Vaikas erkės nepastebėjo
„Vieną rytą ant sūnaus sprando pamačiau raudoną dėmelę, panašią į uodo įkandimo žymę. Jau gamindama pusryčius apie tai buvau pamiršusi, – įspūdžiais dalijasi mama Rasa. – Sunerimau, kai sūnus parodė ant kaklo iškilusį guzą. Supratau, kad tai – padidėjęs limfmazgis, bylojantis apie pokyčius organizme ir, ko gero, uodas čia niekuo dėtas”. Pirmiausia moterį nusmelkusi mintis: „Nejaugi mano vaikui – vėžys?”, mat, lankydama šia liga sergančius mažylius, girdėjo apie panašius simptomus. Tą pačią dieną abu su vaiku nuskubėjo pas šeimos gydytoją, kuri, apžiūrėjusi raudoną dėmelę, iškart įtarė erkės įkandimą. „Negalėjau patikėti, nes nemačiau įsisiurbusios erkės, o ir 13-metis sūnus nėra toks mažas, kad nepastebėtų šio „svetimkūnio”. Nors vaikas jautėsi sveikutėlis, jau vakare apsilankėme infekcinės ligoninės priėmimo skyriuje, tikėdamiesi, kad ligą greitai nustatys. Tačiau budėjęs gydytojas tepasiūlė laukti pirmosios karščiavimo bangos ir tuomet daryti tyrimus arba užsiregistruoti specialisto konsultacijai. Džiugu, kad jau kitą dieną gydytojui nebeturėjome ką parodyti, nes raudona dėmelė išnyko ir limfmazgis nebebuvo didelis”. Moteris tikina, kad, jei ne išvakarėse budėjusio mediko įrašai gydymo istorijoje, ji būtų atrodžiusi kaip paranojiška ligų ieškanti mamytė, polikliniką atitempusi sveiką vaiką. Atlikus kraujo tyrimus diagnozė pasitvirtino – jaunasis gamtos mylėtojas, kuriam visai neseniai įkando erkė, jau sirgo Laimo liga. Gerai, kad greitai kreipėmės į gydytojus ir ligą prigriebėme pačioje jos pradžioje, nors ir teko vartoti stiprius antibiotikus, – pasidžiaugė mama. – Šiandien galiu pasakyti, kad neužklupo jokios Laimo ligai būdingos komplikacijos.”

Erkės tobulėja
„Net ir mes, medikai, stebimės erkių „tobulėjimu”, nes vis dažniau atsiranda neįprasti simptomai, – tvirtina Kauno „Naujosios klinikos” gydytoja Laima Mickevičienė. – Beveik kasdien susiduriame su erkių apkandžiotais pacientais”. Erkinis encefalitas ir Laimo liga – gamtoje knibždančių erkių platinami susirgimai, kurių negydant pasekmės gali būti labai liūdnos. Būti budriems reikia ne tik parkuose, pievose, kur erkės veisiasi, bet ir namuose. Juk šį mažas gyvūnėlis į namus gali atkeliauti ant iš lauko grįžusio augintinio kailio. Arba tiesiog geriant termiškai neapdorotą pieną”. Medikė tvirtina, kad kuo greičiau erkė pašalinama, tuo mažiau užkrato ji palieka žmogaus organizme. Laimo liga pažeidžia širdį, nervų sistemą ir sąnarius, ji gydoma antibiotikais. „Grėsmingiausia erkių „dovana” – erkinis encefalitas, – teigia gydytoja L. Mickevičienė. – Deja, liga sunkiai gydoma, susirgusieji dažnai atsiduria neįgaliųjų vežimėlyje, kai kurie net miršta. Laimo ligą, nuo kurios nėra skiepų, galime išgydyti sėkmingai, tačiau erkinio encefalito pasekmių išvengti tegalime nuo jo pasiskiepiję”.

Erkių platinamos ligos
Laimo liga – įvairius organus bei sistemas pažeidžiantis infekcinis susirgimas. Pirmosios ligos stadijos (po 1- 4 savaičių) simptomai, panašūs į peršalimo ar gripo: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra, išsivysto limfadenitas. Antrojoje ligos stadijoje (po kelių savaičių ar mėnesių) dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens – kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, sutrinka miegas, susilpnėja atmintis, svaigsta galva, skauda ausį ir kt. Trečiojoje stadijoje vystosi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali atsirasti lėtinis skausmo sindromas, susilpnėti raumenys, atmintis, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net smulkūs sąnariai. Sąnarių pažeidimai, sergant Laimo liga, primena reumatoidinį artritą. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos.

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, ji pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai sunki virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuria persirgus sutrikimai išlieka. Liga gali sukelti invalidumą. Pirmąją savaitę žmogus gali jausti į gripą panašius simptomus: skauda galvą ir maudžia kūną, atsiranda nedidelis karščiavimas. Po savaitės savijauta pagerėja. O po 2-7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, svaigimas, vėmimas, gali sutrikti pusiausvyra, sąmonė, sukaustyti paralyžius. Vaistais galima sumažinti tik ligos simptomus. Geriausia profilaktikos priemonė – skiepai.

Daugiausiai sergančiųjų praėjusiais metais registruota Vilniaus, Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Ligita Šoliūnienė