Viduriavimą gali sukelti ir stresas bei įtampa. Lėtinis viduriavimas dažnai būna kitų ligų simptomas, o nuo ūminio viduriavimo niekas nėra apsaugotas. Tai dažnas jaunų, daug dirbančių ir keliaujančių žmonių, taip pat – vaikų, negalavimas.

Ypač pavojinga, jei viduriuoja vaikas

Dažniausios viduriavimo priežastys – virusai, bakterijos, toksinai. Vaikus dažniausiai kamuoja ūminis viduriavimas dėl rotavirusinės infekcijos. Mažyliui gali pakilti temperatūra, pūsti pilvuką, atsiranda diegliai, pykina, vaikas gali vemti. Suviduriuoti vaikas gali ir dėl virškinamojo trakto uždegimo, netinkamos mitybos, pavyzdžiui, kelionėje.

Viduriavimas – tai būklė, kai tuštinamasi dažniau nei įprasta, o išmatos – skystos konsistencijos, vandeningos. Sergantįjį dažnai kankina pilvo skausmas, raižymas, pykinimas, gali pakilti kūno temperatūra.

Gydant viduriavimą pirmiausia reikia atkurti jo metu netektų skysčių balansą ir, be abejo, pašalinti jį sukėlusią priežastį. Gana dažnai viduriavimas praeina namų sąlygomis. Į medikus tenka kreiptis, jei pakyla aukšta kūno temperatūra, kankina stiprūs skausmai, jei išmatose yra kraujo, vaikas ar suaugusysis viduriuoja labai dažnai (daugiau nei 15–20 kartų per dieną). Taip pat – kai vaikas viduriuoja trunka ilgiau nei 2 dienas, o suaugusysis ilgiau nei 5 dienas. Tai vadinamieji aliarmo simptomai. Nors viduriavimas ir yra apsauginė organizmo reakcija, – mat taip jis ginasi nuo kenksmingų medžiagų, – jis gali būti itin pavojingas dėl komplikacijų, kai netenkama daug skysčių. Tai ypač pavojinga mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Kodėl žarnynas nebesugeba susidoroti su bakterijomis ir virusais?

Normaliomis sąlygomis žarnynas yra apsaugotas nuo svetimų ir kenksmingų medžiagų, pvz., virusų, bakterijų ar toksinų. Tuo pasirūpina žarnyno gleivinė. Gleivėse esanti žarnyno mikroflora suformuoja mikrobiologinį užtvarą nuo kenksmingų medžiagų.

Kai virusai sparčiai dauginasi, gleivinės apsauginis barjeras nespėja su jais susidoroti. Be to, užkrėstos žarnyno epitelio ląstelės žūsta greičiau negu sveikosios, taigi ardomas gleivinės užtvaras. Todėl sutrinka į žarnyną patenkančių ir pasišalinančių medžiagų pusiausvyra. Jeigu netenkama daugiau skysčių ir elektrolitų, išmatos suminkštėja ar suskystėja, t.y. viduriuojama.

Viduriavimo gydymas

Pašalink priežastį – pasitrauks liga. Taip gydymo esmę apibūdino dar Hipokratas. Tad ir viduriuojant svarbu nustatyti priežastį. Jei viduriavimas ūminis, dažniausiai jį sukelia infekcijos, kurios į mūsų organizmą patenka su maistu, dėl netinkamos higienos ar nuo sergančio žmogaus (pvz., rotavirusai, kt.). Taigi priežastys aiškios – virusai, bakterijos, parazitai. Kas dar svarbu, kad gydymas būtų veiksmingas? Žinoti ligos sukėlėjų veikimo mechanizmą ir veikti būtent jį.

Virusų ir bakterijų sukelti viduriavimo patologiniai ir fiziologiniai mechanizmai panašūs. Jie ir sudarė prielaidą sukurti vaistus, kurie absorbuoja ligų sukėlėjus ir sustiprina gleivinių užtvarą, todėl gerai apsaugo žarnyno ląsteles. Taigi viduriavimas gydomas enterosorbcija – organizmo valymu iš vidaus. Tam reikia vartoti enterosorbentų – medžiagų, kurios suriša toksinus ir padeda juos pasišalinti, todėl savijauta sparčiai gerėja ir sveikstama. Kartu su skysčių vartojimu enterosorbcija – vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių viduriavimo gydymo būdų.

Vaistai nuo viduriavimo būtini namų vaistinėlėje

Pirmosios pagalbos priemones turime namų vaistinėlėje. Dažniausiai joje yra vaistų nuo skausmo ir uždegimo, taip pat karščiavimą mažinančių preparatų, vaistų peršalimui ar nudegimams gydyti. Tačiau nepamirškime ir tokios nemalonios būklės, kaip viduriavimas. Juk dažniausiai viduriavimas užklumpa netikėtai, todėl svarbu, kad pagalba būtų po ranka ir nereikėtų lėkti iki pirmosios vaistinės.

Visos ligos nemalonios ir norime pasveikti kuo greičiau. Tačiau viduriavimas itin vargina ir kankina, todėl labai svarbu, kad preparatas padėtų greitai.

Jeigu po dviejų dienų būklė nepagerėja, patariama kreiptis į gydytoją. Taip pat į medikus būtina kreiptis nedelsiant, pajutus jau minėtus aliarmo simptomus.

Viduriavimo profilaktika

• Paisyti asmens higienos, plauti rankas atėjus iš lauko, pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir t.t.
• Kelionėse negerti vandens iš čiaupo, nevalgyti neįprasto, egzotiško maisto daug ir iš karto, o ragauti po truputį.