Nėščios moters

Folio rūgštis – nėščiajai reikia dvigubai daugiau

Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būtinų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu – folio rūgštis (vitaminas B9). Šis elementas paruošia organizmą nėštumui. Pritrūkus folio rūgšties, atsiranda kiaušialąstės patologijų ir moteris negali pastoti arba vaisius nesivysto tinkamai. Vartoti šio vitamino preparatą gydytojai pataria pradėti prieš tris mėnesius iki planuojamo nėštumo. Bet ne visada nėštumą įmanoma tiksliai numatyti – neretai tai atsitinka netikėtai. Todėl ruoštis šiam svarbiam šeimos įvykiui vertėtų dar anksčiau.

Būsimo vaikelio nervų sistema pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo periodu, todėl šį vitaminą visada reikia vartoti papildomai – moters organizme jo neturi trūkti dar prieš pastojant. Nuo pat pirmųjų nėštumo dienų folio rūgšties turės užtekti abiems – dalį jos būsima mama atiduos vaisiui. Folio rūgštis jam ypatingai svarbi iki 12 nėštumo savaitės. Gauti jos reikia kasdien, nes organizmas šio vitamino nekaupia, o nesunaudoti likučiai pašalinami. Per parą nėščiajai patariama papildomai vartoti 400 mg. – dvigubai daugiau negu įprastai. Jeigu moteris turi tam tikrų sveikatos problemų, prireiks dar didesnės dozės.

Folio rūgštis būtina vaikeliui išnešioti. Ji padeda įsisavinti kitus vitaminus, būtinus gyvybei užmegzti bei išnešioti sveiką kūdikį. Dėl jos stokos nėštumo metu gali dalinai arba visiškai atitrūkti placenta, įvykti savaiminis persileidimas.

Tyrimų duomenimis, folio rūgštis svarbi būsimo vaikelio stuburo ir galvos smegenims, jos reikia organizmo ląstelėms bei audiniams. Jeigu nėštumo pradžioje trūksta didelio kiekio, atsiranda nemaža apsigimimų grėsmė. Įrodyta, kad folio rūgštis apsaugo nuo labiausiai paplitusio nervinio vamzdelio defekto – įskilo stuburo (dėl nesuaugusių slankstelių lankų atsiradusio plyšio). Šio vitamino stoka gali lemti kitus vaiko apsigimimus: protinį atsilikimą, kiškio lūpą, anencefaliją (neišsivystę galvos smegenys), hidrocefaliją (galvos smegenų vandenė, kai kaukolėje susikaupia daug skysčio). Deja, 30 proc nėščiųjų Lietuvoje nustatoma folio rūgšties stoka, vadinasi, beveik trečdalis būsimų mamų rizikuoja vaikelio sveikata.

Vitaminas B9 svarbus kraujodarai, aminorūgštims ir cukrui įsisavinti, virškinimo sistemai, imunitetui. Būsimai mamai folio rūgšties stoka gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gauna per mažai deguonies ir jį ištinka hipoksija (deguonies badas). Tai gali pažeisti širdį, galvos smegenis ir yra dažniausia naujagimių mirties priežastis.

Folio rūgštis turi įtakos būsimos mamos apetitui, o jo netekus pritrūks naudingųjų medžiagų abiems. Vitamino B9 stoka veikia moters emocinę būklę. Mama pasidaro dirgli, jaučiasi išsekusi, o tokią savijautą ji perduos būsimam kūdikiui, kuris gims nervingas bei kaprizingas.

Folio rūgšties yra avižų kruopose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, salotose, špinatuose, jos turi citrusiniai vaisiai, migdolai ir grikiniai riešutai, svogūnai, burokai, bulvės, moliūgai, melionai. Netrūksta šio vitamino kepenyse, inkstuose, jūros žuvyje, jo galima gauti iš pieno, sūrio, varškės kefyro ir vištų kiaušinių.

Bet vis dėlto iš maisto, kokia bebūtų subalansuota mityba, reikiamo kiekio gauti neįmanoma. Juo labiau kad apdorojant maisto produktus, folio rūgšties sumažėja. Be to, ji pasisavinama nevienodai – prasčiau turinčioms virškinimo sistemos sutrikimų. Šio vitamino daugiau sunaudoja nuolat neišsimiegančios, stiprų stresą, depresiją patiriančios moterys, taip pat – vartojančios hormoninius vaistus bei ilgai geriančios antibiotikus.

Vaisingumą skatinantis Vitaminas D3

Vitamino D stoka nustatoma apie 80 proc nėščiųjų, o tyrimai įrodo, kad šis vitaminas nėštumo metu lemia suaugusio žmogaus kaulų tankį.

Vitaminas D visoms mamoms gerai žinomas kaip būtinas vaiko augimui ir vystymuisi, taip pat rachito profilaktikai. Bet dauguma moterų pamiršta, kad jis itin svarbus dar prieš nėštumą, taip pat nešiojant vaikelį. Mokslininkai mano, kad vitaminas D turi įtakos vaisingumui, mat jis skatina gamintis lytinius hormonus progesteroną ir estrogeną.

Yra dvi šio vitamino formos – D2 ir D3. Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D3 veikia daug efektyviau negu D2. Pastarasis gaunamas iš augalinių maisto produktų, o D3 yra gyvūniniuose, bet daugiausia (90 proc.) vitamino D gaminasi odoje, tik tam būtina sąlyga yra saulės spinduliai. Deja, saulė Lietuvoje šykšti spindulių, o šaltuoju metų periodu jie mūsų nepasiekia dar todėl, kad lauke būname mažiau bei saugomės nuo šalčio po storu rūbų sluoksniu.

Vitamino D reikia įvairioms organizmo sistemoms. Jis būtinas kalciui ir magniui pasisavinti, reguliuoja fosforo apykaitą. Taigi nuo šio vitamino priklauso būsimo vaikelio kaulų tvirtumas bei dantys. Dėl jo stokos nėštumo metu jau gimęs vaikas auga lėčiau, gali išsivystyti rachitas. Mat jeigu šio elemento trūksta nėščiajai, gimęs kūdikis jo taip pat turi per mažai.

Vitaminas D svarbus ne tik vaisiui, bet ir būsimos mamos sveikatai, jis turi įtakos imunitetui, o nesirgti ir nevartoti vaistų nėščiajai itin svarbu. Rekomenduojama vitamino D norma nėščiąjai yra 1500 – 2000 TV per dieną.

Dėl vitamino D stokos gali atsirasti įvairios nėštumo problemos – persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažesnės galimybės pagimdyti natūraliai. Trūkstant šio vitamino nėščiajai atsiranda sveikatos problemų. Jis reguliuoja insulino sintezę, padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų stokoja nemažai vitamino D. Sutrikusi nėščiosios angliavandenių apykaita turi įtakos vaisiaus medžiagų apykaitai ir augimui. Moksliniai tyrimai įrodo vitamino D stokos įtaką hipertenzijai, širdies nepakankamumui, kraujagyslių ligomis. Padidėjęs kraujospūdis ypač pavojingas būsimam kūdikiui, nes dėl gimdos kraujagyslių spazmų vaikeliui gali pritrūkti deguonies ir maisto medžiagų, kyla placentos atsisluoksniavimo pavojus.

Parengė Undinė Gilė