MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kokie simptomai yra signalas kreiptis į gydytoją?

Erkės gali pernešti įvairių infekcijų sukėlėjus. Dvi pagrindinės ligos – Laimo liga, kurią sukelia bakterijos (borelijos), ir virusų sukeliamas erkinis encefalitas. Juo galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu inkubacinis periodas, kol atsiranda pirmieji požymiai, gali trukti iki 30 dienų. Šios ligos simptomai panašūs į gripo – staiga pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, krėsti šaltis, pykinti. Šie negalavimai paprastai išnyksta po savaitės. Tačiau esant silpnam imunitetui prasideda antroji ligos fazė – ypatingai pavojingas smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris gali būti net mirtinas.

Užsikrėtus Laimo liga atsiranda odos bėrimų, tačiau ne visada. Kiti požymiai: raumenų ir sąnarių skausmai, galvos svaigimas ir skausmas, pakilusi temperatūra. Gali atsirasti nervų sistemos, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.

Pavojingos ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kaip ištraukti erkę?

Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ištraukti. Tai darykite atsargiai, kad jos nesutraiškytumėte ir neliktų įstrigusios galvos. Nesukiokite, nes gali nutrūkti erkės galva. Šio gyvio pašalinimui palengvinti nedera naudoti aliejų, riebių kremų ir pan., nes ji dar giliau įsisiurbs į odą. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite staigiu judesiu į viršų.

Ištraukti erkę galima medicininiu pincetu, nes jo galai smailūs ir nesuspaus pilvelio (taip nutikus į kraujotaką pateks dar daugiau užkrato). Pincetu paspauskite odą prie įsisiurbimo vietos ir erkę suimkite kuo arčiau galvutės, kad jos nenuplėštumėte. Tačiau neišsigąskite, jeigu erkės galvutė liko odoje: ji iškris savaime po kelių dienų.

Įgudusieji gali ištraukti erkę ir pirštais. Galima įsigyti specialų erkių šalinimo įtaisą, kuriuo ištrauksite šį gyvį pagal gamintojo instrukciją.

Ištraukę erkę būtinai dezinfekuokite įsisiurbimo vietą bet kokia antiseptine priemone. Po to stebėkite savijautą 30 dienų. Jeigu atsirado karščiavimas, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, odos paraudimų – kreipkitės į gydytoją.

Pašalintą erkę galima ištirti laboratorijoje ir nustatyti, ar ji nėra užkrėsta įvairių ligų sukėlėjais: erkinio encefalito virusu, Laimo ligos patogenu ir kt. Tiriama erkė turi būti dar gyva. Ją gabenkite švariame indelyje, į kurį įdėta keletas žolių, dangtelyje praduriamos skylutės.

 Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Miške patartina vilkėti vienspalvius, šviesius drabužius, kurie kuo labiau dengia odą, kad erkės neįlįstų po drabužiais ir būtų lengviau jas pastebėti apžiūrint. Patariama naudoti repelentus (priemones, kurios atbaido erkes). Būdami miške nuolat apsižiūrėkite, ar ant drabužių ir kūno nėra erkių. Grįžę iš miško būtinai apžiūrėkite visus iš ten atsineštus daiktus, ir būtinai persirenkite. Nepamirškite, kad erkė gali įsisiurbti ir šuniui ar katei. Šie gyvūnai taip pat gali susirgti, o nuo jų gali užsikrėsti žmonės.

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai

Nuo Laimo ligos apsaugančios vakcinos nėra, bet šią ligą galima gydyti antibiotikais. O susirgus erkiniu encefalitu nėra specifinio gydymo. Tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Tai veiksminga apsaugos priemonė, padedanti išvengti šios ligos arba sušvelninti negalavimus. Skiepijami ir vyresni negu metų vaikai.

Imunitetui susidaryti reikalingos 3 vakcinos dozės, antrą kartą skiepijama po 1–3 mėnesių, trečią – po antrojo skiepo praėjus 5–12 mėn. Todėl skiepytis reikėtų gerokai prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui. Imunitetas susiformuoja po dviejų skiepo dozių praėjus dviem savaitėms ir apsaugo vienerius metus. Po trečios skiepo dozės susiformavęs imunitetas apsaugo  3–4 metus.  Po to reikia dar sykį pasiskiepyti. Palaikomųjų dozių dažnumas priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus.

Prasidėjus erkių aktyvumo periodui galima pasiskiepyti pagreitinta skiepijimo schema, kuri įvairių gamintojų vakcinų gali skirtis. Antra vakcinos dozė suleidžiama po 2 savaičių, trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios.

Parengė Undinė Gilė

Vaikas erkės nepastebėjo
„Vieną rytą ant sūnaus sprando pamačiau raudoną dėmelę, panašią į uodo įkandimo žymę. Jau gamindama pusryčius apie tai buvau pamiršusi, – įspūdžiais dalijasi mama Rasa. – Sunerimau, kai sūnus parodė ant kaklo iškilusį guzą. Supratau, kad tai – padidėjęs limfmazgis, bylojantis apie pokyčius organizme ir, ko gero, uodas čia niekuo dėtas”. Pirmiausia moterį nusmelkusi mintis: „Nejaugi mano vaikui – vėžys?”, mat, lankydama šia liga sergančius mažylius, girdėjo apie panašius simptomus. Tą pačią dieną abu su vaiku nuskubėjo pas šeimos gydytoją, kuri, apžiūrėjusi raudoną dėmelę, iškart įtarė erkės įkandimą. „Negalėjau patikėti, nes nemačiau įsisiurbusios erkės, o ir 13-metis sūnus nėra toks mažas, kad nepastebėtų šio „svetimkūnio”. Nors vaikas jautėsi sveikutėlis, jau vakare apsilankėme infekcinės ligoninės priėmimo skyriuje, tikėdamiesi, kad ligą greitai nustatys. Tačiau budėjęs gydytojas tepasiūlė laukti pirmosios karščiavimo bangos ir tuomet daryti tyrimus arba užsiregistruoti specialisto konsultacijai. Džiugu, kad jau kitą dieną gydytojui nebeturėjome ką parodyti, nes raudona dėmelė išnyko ir limfmazgis nebebuvo didelis”. Moteris tikina, kad, jei ne išvakarėse budėjusio mediko įrašai gydymo istorijoje, ji būtų atrodžiusi kaip paranojiška ligų ieškanti mamytė, polikliniką atitempusi sveiką vaiką. Atlikus kraujo tyrimus diagnozė pasitvirtino – jaunasis gamtos mylėtojas, kuriam visai neseniai įkando erkė, jau sirgo Laimo liga. Gerai, kad greitai kreipėmės į gydytojus ir ligą prigriebėme pačioje jos pradžioje, nors ir teko vartoti stiprius antibiotikus, – pasidžiaugė mama. – Šiandien galiu pasakyti, kad neužklupo jokios Laimo ligai būdingos komplikacijos.”

Erkės tobulėja
„Net ir mes, medikai, stebimės erkių „tobulėjimu”, nes vis dažniau atsiranda neįprasti simptomai, – tvirtina Kauno „Naujosios klinikos” gydytoja Laima Mickevičienė. – Beveik kasdien susiduriame su erkių apkandžiotais pacientais”. Erkinis encefalitas ir Laimo liga – gamtoje knibždančių erkių platinami susirgimai, kurių negydant pasekmės gali būti labai liūdnos. Būti budriems reikia ne tik parkuose, pievose, kur erkės veisiasi, bet ir namuose. Juk šį mažas gyvūnėlis į namus gali atkeliauti ant iš lauko grįžusio augintinio kailio. Arba tiesiog geriant termiškai neapdorotą pieną”. Medikė tvirtina, kad kuo greičiau erkė pašalinama, tuo mažiau užkrato ji palieka žmogaus organizme. Laimo liga pažeidžia širdį, nervų sistemą ir sąnarius, ji gydoma antibiotikais. „Grėsmingiausia erkių „dovana” – erkinis encefalitas, – teigia gydytoja L. Mickevičienė. – Deja, liga sunkiai gydoma, susirgusieji dažnai atsiduria neįgaliųjų vežimėlyje, kai kurie net miršta. Laimo ligą, nuo kurios nėra skiepų, galime išgydyti sėkmingai, tačiau erkinio encefalito pasekmių išvengti tegalime nuo jo pasiskiepiję”.

Erkių platinamos ligos
Laimo liga – įvairius organus bei sistemas pažeidžiantis infekcinis susirgimas. Pirmosios ligos stadijos (po 1- 4 savaičių) simptomai, panašūs į peršalimo ar gripo: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra, išsivysto limfadenitas. Antrojoje ligos stadijoje (po kelių savaičių ar mėnesių) dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens – kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, sutrinka miegas, susilpnėja atmintis, svaigsta galva, skauda ausį ir kt. Trečiojoje stadijoje vystosi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali atsirasti lėtinis skausmo sindromas, susilpnėti raumenys, atmintis, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net smulkūs sąnariai. Sąnarių pažeidimai, sergant Laimo liga, primena reumatoidinį artritą. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos.

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, ji pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai sunki virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuria persirgus sutrikimai išlieka. Liga gali sukelti invalidumą. Pirmąją savaitę žmogus gali jausti į gripą panašius simptomus: skauda galvą ir maudžia kūną, atsiranda nedidelis karščiavimas. Po savaitės savijauta pagerėja. O po 2-7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, svaigimas, vėmimas, gali sutrikti pusiausvyra, sąmonė, sukaustyti paralyžius. Vaistais galima sumažinti tik ligos simptomus. Geriausia profilaktikos priemonė – skiepai.

Daugiausiai sergančiųjų praėjusiais metais registruota Vilniaus, Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Ligita Šoliūnienė

Pavojingi virusai dauginasi ir išlieka erkių seilėse. Įkandimo metu šiltakraujai gyvūnai nejaučia skausmo, nes erkių seilėse yra anestezinių medžiagų. Ant priekinių kojų erkės turi jutiklius, padedančius net iki 10 m atstumu aptikti šiltakraujus gyvūnus. Vidutiniškai kas 10-tas erkės įkandimas yra infekuotas. Šių voragyvių mėgstamiausios buveinės: krūmai, tanki žolė, žemutinė medžio dalis, esanti iki 1,5 m virš žemės.

Iš erkių pernešamų ligų labiausiai žinomas erkinis encefalitas (EE) ir Laimo liga (LL). Šios ligos yra visiškai skirtingos, skirtingi jų sukėlėjai, simptomai, gydymas. Tačiau neretai jas žmonės painioja. EE sukelia virusas, o LL – bakterijos borelijos, todėl ji dar vadinama Borelioze.

Laimo liga (LL) sukeliama borelijos (Boreliozė). LL skirstoma į 3 stadijas. Įkandus erkei, iš pradžių atsiranda uždegimo apimtas žiedo formos paraudimas (Erythema migrans), kuris gali trukti nuo keleto dienų iki keleto savaičių, žmogus skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu. Antroje stadijoje pažeidžiami nervai – prasideda jų paralyžius, išsivysto sąnarių uždegimai (Laimo artritas). Trečiojoje stadijoje pažeidžiama oda ir sutrinka centrinė nervų sistemos veikla, vystosi vadinamasis Laimo encefalitas. Borelijos pernešamos visose erkės vystymosi stadijose. Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti iki 30 dienų. Raudona odos dėmė atsiranda vidutiniškai po 3-5 dienų nuo įkandimo. Laimo ligos sukėlėjai (borelijos) jautrūs antibiotikams.

Erkinis encefalitas – tai erkinio encefalito viruso sukelta infekcinė liga. Pirmiausia (1937 m.) EE virusas pastebėtas atokiuose rytų Rusijos regionuose, o pirmą kartą išskirtas 1956 m. Austrijos mokslininkų. Šiandien šis virusas skirstomas į tris rūšis: Vakarų Europos virusas (anksčiau vadintas CEEV – Centrinės Europos encefalito virusu), Rytų virusas (anksčiau RPVEV – Rusijos pavasario vasaros encefalito virusas), Siberijos virusas (anksčiau Vakarų Siberijos virusas).
Žmonės dažnai nesupranta, kad serga erkiniu encefalitu, nes pirmajai ligos stadijai būdingas karščiavimas ir kiti į gripą panašūs simptomai. Po to sergančiojo būklė pagerėja – atrodo, kad žmogus sveiksta, bet tada būna antroji ligos stadija, kuri gali pasireikšti kaip meningitas, meningoencefalitas, meningoencefalomielitas. Vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Persirgęs šia liga žmogus, įgyja imunitetą visam gyvenimui. Maždaug trečdaliui erkiniu encefalitu persirgusių žmonių gresia liekamieji reiškiniai. EE inkubacija trunka nuo 8 iki 30 dienų. Antivirusiniai vaistai šios ligos sukėlėjo neveikia.

Nėra vienintelio patikimo būdo padedančio apsisaugoti nuo erkių. Tačiau galima kai ką padaryti, kad jų išvengtume.
Labai svarbu jūsų apranga. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylaudami gamtoje renkitės šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.
Po iškylos gamtoje rūpestingai apžiūrėkite kūną. Patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Jau minėta, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant infekuoto gyvulio pieną, todėl specialistė Asta Ivoškienė primena vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
„Išvykdami į gamtą nepamirškite pagal galimybę vengti pamiškių ir aukštos žolės, pasirūpinti tinkama apranga, bei repelentais, kurie gali pagelbėti išvengti erkės įkandimo, tačiau veiksmingiausia priemonė – skiepai”, – teigia Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė.

Įprastinė skiepijimo schema susideda iš trijų etapų: pagrindinė vakcinacija, I palaikomoji dozė bei kitos palaikomosios dozės. Skiepijantis pagal įprastinę skiepijimosi schemą dvi pirmosios vakcinacijos dozės turėtų būti įskiepijamos prieš „erkių sezoną”, šaltuoju metų laiku.
Pagrindinė vakcinacija: 1 dozė, 2 dozė po 1-3 mėnesių, 3 dozė po 5-12 mėnesių po antrosios dozės.
I palaikomoji dozė: po 3 metų po trečiosios dozės.
Kitos palaikomosios dozės: kas 3-5 metus (vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonėms kas 3 metus).
Galima rinktis pagreitintą apsaugą vėlai atvykusiems ir keliautojams. Ji taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga.
Pagreitintos skiepijimo schemos pavyzdys:
Pagrindinė vakcinacija: 1 dozė, 2 dozė po 14 dienų, 3 dozė po 5-12 mėnesių po antrosios dozės.
I palaikomoji dozė: po 3 metų po trečiosios dozės.
Kitos palaikomosios dozės: kas 3-5 metus (vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonėms kas 3 metus).
Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastą, tiek pagreitintą skiepijimo schemą).
Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami išskirtinais atvejais.

Atminkite, dažnai ne ta erkė, kurią radote ir pašalinote gali būti užkrėtusi Laimo liga ar erkiniu encefalitu, o ta, kurios nepamatėte! Saugokite save ir savo artimuosius!
Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistiniais duomenimis, 2011 m. užfiksuota 23 proc. mažiau susirgimų erkiniu encefalitu nei 2010 m. Tačiau gydytojai infektologai šiems skaičiams neteikia per daug reikšmės – svyravimai priklauso nuo konkrečių metų klimato, kuris daro įtaką erkių aktyvumo periodo trukmei. Be to, registruojami tik tie atvejai, kai encefalitas būna paveikęs susirgusiųjų centrinę nervų sistemą. Specialistai įsitikinę, kad gyvenant tokioje miškingoje šalyje, kaip Lietuva, visuotinis skiepijimasis nuo erkinio encefalito turėtų būti pripažintas valstybės mastu kaip itin svarbi šios ligos prevencija.

„Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, tai yra didžiuliai skaičiai, kurie įrodo, kad erkinis encefalitas yra problema ir jai spręsti būtina valstybės pagalba – nors dalinė išlaidų kompensacija, – sako Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos (BALTIPA) vadovas prof. hab. dr. Vytautas Usonis. – Epizodinėmis kampanijomis visuomenės sąmoningumo nepadidinsime: štai nutirps sniegas, visi pasipils į kaimus, sodybas, arba į artimiausią parką ar mišką – ir vėl sulauksime aibės persigandusių pacientų su erkėmis indeliuose, nors apie skiepų svarbą jiems pasakojame, ir jie turėjo laiko pasiskiepyti iki prasidedant erkių sezonui”.

BALTIPA vadovas pateikia pavyzdį, kad kai 1982 m. Austrijoje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. gyventojų, buvo pradėta visuotinė žmonių vakcinacija, vaikai skiepijami nuo 1 m. amžiaus. Šiuo metu, kai jau 80-90 proc. Austrijos gyventojų yra pasiskiepiję, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Kaimyninės Latvijos gyventojai skiepijami nuo erkinio encefalito pagal valstybines programas ir skiepai yra kompensuojami.

Pasak prof. V. Usonio, geriausia buvo pradėti skiepytis vasarį, tačiau dar galima suspėti pasiskiepyti įprastu, trijų dozių skiepu, ir iki kovo pabaigos, bei taip užsitikrinti imunitetą 3-5 metams. „Jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonui, skiepijama pagal vadinamąją pagreitintą schemą – ta pati trijų dozių vakcina, tačiau su mažesniais intervalais tarp jų. Toks skiepas galioja tik metus, o tada būtina dar viena skiepo dozė”, – pabrėžia prof. V. Usonis.

Jo teigimu, pastaruoju metu pastebimas vidutinės metinės temperatūros padidėjimas, kuris keičia ir erkių aktyvumo sezono trukmę: prieš dešimtmetį jis prasidėdavo balandį ir baigdavosi spalį. Dabar šis periodas pailgėjo – prasideda kovą ir baigiasi lapkritį. Prieš keletą metų erkės atsibudo jau vasario viduryje, o nurimo tik gruodžio mėnesį.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama galvos ir nugaros smegenų liga, kurią platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kai tik įsisega. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 C temperatūrai – per 5 minutes.

Persirgus EEV, būna liekamieji reiškiniai: susilpnėjusi atmintis, regėjimas, raumenys, pasireiškiantys miego sutrikimai, psichikos pakitimai. Užsikrėtus EEV galimi ir mirties atvejai. Įsisegus infekuotai erkei, jokių ekstra profilaktinių priemonių nėra. „Tokiu atveju tenka praleisti neramų, apie savaitę trunkantį inkubacinį laikotarpį, tikintis, jog nelaimė aplenks, o jei tuo metu išryškėja į gripą panašūs požymiai, būtina kreiptis į gydytojus”, – pabrėžia prof. V. Usonis.

BALTIPA vasario viduryje savo interneto svetainėje baltipa.lt pateikė 2012 m. skiepų kalendorių, kuriame nurodyta ir skiepų nuo erkinio encefalito data. Šiuo metu viena skiepo dozė daugelyje sveikatos centrų ar poliklinikų kainuoja apie 110 litų, tad visos dozės kartu su paslauga kainuoja per 350 litų.

Repelentai nėra kasdienės kosmetikos priemonės, todėl pirmiausia reikia pasverti, ar jie tikrai reikalingi konkrečioje situacijoje, ar išbandytos kitos apsaugos priemonės. Jei nusprendėte, kad repelentas reikalingas, pasirinkite tinkamą. Pats paprasčiausias būdas įsitikinti, ar parduotuvėje, vaistinėje, turguje siūloma uodus ar erkes atbaidanti priemonė tinkama – pažiūrėti, ar etiketėje įrašytas biocido autorizacijos liudijimo numeris. Jei tokio numerio nėra – nėra ir jokių garantijų, kad ta priemonė nepakenks jūsų sveikatai ir atbaidys uodus ar erkes. Be to, ši priemonė pardavinėjama nelegaliai. Kartais repelentai pardavinėjami prisidengus kitų produktų pavadinimu (pavyzdžiui, kosmetikos) –tokio nelegalaus produkto sauga ir efektyvumas neįvertinti.

Naudojant repelentą svarbu žinoti, koks yra priemonės veikimo laikas: jis gali būti nuo 2 iki 12 val. Trumpesnis laikas visiškai nereiškia, kad repelentas mažiau efektyvus, tiesiog jam pasibaigus reikia pakartotinai pasipurkšti ar pasitepti. Taip pat pasižiūrėkite, kokius vabzdžius jis atbaido. Būna skirtų tik uodams arba tik erkėms, o treti veikia ir vienus, ir kitus. Atkreipkite dėmesį, kaip gamintojas rekomenduoja priemonę naudoti: ant odos ar ant drabužių. Jei skirtas tik odai, ant drabužių gali likti dėmių.

Repelentus reikia naudoti saugiai –taip, kaip nurodyta etiketėje. Svarbu nepurkšti ar netepti ant pažeistos odos ar ant drabužiais pridengtos odos. Labai atsargiai reikėtų naudoti aplink akis, burną, ausis ir nepurkšti į veidą. Jei norite jį apsaugoti nuo vabzdžių, pirma pasipurkškite rankas ir tada pasitepkite veidą. Be to, grįžus namo patartina nuplauti pateptas odos vietas.

Bene labiausiai nuo vabzdžių norisi apsaugoti vaikus. Bet vaikų oda itin jautri, todėl repelentas ją gali gana rimtai sudirginti. Vaikams iki 3 metų ant odos visai nepatartina jų purkšti ar tepti. Geriau papurkšti ar patepti ant drabužių, palaukti kelias minutes, kol išdžius, ir tada aprengti vaiką. Gulintį vežimėlyje mažylį kur kas geriau nuo vabzdžių saugoti apdengus tinkleliu. Iš bėdos galima papurkšti ar patepti vežimėlio kraštus, palaukti kol išdžius, ir tada paguldyti vaiką. Vaikai mėgsta kišti pirštus į burną, taigi nereikėtų repelentų naudoti ant jų plaštakų.

Ypač svarbu vaikams šiomis priemonėmis neleisti naudotis savarankiškai, laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje. Taip pat nepamirškime, kad kai kurie veiksniai mažina repelentų efektyvumą ar sutrumpina poveikio laiką, pavyzdžiui, oro temperatūra (kuo šilčiau, tuo greičiau repelento veikliosios medžiagos išgaruoja), prakaitavimas ir maudymasis (veikliosios medžiagos greičiau pašalinamos nuo odos).

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos informacija