MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Sveiko gyvenimo įgūdžiai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistų nuomone, vaiko sveikatos užtikrinimui būtina laikytis tinkamos dienotvarkės nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Ankstyva vaikystė yra spartaus vystymosi laikotarpis ir tai yra tas momentas, kai reikia pasirinkti tokį šeimos gyvenimo būdą, kuris palankus vaiko sveikatai.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikai iki penkerių metų, kad augtų sveiki, turi mažiau laiko praleisti prie televizorių ir kitų įrenginių ekranų, vežimėliuose ir kėdutėse, gerai išsimiegoti ir užsiimti aktyvesniais žaidimais. Fizinė veikla prisideda prie motorinių gebėjimų vystymosi, gerina protinius ir fizinius gebėjimus.

Tai, ką vaikas veikia per dieną, yra labai svarbu. Mažo vaiko sveikatą neigiamai veikia ir miego trūkumas, ir per ilgas sėdėjimas prie įrenginių ekranų arba vaikiškose kėdutėse ir vežimėliuose. Didesnis fizinis aktyvumas ir kokybiškas mažų vaikų miegas prisideda prie jų fizinės ir psichinės sveikatos bei gerovės, padeda išvengti nutukimo ir su tuo susijusių ligų vėlesniame gyvenime.

Todėl patariama stengtis, kad laiko, kai vaikas yra nejudrus, dienotvarkėje būtų mažiau. Pasyvią veiklą, kurios metu vaikas mažai juda, vertėtų pakeisti aktyviais žaidimais. Tai padės formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius nuo pat vaikystės, o jie lems požiūrį į sveikatą ir paauglystėje bei suaugus.

Kai vaikas sėdi kėdutėje ar vežimėlyje, jo vystymuisi itin svarbus bendravimas su suaugusiuoju ir tokie užsiėmimai kaip skaitymas, įvairių istorijų pasakojimas, dainavimas ir galvosūkių sprendimas.

PSO parengtos mažų vaikų fizinio aktyvumo ir miego rekomendacijos

PSO specialistų nuomone, šių rekomendacijų laikymasis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus svarbus vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei sveikatai visą gyvenimą.

 Kūdikiai (iki vienerių metų)

• Kelis kartus per dieną patariama užsiimti įvairia fizine veikla, pavyzdžiui, žaisti ant grindų su suaugusiuoju, ir kuo daugiau tokių žaidimų, tuo geriau. Jei vaikas dar negali savarankiškai judėti, patariama, kad jis bent 30 minučių per dieną praleistų gulėdamas ant pilvo (įvairiu paros metu būdravimo periodais).
• Kūdikiams nedera sėdėti ilgiau nei 1 valandą (pvz., lopšiuose arba vežimėliuose, vaikiškose kėdutėse arba įvairiose nešioklėse). Tokio amžiaus mažylio nerekomenduojama sodinti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Tada, kai vaikas nejudrus, suaugusysis turėtų bendrauti su juo, pavyzdžiui, skaityti pasakas ar pasakoti istorijas.
• 0–3 mėnesių kūdikis turi gerai išsimiegoti 14–17 valandų, o 4–11 mėnesių mažyliui būtina išmiegoti 12–16 valandų, įskaitant dienos miegą.

Vaikai nuo 1 iki 2 metų

• Iš viso bent 180 minučių per dieną mažylis turėtų užsiimti įvairiomis bet kokio intensyvumo veiklomis, įskaitant vidutinio sunkumo ar intensyvią fizinę veiklą.
• Vaikas neturėtų ilgiau nei 1 valandą sėdėti, pavyzdžiui, vežimėlyje, vaikiškoje kėdutėje. Vienerių metų vaikams nerekomenduojama žiūrėti į ekraną (pavyzdžiui, žiūrėti animacinius filmus per televizorių ar kitokius įrenginius, žaisti vaizdo žaidimus). 2 metų vaikams prie ekrano patariama nepraleisti ilgiau laiko nei 1 valandą per dieną, ir geriau, jeigu jis tai darys dar trumpiau. Kai mažylis nejudrus, su juo turėtų bendrauti suaugusysis, pavyzdžiui, pasekti pasaką arba ką nors papasakoti.
• Vaikui reikia 11–14 valandų kokybiško miego, įskaitant dienos miegą, nuosekliai laikantis miego ir aktyvumo režimo.

Vaikai nuo 3 iki 4 metų

• Tokio amžiaus vaikams taip pat ne mažiau kaip 180 minučių per dieną būtina įvairi bet kokio intensyvumo fizinė veikla, o iš jų ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo.
• Vaikai neturi likti nejudrūs ilgiau nei 1 valandą. Taip pat jiems nedera žiūrėti ilgiau nei 1 valandą per dieną į televizoriaus ar kito įrenginio ekraną. Kai vaikas nėra judrus, su juo turėtų bendrauti suaugęs žmogus, pavyzdžiui, ką nors paskaityti, papasakoti ar aptarti.
• Mažylis turi miegoti 10–13 valandų per parą, įskaitant dienos miegą, ir laikytis dienotvarkės.

Parengta pagal PSO medžiagą

Ką galime padaryti, kad išliktume sveiki ir nepasiduotume prastai nuotaikai?

Fizinis aktyvumas

Ilgai būdami namuose praleidžiame daug daugiau laiko sėdėdami – dažnai sunku išlaikyti normalų fizinį aktyvumą, ypač tiems, kurie nėra įpratę prie fizinės veiklos. Tačiau judėjimas dabar yra svarbesnis nei bet kada visokio amžiaus žmonėms. Net trumpas apšilimas, pasivaikščiojimas ar lengvas mankštinimasis 3–4 minutes padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką bei raumenų darbą.

Reguliari fizinė veikla yra naudinga ne tik kūnui, bet ir protui. Judėjimas padeda sumažinti aukštą kraujospūdį, kontroliuoti svorį, stiprina raumenis ir kaulus, lavina koordinaciją ir pusiausvyrą bei gerina bendrą organizmo tonusą. Pusiausvyros pratimai padeda išvengti kritimo ir traumų. Fizinė veikla pagerina nuotaiką ir bendrą savijautą, padeda išvengti depresijos.

Kokie fiziniai užsiėmimai geriausi įvairaus amžiaus žmonėms?

PSO rekomendacijos, koks fizinis aktyvumas būtinas įvairaus amžiaus žmonių sveikatai ir gerai savijautai.

Kūdikiai iki 1 metų amžiaus

• Visiems kūdikiams būtinas fizinis aktyvumas kelis kartus per dieną.
• Dar negalintys savarankiškai judėti kūdikiai įvairiais budrumo periodais dieną turėtų bent 30 minučių pagulėti ant pilvuko.

Vaikai iki 5 metų

• Visiems mažyliams patariama bent 180 minučių per dieną užsiimti įvairia bet kokio intensyvumo fizine veikla.
• 3–4 metų vaikams rekomenduojama vidutinė ar intensyvi fizinė veikla bent 60 minučių nurodyto laiko.

5–17 metų vaikai ir paaugliai

• Visi vaikai ir paaugliai turėtų bent 60 minučių per dieną užsiimti vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla.
• Ji turėtų apimti raumenų ir kaulų vystymuisi skirtus pratimus bent 3 dienas per savaitę.
• Papildomos naudos sveikatai turi ilgesnis nei 60 minučių per dieną fizinis aktyvumas.

Suaugusieji nuo 18 metų

• Visi suaugusieji turėtų skirti bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba bent 75 minutes per savaitę intensyviai veiklai.
• Norintiems papildomai sustiprinti sveikatą suaugusiesiems rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę pailginti iki 300 minučių per savaitę.
• Raumenims ir kaulams sustiprinti bent 2 dienas per savaitę turėtumėte skirti jėgos pratimams, kai mankštinamos pagrindinės raumenų grupės.

Rūpinkitės psichine sveikata

Nuo tada, kai buvo įvestos ribojamosios priemonės COVID-19 plitimui sumažinti, daugeliui iš mūsų tenka patirti didelių pokyčių kasdieniame gyvenime. Nuotolinis darbas, laikinas nedarbas, vaikų mokymas namuose, susitikimų su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis stoka – prisitaikyti prie šios naujos realybės nėra lengva. Prisitaikymas prie įprasto gyvenimo būdo pokyčių, baimė užsikrėsti koronavirusu ir nerimas dėl artimųjų – visa tai sukelia tam tikrų psichologinių sunkumų.

Keletas patarimų, kurie gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą.

• Sekite naujienas, sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijas ir patarimus. Naudokitės patikimais informacijos šaltiniais, tokiais kaip pagrindiniai TV kanalai ir radijo stotys.
• Pabandykite sutrumpinti laiką, kurį praleidžiate žiūrėdami, skaitydami ar klausydamiesi jums nerimą ar stresą sukeliančių naujienų. Pasidomėti naujienomis galėtumėte, pavyzdžiui, du kartus per dieną tuo pačiu metu.
• Stenkitės kuo tiksliau laikytis savo įprastinės dienotvarkės arba susidarykite naują.
• Kelkitės ir eikite miegoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
• Laikykitės tinkamos asmens higienos.
• Laikykitės sveikos mitybos principų ir valgykite reguliariai.
• Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas.
• Skirkite laiko darbui ir poilsiui, taip pat – mėgstamai veiklai.
• Svarbu palaikyti socialinius kontaktus. Kai judėjimas yra ribotas, bendraukite telefonu ir internetu.
• Venkite alkoholio, nes jis nepadės kovoti su baime, nerimu, nuoboduliu ir nepalengvins socialinės izoliacijos. Alkoholiniai gėrimai neapsaugo nuo virusinių ar kitų infekcijų, atvirkščiai, vartojant alkoholį dažnai pamirštama imtis būtinų atsargumo ir prevencinių priemonių, apsaugančių nuo infekcijos, pavyzdžiui, rankų higienos. Be to, piktnaudžiavimas alkoholiu susijęs su didesne infekcinių ligų rizika ir sunkesniu gydymu.
• Atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko kasdien praleidžiate prie ekrano. Būtinai darykite reguliarias pertraukėles.
• Vaizdo žaidimai gali padėti išsiblaškyti, tačiau būnant namuose ilgesnį laiką gali atsirasti pagunda praleisti per daug laiko žaidžiant, o to daryti nedera.

Patarimai tėvams

Stresinėje situacijoje skirkite daugiau dėmesio vaikams.

• Atvirai aptarkite su vaikais koronaviruso infekciją jiems suprantamais žodžiais.
• Padėkite vaikams mokytis namuose, jų kasdienėje dienotvarkėje numatykite laisvo laiko žaidimams ir poilsiui.
• Paskatinkite vaikus tinkamais būdais išreikšti emocijas, tokias kaip liūdesys ar baimė. Gali padėti bendra kūrybinė veikla, pavyzdžiui, žaidimai ar piešimas.
• Skatinkite vaikus palaikyti ryšį su draugais ir šeima telefonu ir internetu.
• Pasistenkite, kad vaikai prie ekrano nepraleistų visos dienos ir skirkite laiko užsiėmimams drauge. Užsiimkite kūryba: piešimu, poezija, konstravimu ir kt., iškepkite kartu pyragą, dainuokite, šokite ar žaiskite.
• Įsitikinkite, kad prie vaizdo žaidimų vaikai neužsisėdi ilgiau nei paprastai.

Valgykite sveiką maistą

COVID-19 pandemijos metu labai svarbu mityba, kuri gali turėti įtakos organizmo gebėjimui atsispirti infekcijai, kovoti su ja ir atsigauti po ligos. Žinoma, vien maistas ir maisto papildai neapsaugos nuo COVID-19 ir neišgydys ligos, tačiau sveika mityba būtina norint palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) informaciją parengė Undinė Gilė