MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Įgėlė bitė, vapsva, kamanė ar širšė

Geliančių vabzdžių įkandimai skausmingi, o bitė dar ir palieka geluonį. Šie vabzdžiai gelia tik besigindami ir nesiurbia kraujo, tačiau gali sutrikdyti sveikatą, nes sušvirkščia nuodų. Reakcija į juos pasireiškia greitai – per keletą minučių. Įkandimo vieta paburksta, parausta, atsiranda niežulys, deginimas, ūmus skausmas.

Širšės, vapsvos ir kamanės geluonies nepalieka, nežūsta ir gali gelti ne kartą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį būtina kuo skubiau ištraukti, kad į organizmą patektų mažiau nuodų.

Geluonį ištrauksite braukdami per odą buku peilio galu ar kitu smailiu daiktu. Nepatariama naudoti pinceto, nes galite suspausti geluonį ir ištekės daugiau nuodų. Ištraukę geluonį, įkandimo vietą nuplaukite su muilu, tada galite dezinfekuotispecialiu odai skirtu antiseptiku. Netepkite spiritu, actu, sodos tirpalu ar grynu eteriniu aliejumi, nes dar labiau sudirginsite.

Patinimas sumažės įkandimo vietą keletą kartų per dieną po 10 minučių pašaldant į marlę suvyniotu leduku, šalčio maišeliu arba šaltame vandenyje suvilgyto rankšluosčio kompresu. Taip pat – pažeistą vietą palaikius pakeltą.

Labai svarbu nekasyti sugeltos odos, nes dar labiau niežtės, o per įbrėžimus gali patekti infekcija. Galima naudoti specialųvabzdžių įkandimų simptomams mažinti skirtą pieštuką, kremą ar gelį, kurių sudėtyje yra raminančių, perštėjimą ir niežulį mažinančių augalinių medžiagų.

Jeigu labai skauda, padės vaistai nuo skausmo. Esant stipresnei alerginei reakcijai, reikės išgerti antihistamininį vaistą, kurį patariama visuomet turėti į alergijas linkusiems žmonėms.

Jei sutrinka kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis, atsiranda dusulys, švokštimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, kvieskite greitąją pagalbą. Stiprus, išplitęs į galūnę tinimas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas gali būti Kvinkės edemos ar anafilaksijos požymiai, ypatingai sunki alergijos pasekmė – anafilaksinis šokas. Itin alergiškiems žmonėms geriausia visada turėti adrenalino švirkštą. Preparatą reikia suleisti nelaukiant simptomų – iš karto po įgėlimo.

Jeigu įkando vabzdys, kuriam žmogus yra alergiškas, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad išvengtumėte anafilaksinio šoko.

Kas padeda apkandžiojus uodams, sparvoms ir mašalams?

Kraujasiurbių įkandimai labai skausmingi. Įsisiurbę vabzdžiai po oda suleidžia seilių su krešėjimą stabdančia medžiaga, kad galėtų daugiau prisisiurbti kraujo. Tai sukelia paraudimą, niežėjimą, skausmą, patinimą, nedidelį bėrimą. Uodo, mašalo ar kito vabzdžio įkandimo vietoje gali susidaryti odos iškilimas, bet stipresnių simptomų paprastai nebūna.

Vietinė alerginė reakcija nekelia grėsmės nealergiško suaugusiojo ar vaiko sveikatai. Tačiau nepamirškite, kad nusikasius susidaro palankios sąlygos išsivystyti odos infekcijai. Odos sudirgimas apkandžiojus kraujasiurbiui sumažės nuplovus pažeistą vietą švariu vandeniu su muilu arba ją dezinfekavus. Tada šiek tiek pašaldykite. Įkandimo vietą rekomenduojama patepti specialiu niežėjimą ir patinimą mažinančiu pieštuku, kremu ar geliu.

Tačiau kai kuriems žmonėms, įkandus uodui, gali prireikti antihistamininio preparato ir gydytojo. Alerginė reakcija gali atsirasti silpną imunitetą turintiems žmonėms. Ištinsta didesnis odos plotas, atsiranda bėrimai, pakyla temperatūra, skauda galvą.

Saugokitės skruzdėlių

Sudirginti odą gali ir skruzdės. Organinė skruzdžių rūgštis yra pagrindinė dalis jų išskiriamų nuodų, kuriuos vabzdys naudoja gindamasis. Patekus jiems ant odos atsiranda perštėjimas, bėrimas, niežulys. Kai kurių skruzdėlių rūšių įkandimai nėra itin skausmingi. Bet alergiškam žmogui ir šie vabzdžiai gali sukelti didesnių problemų. Pažeistą vietą taip pat patariama nuplauti šaltu vandeniu su muilu ir pašaldyti.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Erkės įkandimas yra neskausmingas, todėl dažnai žmogus jo nepajunta. Mat jos seilėse, kuriomis iškart suvilgo žaizdelę, yra nuskausminančių kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų.

Aptikus erkę, reikia veikti greitai, nes kuo ilgiau ji bus įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Šie voragyviai perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkias ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą ir erlichiozę. Laimo liga užsikrečiama, kai erkė būna įsisiurbusi pusantros – dvi paras, o erkiniu encefalitu šis voragyvis gali užkrėsti per kelias minutes.

Pincetu arba specialiu traukikliu suimkite erkę kuo arčiau odos ir staigiai ją ištraukite, tada dezinfekuokite įkandimo vietą. Jeigu liks erkės galva – nesibaiminkite – ji nukris. Belieka stebėti savijautą ir įkandimo vietą.

Laimo ligą gali išduoti raudonai apibrėžtas apskritimas, kuris plečiasi aplink įkandimo vietą. Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra, pasidaryti silpna. Į gydytojus reikia kreiptis tik tuomet, kai apskritimo skersmuo išsiplečia iki 5 centimetrų. Laimo ligai gydyti skiriami vaistai.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė infekcinė liga, be to, nėra specifinio jos gydymo. Gripą primenantys simptomai pajuntami tik per 1–2 savaites po įkandimo. Tai yra karščiavimas, raumenų skausmai, silpnumas. Per penkias–šešias dienas jie išnyksta. Organizmas gali pats įveikti šią infekciją, tačiau pasiseka ne visada. Po kelių dienų ar savaitės gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, gali sutrikti koordinacija, t. y. prasideda antroji ligos fazė ir reikia skubiai vykti į ligoninę.

Veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo sunkios erkinio encefalito ligos yra skiepai. Imunitetas formuojasi ne tik po jų, bet ir persirgus šia liga. Po Laimo ligos imunitetas nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.

Kaip apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių?

Venkite erkių mėgstamų žolynų, miškingų vietovių. Vietą iškylai rinkitės ten, kur šalia nėra skruzdėlynų. Pastebėję vabzdžius nemojuokite rankomis – staigūs judesiai gali išprovokuoti gynybą.

Kad išvengtumėte vabzdžių puolimo, nesikvėpinkite, nenaudokite kvapnių muilų ir kremų. Blizgančius papuošalus palikite namuose, nevilkėkite ryškių ir tamsių drabužių. Lauke dėvėkite kūną dengiančius drabužius, kepurę.

Neuždengtoms kūno vietoms apsaugoti naudokite repelentus, kurių yra pritaikytų įvairaus amžiaus žmonėms.Vaikams geriausia rinktis natūralesnius, pagamintus iš eterinių aliejų, suteikiančius gerą apsaugą, bet nedirginančius odos.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kokie simptomai yra signalas kreiptis į gydytoją?

Erkės gali pernešti įvairių infekcijų sukėlėjus. Dvi pagrindinės ligos – Laimo liga, kurią sukelia bakterijos (borelijos), ir virusų sukeliamas erkinis encefalitas. Juo galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu inkubacinis periodas, kol atsiranda pirmieji požymiai, gali trukti iki 30 dienų. Šios ligos simptomai panašūs į gripo – staiga pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, krėsti šaltis, pykinti. Šie negalavimai paprastai išnyksta po savaitės. Tačiau esant silpnam imunitetui prasideda antroji ligos fazė – ypatingai pavojingas smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris gali būti net mirtinas.

Užsikrėtus Laimo liga atsiranda odos bėrimų, tačiau ne visada. Kiti požymiai: raumenų ir sąnarių skausmai, galvos svaigimas ir skausmas, pakilusi temperatūra. Gali atsirasti nervų sistemos, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.

Pavojingos ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kaip ištraukti erkę?

Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ištraukti. Tai darykite atsargiai, kad jos nesutraiškytumėte ir neliktų įstrigusios galvos. Nesukiokite, nes gali nutrūkti erkės galva. Šio gyvio pašalinimui palengvinti nedera naudoti aliejų, riebių kremų ir pan., nes ji dar giliau įsisiurbs į odą. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite staigiu judesiu į viršų.

Ištraukti erkę galima medicininiu pincetu, nes jo galai smailūs ir nesuspaus pilvelio (taip nutikus į kraujotaką pateks dar daugiau užkrato). Pincetu paspauskite odą prie įsisiurbimo vietos ir erkę suimkite kuo arčiau galvutės, kad jos nenuplėštumėte. Tačiau neišsigąskite, jeigu erkės galvutė liko odoje: ji iškris savaime po kelių dienų.

Įgudusieji gali ištraukti erkę ir pirštais. Galima įsigyti specialų erkių šalinimo įtaisą, kuriuo ištrauksite šį gyvį pagal gamintojo instrukciją.

Ištraukę erkę būtinai dezinfekuokite įsisiurbimo vietą bet kokia antiseptine priemone. Po to stebėkite savijautą 30 dienų. Jeigu atsirado karščiavimas, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, odos paraudimų – kreipkitės į gydytoją.

Pašalintą erkę galima ištirti laboratorijoje ir nustatyti, ar ji nėra užkrėsta įvairių ligų sukėlėjais: erkinio encefalito virusu, Laimo ligos patogenu ir kt. Tiriama erkė turi būti dar gyva. Ją gabenkite švariame indelyje, į kurį įdėta keletas žolių, dangtelyje praduriamos skylutės.

 Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Miške patartina vilkėti vienspalvius, šviesius drabužius, kurie kuo labiau dengia odą, kad erkės neįlįstų po drabužiais ir būtų lengviau jas pastebėti apžiūrint. Patariama naudoti repelentus (priemones, kurios atbaido erkes). Būdami miške nuolat apsižiūrėkite, ar ant drabužių ir kūno nėra erkių. Grįžę iš miško būtinai apžiūrėkite visus iš ten atsineštus daiktus, ir būtinai persirenkite. Nepamirškite, kad erkė gali įsisiurbti ir šuniui ar katei. Šie gyvūnai taip pat gali susirgti, o nuo jų gali užsikrėsti žmonės.

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai

Nuo Laimo ligos apsaugančios vakcinos nėra, bet šią ligą galima gydyti antibiotikais. O susirgus erkiniu encefalitu nėra specifinio gydymo. Tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Tai veiksminga apsaugos priemonė, padedanti išvengti šios ligos arba sušvelninti negalavimus. Skiepijami ir vyresni negu metų vaikai.

Imunitetui susidaryti reikalingos 3 vakcinos dozės, antrą kartą skiepijama po 1–3 mėnesių, trečią – po antrojo skiepo praėjus 5–12 mėn. Todėl skiepytis reikėtų gerokai prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui. Imunitetas susiformuoja po dviejų skiepo dozių praėjus dviem savaitėms ir apsaugo vienerius metus. Po trečios skiepo dozės susiformavęs imunitetas apsaugo  3–4 metus.  Po to reikia dar sykį pasiskiepyti. Palaikomųjų dozių dažnumas priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus.

Prasidėjus erkių aktyvumo periodui galima pasiskiepyti pagreitinta skiepijimo schema, kuri įvairių gamintojų vakcinų gali skirtis. Antra vakcinos dozė suleidžiama po 2 savaičių, trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios.

Parengė Undinė Gilė