Bet kuriuo atveju didesnių ar mažesnių adaptacijos problemų vargu ar išvengsite. Todėl pravartu pastiprinti vaiko imunitetą. Padės tinkama racionali mityba, kurią galima praturtinti ir maisto papildais, pagamintais iš natūralių vitaminų šaltinių; grynas oras, judėjimas ir, žinoma, mamos ir tėčio palaikymas.

Parengė Neringa Grabauskienė