MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Dantukų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos. Ką daryti, kad dantukai nepradėtų gesti dar kūdikystėje, kaip prižiūrėti pieninius dantukus, kokią dantų pastą ir šepetėlį naudoti, kad neužpultų ėduonis, pataria UAB „Dantų harmonija – Dental Harmony“ gydytojos odontologės Vitalija Tučė ir Ieva Skiparytė.

Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį kūdikio dantuką, o dėl to kaltas vadinamasis buteliuko kariesas. Ką patartumėte mamoms?

Vitalija Tučė

Šiuo klausimu yra daug mitų. Ką tik išdygusį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduonis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduonis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kompleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teigti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies priežastis. Bet, žinoma, ypatingai svarbi yra vaiko dantų higiena nuo pat pirmojo danties išdygimo (ir netgi pačios burnytės higiena, kol dantukai dar nepasirodo) bei vaiko mityba.

Žindymas – gamtos dovana vaiko burnytei ir dantukams. Jis užtikrina ir bendrą vaiko sveikatą, ir suteikia dantims bei kaulams reikalingus mikroelementus. Pats žindimo veiksmas labai naudingas vaiko veido, gomurio ir žandikaulių taisyklingam augimui (vėliau – taisyklingam sąkandžio susiformavimui). Taigi, žindančioms mamoms sakau, kad jas labai palaikau. Tačiau noriu pabrėžti, kad ir esant įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, galima padėti sumažinti vaiko ėduonies riziką, – kalbu apie maitinimą nutrauktu mamos pienu.

Mamos pienas savaime ėduonies nesukelia, tad pasirinkus tinkamas maitinimo nutrauktu pienu priemones ir dantų priežiūros priemones vaiko dantukai gali būti tokie pat sveiki, kaip ir žindant mažylį. Maitinant pieno mišinukais, ėduonies rizika yra didesnė, tad tokiu atveju rekomenduoju pasikonsultuoti su vaikų odontologu, kuris padėtų pasirinkti tinkamas priemones dantukų priežiūrai ir stebėtų jūsų vaikučio dantukus dažniau, pasirūpintų ėduonies profilaktika, kad galima būtų sumažinti šios ligos riziką iki minimumo.

Kokia dantų pasta ir šepetėlis vaikui tinkamiausi? Iki kada mažyliui valyti dantukus turėtų tėveliai.  

Ieva Skiparytė

Siekiant išsaugoti dantukus sveikus – svarbu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant tinkamas priemones. Pirmieji dantukų gydytojai ir saugotojai yra tėveliai, atsakingai prižiūrintys mažylių dantukus namuose.

Dantukų valymas gali būti iššūkis tiek vaikams, tiek tėveliams, tad norėdami šį procesą palengvinti, pirmiausia pasiruoškime tinkamas priemones.

Svarbu, jog dantų valymui naudojamas šepetėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir nežalojantys burnos audinių. Dantų pastą turėtume rinktis atkreipdami dėmesį į jos sudedamąsias dalis. Nuo pirmojo vaikučio dantuko tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų koncentracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka labai mažo – vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepatirsime. Sulaukus 6 metų, galime naudoti dantų pastą su didesne fluoridų koncentracija – iki 1450 ppm F-, šepetėlio šerelius padengiame žirnio dydžio kiekiu.*

*Dantų pastoje esantis fluoridų kiekis gali būti koreguojamas pasitarus su gydytoju odontologu – pagal dantų būklę ir ėduonies paplitimą.

Valantis dantukus svarbu nepamiršti ir tarpdančių. Jeigu dantukai labai prigludę vienas prie kito – taip pat svarbu ir būtina išvalyti tarpdančius, nes tokiu būdu pašaliname tarpdantyje susikaupusias apnašas ir apsaugome dantukus nuo ėduonies.

Jeigu abejojate, kurį šepetėlį ar dantų pastą pasirinkti, visada drąsiai klauskite savo odontologo. Nebijokite atsinešti ir savo naudojamas priemones bei apžvelgti jas kartu su savo gydytoju!

Iki 7–8 metų vaiko dantis turėtų valyti tėveliai – 2 kartus per dieną apie 2 minutes arba kol visi dantys kruopščiai nuvalomi. Nors dažnai vaikams ši procedūra nėra maloni, tačiau labai svarbu, jog tėveliai būtų kantrūs, atkaklūs ir pastovūs.

Dantų valymas nėra lengva užduotis, tačiau, kantriai ir kruopščiai prižiūrint dantukus, kūrybiškai pasižiūrėjus į šią užduotį, galime išvengti dantukų ligų ir skausmo.

Kaip įpratinti vaiką valytis dantukus, kokias gudrybes patartumėte tėveliams?

Ieva Skiparytė

Dantų valymas yra nelengva užduotis tėveliams, tačiau be galo svarbus procesas, siekiant išsaugoti vaiko dantukus sveikus, padedantis išvengti nemalonių, skubių vizitų pas gydytoją odontologą dėl danties skausmo.

Retas vaikutis iš karto noriai leidžiasi valyti dantukus, tačiau, pasitelkus kūrybiškus būdus, tėveliams išliekant kantriems ir pastoviems, šis procesas gali žymiai palengvėti.

Motyvacinės priemonės, padėsiančios lengviau valyti dantukus:

• Būkite kūrybiški – dantų valymo metu dainuokite vaikams daineles, sekite pasakas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantukus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikingus akinius ar kitą aksesuarą. Lai šis procesas būna žaismingas ir kiek įmanoma malonesnis.
• Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą laiką – nebijokite paieškoti tokio dienos laiko, kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami vonioje. Raskime laiko, kai vaikutis dar nėra labai pavargęs ir irzlus, bandykime susieti tai su kitais maloniais užsiėmimais.
• Būkite pavyzdys – įtraukite vaikutį į savo dantų valymo ritualą, darykite tai kartu ir rodykite gerą pavyzdį.
• Papildomos priemonės – dainelės, nuotaikingi filmukai apie dantukų priežiūrą, knygelės gali būti papildoma vaizdinė priemonė, padedanti vaikučiams suprasti, kodėl dantukus reikia prižiūrėti ir kruopščiai valyti kasdien.
• Dantukų valymo kalendorius – tai gali būti puikus metodas, padedantis ugdyti pastovumą ir pareigingumą valantis dantukus. Taip pat, užpildę kalendorių – pasidžiaukite ir apsidovanokite!
• Būkite kantrūs – dantų valymas vaikams tikrai gali užtrukti, taigi kantrybės tikrai reikės. Todėl suskirstykite šį procesą į kelis etapus. Nuvalykite vienos pusės dantukus, pailsėkite, pasijuokite, pažaiskite, tada valymą pratęskite.
• Leiskite vaikui tyrinėti pačiam – nors iki 7–8 metų dantukus vaikams turėtų kruopščiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Leiskite vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti, pajausti burnytėje. Vėliau dantukus dar kartą švariai išvalykite patys.

Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantukus valo savo žaisliukams. Taip bus lengviau suprasti dantukų valymo svarbą, o šis procesas taps žaidimo dalimi!

Svarbiausia – būkite kantrūs ir švelnūs vaikučiui ir sau. Dantų valymas kelia iššūkių, taip pat gali kelti įvairias emocijas ir vaikams, ir tėveliams. Pastovumas, kantrybė, kūrybiški sprendimai tikrai palengvins šį procesą ir padės apsaugoti vaikučio dantukus ir sveikatą.

* Europos vaikų odontologų draugijos (European Academy of Paediatric Dentistry) oficialios rekomendacijos. Toumba, K.J., Twetman, S., Splieth, C. et al. Guidelines on the use of fluoride for caries prevention in children: an updated EAPD policy document. Eur Arch Paediatr Dent 20, 507–516 (2019). https://doi.org/10.1007/s40368-019-00464-2).

Kas sukelia šią ligą?

Pagrindinė dantų ėduonį sukelianti priežastis yra bakterijos. Jos gali atsirasti, kai ant dantų lieka angliavandenių (cukraus ir krakmolo) turinčio maisto, pavyzdžiui, nuo gazuotų gėrimų, saldainių, sulčių, duonos. Susidarančios apnašos prilimpa prie dantų ir ilgainiui bakterijų gaminamos rūgštys suardo dantų emalį, sukeldamos ėduonį. Tad prasta mityba ir netinkama priežiūra yra tai, kas lemia šios ligos atsiradimą.

Kaip atpažinti?

Dantų ėduonį paprastai išduoda šie požymiai:

• Vaikas skundžiasi dantų skausmu ir (arba) jautrumu, ypač valgant.
• Atsirado jautrumas tam tikriems maisto produktams, pavyzdžiui, saldumynams ar šaltiems gėrimams.
• Dantenų paraudimas ir patinimas.
• Ant dantų atsirado baltų dėmių, reiškiančių, jog emalis pradeda irti.
• Atsirado ankstyvasis ėduonis ant danties (šviesiai rudos spalvos) arba, nepastebėjus laiku, jis pagilėjo (tapo nuo rudos iki juodos spalvos).

Šios ligos požymiai gali skirtis priklausomai nuo vaiko. Svarbu laiku pastebėti pirmuosius simptomus, o dar svarbiau yra reguliariai lankytis apžiūrai – odontologai Vilniuje yra pasiruošę suteikti profesionalią pagalbą, konsultaciją ir gydymą.

Kaip padėti vaikui išvengti dantų ėduonies atsiradimo?

Yra kelios taisyklės, kurių privalu laikytis:

• Vos tik išdygus pirmiesiems vaiko dantukams, pradėkite juos valyti. Valykite dantis, liežuvį ir dantenas du kartus per dieną su fluoro turinčia dantų pasta.
• Nuo dvejų metų amžiaus vaiko tarpdančius kasdien valykite siūlu.
• Pasirūpinkite, kad vaikas valgytų gerai subalansuotą maistą.
• Užkirskite kelią bakterijų pernešimui iš savo burnos į vaiko burną, pavyzdžiui, nesidalinkite valgymo įrankiais.
• Reguliariai lankykitės pas odontologą apžiūrai.

Paprasta ir efektyvu – tereikia atsakingo požiūrio.

Dantų ėduonies ignoravimas gali sukelti daugybę neigiamų pasekmių. Svarbu suprasti, jog nuo vaikystės puoselėti dantys yra ne tik estetinis, bet ir sveikatos klausimas. Taigi, tinkama priežiūra ir mityba, reguliarus lankymasis pas odontologą – tai investicija į jūsų vaiko gerovę ir sveiką šypseną

Išsivysčiusiose šalyse smarkiai sugedę vaiko dantys laikomi ženklu, jog vaiko tėvai arba globėjai nesugeba juo pasirūpinti. Mokslininkai nustatė, kad labiau genda tų vaikų dantys, kurie gyvena nepasiturinčiai, patiria stresą ar netgi smurtą. Žinoma, dantų sveikatai turi įtakos ir paveldimumas, danties kietųjų audinių sandaros ypatumai, seilių sudėtis, ir netgi vaiko temperamentas, tačiau, pasak odontologų, šiems veiksniams galima suversti tik 50 proc. kaltės – likusieji 50 proc. vis dėlto tenka socialinei kultūrinei aplinkai, kurioje auga mažasis žmogus, tėvų išsilavinimui, sąmoningumui ir socialinei padėčiai.

Kai kurie specialistai laikosi dar griežtesnės nuomonės ir tvirtina, kad dauguma vaikų, kuriems diagnozuotas ankstyvasis dantų ėduonis, kenčia dėl dantų nepriežiūros. Tai reiškia, kad pažeidžiama jų teisė augti sveikiems. Pavyzdžiui, Švedijoje tėvai negali vengti vaikų vizitų pas odontologus. Jų dažnis yra nustatytas teisės aktais, ir jeigu tėvai neatveda mažylio numatytu laiku, odontologai siunčia jiems kvietimus. Pakartoję kvietimą kelis kartus, bet nesulaukę vaiko, dantų gydytojai privalo kreiptis į tarnybas, atsakingas už vaikų gerovę.

Be reikalo netaisome pieninių dantų

Sovietmečiu gyvavusios privalomosios dantų patikros mokyklose ir darbovietėse išnyko kartu su anais laikais. Dabar už savo dantų sveikatą kiekvienas atsakingas asmeniškai, tačiau labai didelei daliai ši atsakomybės našta per sunki. 2006-2009 m. atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje dantų gydymo daugiau ar mažiau bijo net 51 proc. žmonių. Vokietijoje tokių yra vos 11 proc., Australijoje – 16 proc., Turkijoje – 21,3 proc. O jeigu suaugusieji bijo patys, vadinasi, ir vaikų neskatina tikrintis ar gydytis. Vaikų su ėduonies pažeistais dantimis Lietuvoje yra tiek pat, kiek ir bijančiųjų dantų gydytojo – 51 proc. Tokie prasti vaikų dantys yra nebent Indijoje, kurios 70 proc. gyventojų gyvena kaime (Lietuvoje kaime gyvena tik 33 proc. žmonių).

„Manoma, kad prasti vaikų dantys yra dėlto, kad ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie dažnai negydomi“, – sausai aiškina mokslininkai. Iš tiesų, išgirdę, kad vaiko pieniniuose dantyse yra kelios skylutės, kai kurie pas poną Dantį profilaktinio patikrinimo atvykusių vaikų tėvai tik numojo ranka: vis tiek iškris. Tačiau, pasak odontologų, palikti sugedusį pieninį dantį ramybėje galima nebent, jei jis iškristi turėtų ne vėliau kaip po pusmečio. Jeigu sugedusiam dančiui burnoje teks būti ilgiau, privalu jį gydyti. Smarkiai ėduonies pažeistas dantis skauda, negražus, skleidžia nemalonų kvapą, be to, tirpdo žandikaulį, sukelia kaulo, antkaulio, minkštųjų audinių uždegimus, pūlinius veido ir kaklo srityse. Nesveikuose dantyse esantys mikrobai ir jų gaminami toksinai įjautrina organizmą ir gali sukelti arba paaštrinti tokias ligas kaip tonzilitas, lemti širdies, sąnarių, inkstų veiklos sutrikimus. Ėduoniui išsibujojus, gali būti pažeistos net ir po pieniniu dantimi tūnančios nuolatinio danties užuomazgos – toks dantis jau išdygs nesveikas arba prakiurs vos išdygęs.

„Pasvarstykime, jei vaikui nuolatiniai dantys pradeda gesti vos spėję išdygti, kaip atrodys jo burna sulaukus pilnametystės? jaunystės? brandos? Jau seniai suskaičiuota ir įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės, įskaitant plombų keitimą, dantų šaknų gydymą, galiausiai – danties ištraukimą ir implantavimą arba protezavimą, atsieina 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jį išlaikyti sveiką. O juk gerai pagalvojus, kažin ko ypatingo ir nereikia – tiesiog pakanka tinkamai prižiūrėti dantukus nuo pat mažumės ir reguliariai lankytis pas odontologą, net tada, kai nieko neskauda“, – prieš renginį kalbėjo Jurgita Pocienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė.

Paaugliams jau reikia protezų

Nors pagal Lietuvoje galiojančią tvarką pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos gyventojams turi būti teikiamos nemokamai, o išlaidos kompensuojamos iš lėšų, skirtų pirminio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai už prirašytą gyventoją nustatytomis bazinėmis kainomis, vis dėlto už ačiū susitvarkyti dantis valstybinėje poliklinikoje vargu ar pavyks. Kaip informavo Lina Bušinskaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, poliklinikoje suaugusiems pacientams papildomai tenka sumokėti už vienkartines priemones ir kitas odontologines medžiagas, atsižvelgiant į sunaudotą jų kiekį ir tuo metu galiojančias kainas.

Išimtis – vaikai ir vyresni, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vyresni kaip 24 metų jaunuoliai, ir socialiai remtini asmenys, pateikę gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus atitinkamą pažymą. Jiems minėtos priemonės ir medžiagos suteikiamos nemokamai.

„2012 m. gydymo įstaigose Lietuvoje buvo prirašyta daugiau kaip 575 tūkst. vaikų iki 18 metų, 220 tūkst. (38 proc.) iš jų buvo suteikta pirminė odontologinė pagalba. Iš viso suteikta 660 tūkst. paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms ligonių kasos sumokėjo 24,8 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Taigi vieno paciento iki 18 metų apsilankymui pas odontologą skirta 112,5 Lt, o vienos paslaugos kainos vidurkis – 37,6 lito“, – vardija skaičius L. Bušinskaitė.

Kaip matyti iš statistikos, valstybės užtikrinama pirmine odontologine pagalba naudojasi tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų. Tikėtina, kad dalis jų gydosi privačiai, tačiau šis skaičius dėl savaime suprantamų ekonominių priežasčių veikiausiai nėra didelis. Likusioji dalis, ko gero, bando į sugedusius dantis nekreipti dėmesio tol, kol dėmesio paprasčiausiai nebelieka į ką kreipti – buvusių baltų perliukų vietoje žioji tik juodos nuolaužos. Pasak Ovidijaus Kulboko, klinikos „Ovidenta“ atstovo, odontologų jau nestebina, kai pagalbos kreipiasi paaugliai, nebeturintys krūminių dantų. Tokiems vaikams lieka vienintelė išeitis – protezavimas.

Nuo 2009 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus naujos redakcijos Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašui, vaikų dantų protezavimas finansuojamas PSDF lėšomis. Tai reiškia, kad vieno ar dviejų dantų protezavimas šeimai dažniausiai nieko nekainuoja. „Vieno vaiko iki 18 m. dantų protezavimo išlaidų, apmokamų valstybės lėšomis, kompensuojamoji suma gali siekti 4000 balų (kai vieno balo vertė 0,89). Tad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas iš viso kompensuojama gali būti iki 4000×0,89=3560 Lt“, – nesudėtingą formulę paaiškina Valstybinės ligonių kasos atstovė.

L. Bušinskaitės duomenimis, pernai protezavimo paslaugos buvo suteiktos 971 vaikui iki 18 metų, joms valstybė išleido 1,8 mln. litų, o per šių metų 8 mėnesius – jau 829 vaikams, ir iš PSDF lėšų už tokias paslaugas vaikams sumokėta 1,4 mln. litų.

Rezultatai – vidutiniški

Iš pusšimčio daugiavaikėse šeimose augančių vaikų, atvykusių profilaktinės patikros, siuntimo protezavimui prireikė tik vienai 13 metų paauglei. Tėvai su išrašytu odontologo siuntimu artimiausiu metu turės kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau, pasak medikų, mergaitės dantų bėdoms sutvarkyti tikrai pakaks valstybės skiriamų lėšų ir ji galės džiaugtis geriausios kokybės protezu, pagamintu iš cirkonio.

Buvo mažųjų vyrų, kurių į gydytojo kabinetą prisivilioti niekaip nepavyko. Skubriai užsimetęs striukę ant pečių, pro duris mamos nepastebėtas išsmuko aštuonmetis. Ketverių Kerniaus gerais dantų gydytojų ketinimais neįtikino nei siūlyta kramtomoji guma, nei dovanojamas dantų šepetėlis ir pasta. Protestuodamas riksmu ir ašaromis, nepasitikrinęs dantų namo išvyko net pustrečių metukų Lukas, laimėjęs asociacijos MES „Facebook“ paskyroje organizuotą gražiausios šypsenos konkursą – jam skirtas 150 Lt vertės kuponas apsilankymams pas dantų gydytoją veikiausiai dar turės palaukti.

Apskritai tą dieną tikrintų pacientų dantų būklę odontologai įvertino patenkinamai. Paprašyti palyginti, ar vienturčius auginančių šeimų vaikų dantys sveikesni, medikai sakė tikrai negalintys taip teigti – anot jų, labai daug priklauso nuo burnos higienos. Pavyzdžiui, kelių šeimų, auginančių po 3-4 atžalas, vaikų dantyse nebuvo rasta nė vienos skylutės. Išgirdę, kad jų visi dantys – gražūs kaip iš anatomijos vadovėlių, pasididžiavimo neslėpė ir trys 14-17 metų jaunuoliai. Kitiems po apžiūros paaiškėjo, kad būtina skubi ir neatidėliotina dantų gydytojo pagalba.

Skaidrė VAINIKAUSKAITĖ

Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Ar visi, kurie gali pasirūpinti vaikų dantukais, žino ir naudojasi galimybe nemokamai padengti vaikų dantukus silantais?

„Šios svarbios prevencinės programos įgyvendinimui Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys. Teikiamomis paslaugomis gali nemokamai pasinaudoti kiekvienas mokyklinio amžiaus vaikas, todėl labai raginame visus tėvelius pasirūpinti savo atžalų dantukų sveikata ir rasti laiko nesudėtingai procedūrai”, – sako Vaida Momkuvienė.

Apsauga nuo ėduonies

Ėduonis – viena labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų vaikų bei paauglių tarpe. Silantai – dantų ėduonies profilaktikai skirta skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Įvairių šalių mokslininkų duomenimis, ėduonis krūminių dantų vagelėse sudaro 50-88 proc. visų vaikų ir paauglių dantų ėduonies atvejų. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 69,4 proc. 7-8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies.

Kur ir kaip silantuojami vaikų dantukai Lietuvoje

Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. „Silantavimas – neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia – grąžtas, kurio vaikai paprastai bijo, nenaudojamas. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Po to silantas sukietinamas, panaudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi apie metus laiko ir silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo” ėduonies ir dažniausiai silantavimo kartoti nebereikia”, – teigia bendrosios praktikos gydytoja – odontologė Jūratė Povilonienė.

Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai. Padengus dantukus silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti kontrolei, o vėliau – pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Kada geriausias laikas silantams

Laikas, tinkamas silantavimui, gana trumpas. Geriausia dengti ką tik išdygusius dantukus, nes jie dar būna nevisai susiformavę, emalis porėtas, nevisiškai mineralizuotas. Visiškai dantų mineralizacijai reikia apie poros metų, todėl pirmuosius du metus po išdygimo dantukai yra ypač jautrūs kariesui. Dančiui išdygus, jo vagelės greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių, o tada silantuoti jau per vėlu – ėduonis tik užkonservuojamas. Todėl gydytojai ir susiduria su pacientų nusivylimu silantais – po jais dantis gali sugesti. Taigi kiekvienas odontologas kiekvieną situaciją priverstas vertinti atskirai.

Sužinok, pasinaudok, būk sveikas!

Jei turite 6-14 metų amžiaus vaikų ir dar nepasinaudojote Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, kreipkitės į savo odontologą. Pasirūpinkite savo vaikų dantukais!