MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

 Kokios svarbiausios maisto medžiagos būtinos nėščiosioms ir žindančioms mamoms?

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalorijų per parą.

Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, reikėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turėtų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti aliejai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose.

Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turinčių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupelių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kalcio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitamino turi žuvys, kiaušiniai, sviestas.

Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žindymo metu?

Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą, o jo koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu mamos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, veido deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, galimi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įtakos psichinei vaiko sveikatai.

Nerekomenduotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukštoje temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrėsti toksoplazmoze.

Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.

Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės daržovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais riebalais valgomos morkos.

Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno susidarymą?

Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pankolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas, pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno sekrecijai reikalingi riebalai.

Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims, ir kūdikiui?

Vitaminų ir mikroelementų reikia daugiau – ypatingai didelis jų poreikis žindančiai moteriai. Labai svarbus jau minėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervinės sistemos vystymuisi, jų reikia ir mamai. Folio rūgštis svarbi DNR sintezei – ypatingai pirmajame nėštumo trimestre, kai nuo pat pirmos iki 11–12 savaitės formuojasi vaisiaus nervinė sistema. Šiais periodais moterims rekomenduojamas ne mažesnis kaip 800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per parą.

2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgštimi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitaminas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai mamai 10 mkg.

Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri reikalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu maždaug 15 mg.

Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg. nėščioDabar vis daugiau kalbama apie jodo poreikį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojančių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims

Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų maisto papildą?

Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gydytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergijas gimusiam kūdikiui.

Gydytojas parinks maisto papildus – pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linkusioms į mažakraujystę moterims, skiriama daugiau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pavyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkūnesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroelementų dozių negu lieknesnei.

Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto papilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Nepatariu pasikliauti vien tik vitaminų koncentracija, kuri rekomenduojama, pvz., vaistinėse ar televizijos reklamose.

Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papildus, pavyzdžiui, iš Amerikos, tačiau ten rekomendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klimato juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D, Amerikoje pagamintame maisto papilde bus mažiau. Taigi, siunčiantis maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į jų gamybos regioną.

Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg folio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svarbią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, reikia pradėti vartoti nedelsiant.

Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindančioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir subalansuota?

Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų papildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, nervinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai mamai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitraukinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugoti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – atpalaiduoja lygiuosius gimdos raumenis.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Folio rūgšties stokos pasekmės – nuo anemijos iki depresijos

Folio rūgštis reikalinga daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Ši medžiaga yra svarbi ląstelių augimui ir dalijimuisi, baltymų apykaitai, dalyvauja palaikant normalų kepenų darbą. Ji reikalinga nukleino rūgščių (DNR) sintezei, o DNR pakitimai lemia itin rimtas ligas, tokias kaip vėžys. Be to, ji būtina tinkamai imuninės sistemos veiklai, širdies ir kraujagyslių darbui. Folio rūgštis mažina homocisteino, kuris skatina cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių, kiekį. Taigi, padeda apsisaugoti nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir dažnai skiriama gresiant miokardo infarktui.

Folio rūgštis teigiamai veikia nervų sistemą, taigi ir mūsų nuotaiką bei darbingumą. Ji būtina kraujodarai, t. y. eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamybai – o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę.

Folio rūgšties stoka gali būti megaloblastinės anemijos priežastis. Tai anemijos rūšis, kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų skaičius ir sutrinka normalus jų funkcionavimas. Dėl folio rūgšties trūkumo susidaro dideli, nesubrendę eritrocitai – megaloblastai, kurie negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Todėl pamažu didėja audinių deguonies badas. Atsiranda silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, odos blyškumas.

Folio rūgšties stokos pasekmė – bloga nuotaika, kuri laikui bėgant gali išsivystyti į klinikinę depresiją. Ilgą laiką trūkstant šio vitamino gali susilpnėti atmintis, kamuoti nemiga, nuolatinis nuovargis, nervingumas, nepagrįstas nerimas.

Pritrūksta dažnam

Šio vitamino stoką lemia netinkama mityba, alkoholis, disbiozė, įvairios žarnyno ligos, kuriomis sergant jis neįsisavinamas, onkologinės, kepenų ligos. Suprastėja šio vitamino įsisavinimas vartojant traukulius slopinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus.

Folio rūgšties stoka yra viena iš labiausiai paplitusių avitaminozių rūšių. Pirmieji požymiai – nuovargis, apetito stoka, irzlumas – yra nespecifiniai, todėl dauguma tiesiog nekreipia į juos dėmesio. Norint palaikyti normalią vitamino B9 koncentraciją kraujyje, reikia užtektinai jo gauti kasdien.

Folio rūgšties poreikis didėja sveikstant po traumų ir operacijų, aktyviai sportuojant. Daugiau jos reikia linkusiems į anoreksiją, griežtai besilaikantiems veganinės mitybos, t. y. tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų.

Gausus vitamino B9 šaltinis žalios spalvos daržovės: špinatai, brokoliai, salotos, žiediniai ir briuselio kopūstai, taip pat jo yra burokuose, avižiniuose dribsniuose, mielėse. Vitamino B9 nemažai svogūnuose, graikiniuose riešutuose, žemės riešutuose, pomidoruose, citrusiniuose vaisiuose, grikiuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose.

Tačiau folio rūgštis nėra patvari, ji suyra veikiant aukštai temperatūrai. Daug šio vitamino praranda šviesoje laikomi produktai. Be to, mažiau jo yra šiltnamyje užaugintuose vaisiuose ir daržovėse.

Nuolat vartoti reikia vaisingo amžiaus ir nėščioms moterims

Folio rūgštis ypač svarbi nėštumo periodu, jos reikia placentos augimui. Trūkstant šio mikroelemento, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo, depresijos po gimdymo rizika.

Pakankamas folio rūgšties kiekis būtinas besivystančiam vaisiui. Ji svarbi nugaros smegenų ir nervų sistemos formavimuisi. Folio rūgštis padeda išvengti labai sunkių smegenų ir nervų sistemos apsigimimų, įgimtų širdies ydų. Esant šio vitamino trūkumui dažniausiai pasitaiko tokie stuburo patologijos defektai kaip įskilas stuburas (su plyšiu, kai yra nesuaugę slankstelių lankai) ir anencefalija (neišsivysčiusios smegenys).

Vaisiaus nervinis vamzdelis, iš kurio vystosi galvos ir stuburo smegenys, stuburas ir kaukolė, pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Todėl pradėti vartoti folio rūgštį patariama jau bent prieš 2–3 mėnesius iki planuojamo nėštumo, ir tęsti toliau. Dar geriau, jeigu šį vitaminą papildomai vartos kiekviena vaisingo amžiaus moteris.

Nėštumo planavimo laikotarpiu folio rūgšties neturi pamiršti ir vyrai, ji turi įtakos vaisingumui, reikalinga stipriems spermatozoidams, o jos trūkstant sumažėja ir jų kokybė, ir kiekis.

Geriausiai organizmo įsisavinama forma L-metilfolatas

Natūrali vitamino B9 forma, esanti maisto produktuose, yra folatai. Folio rūgštis – dirbtinai susintetinta medžiaga, kuri yra maisto papilduose ir vaistuose.

Tiek natūralūs folatai, tiek sintetinė folio rūgštis nėra metaboliškai aktyvūs junginiai, t.y. negali dalyvauti organizmo biocheminėse reakcijose. Kad pradėtų efektyviai veikti, organizme pirmiausia turi įvykti daug cheminių reakcijų, kurių rezultatas yra L-metilfolato susidarymas. Būtent L-metilfolatas yra biologiškai aktyvus folatas, kuris apsaugo nuo folio rūgšties trūkumo pasekmių. Bėda ta, kad dėl specifinio genetinio fermento trūkumo minėtos cheminės reakcijos ne kiekvieno žmogaus organizme vyksta sklandžiai, todėl vitaminas B9 gali nebūti įsisavintas.

Štai kodėl geriausia yra lengvai pasisavinama biologiškai aktyvi vitamino B9 forma – L-metilfolatas. Tai jau paruoštas vitaminas B9: apeinant ilgą transformacijos stadiją, L-metilfolatas iš karto absorbuojamas organizme.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pagrindiniai mitybos principai

Speciali dieta žindant tėra mitas. Paprasčiausiai mityba turi būti subalansuota ir maistas įvairus, kad visų reikalingų medžiagų užtektų ir mamai, ir kūdikiui. Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų – tiek sunaudojama pienui gamintis. Šios kalorijos susidaro į įprastą meniu įtraukus dar porą užkandžių.

Skurdi mityba žindymo periodu gali sutrikdyti pačios moters sveikatą. Valgyti įvairius maisto produktus būtina ir tam, kad vaikas susipažintų su jais per motinos pieną. Manoma, kad tai gali padėti sumažinti alergijos maistui tikimybę. Svarbiausia atkreipti dėmesį į maisto kokybę: valgyti šviežius ir kuo natūralesnius produktus.

Žindančiai moteriai beveik nėra draudžiamų maisto produktų, tik reikia valgyti nedideliais kiekiais, tada maistas nepakenks nei jai, nei kūdikiui. Leidžiama valgyti absoliučiai visus vaisius, taip pat ir džiovintus, uogas, bet geriau pirmenybę teikti Lietuvoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms. Svarbiausia, kad pati mama nebūtų alergiška šiems produktams. Bet kai ką verta riboti.

Jeigu pastebėjote, kad nuo kurio nors produkto kūdikiui pučia pilvuką, mažiau jo valgykite, ir tai gali padėti. Pilvo diegliai gali atsirasti, kai mama valgo daug svogūnų, česnakų, kopūstų, brokolių, pupelių, ridikėlių, kriaušių, vynuogių.

Negaminkite maisto iš pusfabrikačių, nes juose yra daug druskos ar cukraus, įvairiausių sintetinių maisto priedų. Atsisakykite rūkytų, marinuotų, konservuotų maisto produktų, venkite daug aštrių prieskonių.

Nedera piktnaudžiauti saldumynais, nereikalingi žindant visokiausi spalvoti ir gazuoti gėrimai. Žindydama turėtumėte apriboti kofeino kiekį, atsisakyti tam tikrų rūšių riebios žuvies, alkoholio. Kofeinas patenka į motinos pieną, o dėl didelio jo kiekio kūdikis tampa dirglesnis, sutrinka miegas. Todėl per dieną leidžiama išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius kavos. Beje, kofeino turi ir juodoji arbata.

Žindant kūdikį, kaip ir nėštumo metu, reikėtų atsisakyti didelių jūrinių žuvų: skumbrės, ryklio, tuno, kardžuvės, jūrinio ešerio, nes jose susikaupę daug gyvsidabrio.  

Alkoholis žindančiai mamai nerekomenduojamas – kūdikio kepenys dar nepasiruošę jo skaldyti taip, kaip suaugusiojo. Į kūdikio organizmą su motinos pienu patekęs alkoholis gali mažyliui sukelti mieguistumą ir neigiamai paveikti jo nervų sistemą.

Koks turėtų būti žindančios mamos meniu?

Būtinos maistinės medžiagos:

• baltymai, kurių yra pieno produktuose, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, kruopose;
• angliavandeniai, randami kruopose, bulvėse, makaronuose, visagrūdėje duonoje, vaisiuose, daržovėse;
• sveikieji riebalai, kurių gauname iš aliejų, avokadų, riešutų, sėklų, riebios žuvies, kiaušinių, pieno produktų;
• maistinės skaidulos, būtinos normaliam virškinamojo trakto darbui, daug jų yra žalumynuose, įvairiuose grūduose, daržovėse, vaisiuose, uogose.

Per dieną žindanti mama turėtų suvalgyti:

• 3–5 porcijas daržovių (1 porcija, pavyzdžiui, pomidoras, 200 g brokolių ar kopūstų salotų);
• 2–4 porcijas vaisių (viena porcija: obuolys, 2/3 stiklinės uogų);
• 6–10 porcijų per dieną turėtų sudaryti duona, įvairios kruopos, bulvės (porcija –100 g košės, viena bulvė, pusė riekės duonos);
• 2–3 porcijas mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių augalų, kiaušinių, riešutų arba sėklų (viena porcija – 80 g mėsos ar žuvies, du kiaušiniai, 150 – 200 g virtų pupelių, avinžirnių arba lęšių, 100 g riešutų;
• 2–3 porcijas pieno produktų (1 porcija – stiklinė pieno, kefyro ar jogurto, 50 g fermentinio sūrio, 100 gramų varškės).

Žindant reikia daugiau skysčių, nes jie būtini ir pienui gamintis. Maisto produktai, galintys pagerinti pieno susidarymą, pavyzdžiui, arbata su pienu, tėra mitas. Normaliai pieno gamybai turi įtakos poilsis, miegas, dažnas kūdikio glaudimas prie krūties ir pakankamas kiekis skysčių, o ne kuris nors maisto produktas.

Kokie vitaminai žindant svarbiausi?

Žindymo metu moteriai reikia tų pačių vitaminų, kaip ir anksčiau, tačiau kiek didesnio kiekio.

Tiesa, kalcio, folio rūgšties, geležies, cinko kiekis motinos piene nepriklauso nuo to, kiek jo bus mamos maiste. Bet jeigu šių mikroelementų per mažai, jų pritrūks pačiai mamai, o dėl to gali sutrikti jos sveikata.

Pritrūkus kalcio, nukentės žindančios mamos dantys ir kaulai, nes iš moters organizmo jo pirmiausiai bus imama kūdikio reikmėms. Kalcio šaltiniai yra pieno produktai, žuvys, riešutai, avinžirniai, sojų varškė, kopūstai. Jeigu žindanti mama serga mažakraujyste, gydytojas būtinai patars preparatą su geležimi. Mėsoje, paukštienoje ir žuvyje yra geriau organizmo pasisavinamos hemogeležies, augaliniai produktai turi ne hemogeležies, kurią pasisavinti padeda mėsoje esančios organinės medžiagos. Todėl mėsą patariama valgyti kartu su šviežiomis daržovėmis.

Gerai kraujodarai reikia dar ir vitamino B12, kurio šaltiniai yra gyvūninės kilmės maisto produktai. Daugiausia šio vitamino yra galvijų kepenyse, inkstuose, taip pat žuvyje. 

B grupės vitaminų, taip pat C, A ir D, seleno, jodo kiekis žindančios moters maiste lemia ir jų kiekį piene. B grupės vitaminų yra duonoje ir kituose grūdų produktuose, daržovėse, mėsoje, kiaušiniuose. Vitamino C turi brokoliai, žiediniai ir baltagūžiai kopūstai, kiviai, apelsinai, citrinos, juodieji ir raudonieji serbentai. Kad nepritrūktų jodo, maistą sūdykite joduota druska. Papildomai būtina vartoti vitamino D3 (1000–2000 tarptautinių vienetų per parą), nes su maistu gaunamo neužtenka.

Dažnai prireikia maisto papildų

Svarbiausių vitaminų ir mineralų neretai pritrūkstame, o žindymo laikotarpiu padidėjus jų poreikiui daugeliui būtina vartoti maisto papildus, ypatingai žiemą ir pavasarį.

Vitamino D, folio rūgšties, cinko, geležies, vitamino B12 ir daugybės kitų mikroelementų papildomas kiekis ypač svarbus vegetarėms. Vegetariška mityba žindymo laikotarpiu apskritai nerekomenduojama, o savo ir vaikelio sveikata ypatingai rizikuoja veganės. Jei žindanti mama nevalgys jokio gyvūninės kilmės maisto – nei pieno produktų, nei kiaušinių, nepatenkins nei kūdikio, nei savo poreikių. Augaliniuose maisto produktuose trūksta kai kurių amino rūgščių, todėl net vartojant maisto papildus veganės mamos mityba gali būti netobula.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pati svarbiausia rekomendacija –sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių. Dėl to, prieš skubant pirkti vitaminus, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Folio rūgštis

Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija – vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg. Padidintos rizikos nėštumui priskiriamos nėščiosios, vartojančios vaistus nuo traukulių, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, jei kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2 ar anksčiau gimusiam vaikui diagnozuota patologija, susijusi su nervinio vamzdelio defektu.

B grupės vitaminai

Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitamino B12 trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra susijęs su vystymosi regresija, hipotonija ir cerebrine atrofija.
Todėl besilaukiančioms vegetarėms ar veganėms moterims rekomenduojama racioną nėštumo ir laktacijos metu papildyti vitaminu B12.

Vitaminas D

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2. Profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tik nustačius bendrojo vitamino D-25 (OH) trūkumą kraujyje.

Vitaminas A

Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos. Per didelis gaunamas vitamino A kiekis pirmuoju nėštumo trečdaliu veikia teratogeniškai – didina centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, skydliaukės vystymosi defektų riziką, tačiau papildomas vitamino A skyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu yra saugus ir rekomenduotinas moterims, turinčioms vitamino A trūkumą.

Geležies preparatai

Nėščiųjų anemija – viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką. Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo. Todėl visoms pacientėms, kurioms diagnozuota nėščiųjų anemija, būtina skirti papildomų geležies preparatų.

Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys

Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi. Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių – jas svarbu gauti su maistu. Omega 6 riebalų rūgščių per parą suvartojamas pakankamas kiekis.

Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Moterims, nesuvartojančioms minėto kiekio jūros gėrybių, rekomenduojama papildyti dietą žuvies taukais ar nėščiosioms skirtais papildais, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių.

Magnio preparatai

Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas. Norint papildyti magnio atsargas su natūraliais produktais, į maisto racioną vertėtų įtraukti riešutus, jūros gėrybes, kakavą, įvairias kruopas, žalias lapines daržoves, moliūgų sėklas.

Kalcio preparatai

Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000–1200 mg. Kalcio atsargas galima papildyti vartojant pieno produktus: pieną, kefyrą, grietinę, rūgpienį, varškę, sūrį, taip pat jo yra lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje.

Cinkas

Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis šilauogės.

Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojos akušerės ginekologės Gretos Balčiūnienės informacija)

Svarbiausi vitaminai besivystančiam vaikui, kurių turi užtekti nuo pat pradžių

Nors energijos poreikis pirmąjį nėštumo trimestrą padidėja nedaug, svarbių vitaminų ir mineralų reikšmė labai didelė jau nuo pirmųjų savaičių. Pirmame trimestre ypatingai svarbūs tie vitaminai ir mineralai, nuo kurių priklauso normalus vaisiaus organų ir jų sistemų formavimasis. Kai kurie mikroelementai apsaugo vaisių nuo apsigimimų, taip pat – nėštumo komplikacijų.

Folio rūgštis (vitaminas B9)

vadinama nėščiųjų vitaminu. Ji būtina vaisiaus vidaus organams formuotis, apsaugo nuo įgimtų širdies ydų. B9 trūkumas gali sukelti persileidimą ir apsigimimus. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi nugaros ir galvos smegenys. Vienas iš folio rūgšties stokos sukeltų nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas. Todėl gydytojai pataria folio rūgštį vartoti bent tris mėnesius prieš pastojant, kad užsimezgusiam vaisiui užtektų mamos organizme sukauptų šio vitamino atsargų. Folio rūgštis ypatingai svarbi visą pirmąjį nėštumo trimestrą.

Šio vitamino yra žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, špinatuose, brokoliuose, salotų lapuose), ankštinėse daržovėse, avokaduose, turi jo citrusiniai vaisiai, kepenys, kiaušiniai.

B grupės vitaminai

būtini normaliam vaisiaus vystymuisi, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, o tai labai svarbu pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Šių vitaminų stoka padidina apsigimimų riziką. Vitaminas B12 būtinas geram folio rūgšties pasisavinimui ir padeda išvengti anemijos.

Vitaminas B6

svarbus kūdikio nervų sistemai, be to, būsimai mamai padeda išvengti pykinimo ir vėmimo, dažnai kamuojančio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vitamino B6 yra kopūstuose, brokoliuose, špinatuose, pomidoruose, kiaušiniuose, veršienoje, žuvyje, riešutuose

Geležis

Būsimai mamai ir vaisiui ypač svarbi geležis, nes jos trūkstant organizmas negali pagaminti užtektinai hemoglobino, kuris aprūpina deguonimi visus audinius. Nėštumo metu geležies turi užtekti, kad pasigamintų daugiau eritrocitų, kurie būtini vaisiaus ir placentos formavimuisi. Taip pat geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai, o nuo jų priklauso vaisiaus smegenų vystymasis. Šio mikroelemento stoka gali ypač pakenkti pirmąjį nėštumo trimestrą, kol vaisius pats dar neturi skydliaukės. Geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumo anemija yra gana dažna problema nėštumo metu.

Cinkas

dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, baltymų, DNR sintezėje, todėl jis ypatingai svarbus vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu. Trūkstant cinko, vaikas gali gimti mažo svorio. Todėl nėščiosioms rekomenduojami vitaminų ir mineralų kompleksai su cinku, kuris dar ir padeda stiprinti moters imunitetą. Cinko yra kepenyse, inkstuose, jautienoje, kiaulienoje, žuvyje.

Magnis

kartu su kalciu ir vitaminu D būtinas vaikelio kaulams ir dantims, reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui, apsaugo nuo persileidimo. Daugiausia jo riešutuose, razinose, jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žaliuosiuose žirniuose.

Kalcis

reikalingas ne tik vaiko kaulams bei dantims formuotis, jis dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių procesų. Jeigu su maistu gaunamo kalcio per mažai, būsimai mamai pradeda gesti dantys, padidėja osteoporozės ir kitų kaulų ligų rizika, gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Pagrindiniai kalcio šaltiniai pienas ir pieno produktai.

Vitaminas A

(retinolis) svarbus nėštumo pradžioje, nes yra reikalingas embriono vystymuisi, be šio vitamino neįmanomas normalus regėjimas. Bet reikia būti atsargioms, nes jo perteklius taip pat nepageidautinas kaip ir stygius. Daugiausiai vitamino A gauname su žuvų kepenėlėmis, pieno produktais, morkomis, pomidorais, špinatais, rugštynėmis.

Kodėl reikia maisto papildų?

Nėštumo pradžioje neretai sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, pučia pilvą. Dažniausias nusiskundimas pirmąjį nėštumo trimestrą yra nėščiųjų pykinimas (ypač rytais), kai kurios būsimos mamos kamuojasi dar labiau, nes vemia.

Nuolat jausdama šleikštulį moteris praranda apetitą, todėl gali pritrūkti svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. O vieno iš jų – vitamino B6 stoka dar labiau skatina pykinimą.

Pirmaisiais nėštumo mėnesiais keičiasi moters skonis. Paprastai atsiranda didelis tam tikro maisto poreikis, pavyzdžiui, sūraus, rūgštaus. Vienas netikėtai pradeda traukti anksčiau nekenčiami greitojo maisto patiekalai, tokie kaip picos, mėsainiai, kurie nieko gero organizmui nesuteikia. Kitoms labai norisi sūraus, rūgštaus maisto.

Taigi, ne visi naujai nėščiosios pamėgti maisto produktai turi užtektinai naudingųjų medžiagų, taip pat – vitaminų ir mineralų. Patenkinti jų poreikius retai pavyksta ir tinkamai maitinantis. Vitaminų ir mineralų prarandama gaminant maistą, jų pritrūksta sergant kai kuriomis ligomis, kai suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Todėl patariama vartoti nėščiosioms skirtą vitaminų ir mineralų maisto papildą, kurio sudėtyje būsimoms mamoms reikalingas mikroelementų kompleksas, o jų kiekiai parinkti pagal specialistų rekomenduojamas paros normas. Tokį maisto papildą galima pradėti vartoti dar prieš nėštumą – tuomet moteris bus rami, kad pastojus nepritrūks tokių svarbių šiuo laikotarpiu medžiagų.

Svarbiausia – įvairūs ir sveiki maisto produktai

Būsimos mamos mityba ir prieš nėštumą, ir jau pastojus turi būti visavertė, vadovaujantis sveikos mitybos piramidės principais. Svarbiausias maistas yra daržovės ir grūdų produktai, kurių suvartojama daugiausiai. Patariama suvalgyti bent 400 gramų daržovių per dieną. Visos naudingosios medžiagos išlieka tik viso grūdo dalių produktuose. Todėl rinkitės visagrūdę duoną, kruopas ar miltus. Grūdai ne tik energijos, bet ir virškinimą gerinančių maistinių skaidulų šaltinis, kaip ir daržovės. Šie produktai padės įveikti vidurių užkietėjimą, dėl kurio daugelis būsimų mamų kenčia pirmąjį nėštumo trimestrą.

Naudingi maisto produktai ankštiniai augalai, vaisiai ir uogos. Svarbi mitybos dalis – mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai. Reikia ir šiek tiek riebalų, kurių turi avokadai, nerafinuoti aliejai, riešutai, sėklos, sviestas.

Nėštumo metu padidėja baltymų poreikis, nes jų reikia vaisiaus audiniams bei organams formuotis. Pagrindiniai baltymų šaltiniai mėsa ir žuvis, yra jų ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose ir pieno produktuose.

Nėščiajai patariama atsisakyti bet kokio sunkaus ir riebaus, gerokai apkepto maisto, verčiau rinktis lengviau virškinamus patiekalus. Nerekomenduojami aštrūs, sūrūs valgiai, rūkyti ir vytinti produktai. Toks maistas gali dar labiau sustiprinti pykinimą bei rėmenį. Nepageidautini ir paprastieji angliavandeniai: baltų miltų kepiniai, dribsniai, desertai.

Valgykite dažniau ir nedidelėmis porcijomis, gerkite pakankamai skysčių, geriausia –paprasto vandens. Arbatos ar kavos galima sau leisti tik vieną puodelį per dieną, o saldžių gazuotų gėrimų teks atsisakyti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Geležis – deguonis visam organizmui

Geležis yra svarbi kraujodarai – ji įeina į raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltyme esančio hemoglobino sudėtį. Pagrindinė eritrocitų funkcija – aprūpinti deguonimi visą organizmą. Pritrūkus geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir organizme pritrūksta deguonies, dėl to kenčia širdis, smegenys, raumenys. Deguonies stoka pablogina savijautą: pasidaro silpna, greitai pavargstama, apima mieguistumas, apatija, išblykšta oda, suprastėja apetitas. Didelė geležies stoka lemia anemiją (mažakraujystę). Susirgus anemija silpnėja imunitetas, todėl dažniau užklumpa ir kitos ligos.

Daug moters organizme esančios geležies išeikvojama nėštumo metu, kai sparčiai vystosi vaisius, formuojasi organai, auga placenta ir didėja gimda, šio mineralo atsargos kaupiamos būsimo kūdikio organizme. Gimdymo metu moteris netenka kraujo, taigi ir geležies, todėl žindančiai mamai geležis ypatingai svarbi. Kai kurios neseniai pagimdžiusios mamytės įsigudrina dar ir laikytis dietos, kad greičiau atsikratytų nėštumo metu priaugusių kilogramų ir šio mikroelemento netenka dar daugiau.

Žindančiai mamai derėtų valgyti geležies turinčių maisto produktų. Daugiausia šio mikroelemento yra mėsoje, liežuvyje, kepenėlėse, taip pat daržovėse, bet iš pastarųjų geležis pasisavinama prastai. Mėsą patariama valgyti kartu su daržovėmis – tada geležis geriau pasisavinama ir iš jos, ir iš daržovių. Serganti anemija mama mitybą gali papildyti ir geležies maisto papildais.

Motinos piene geležies nėra daug, bet ji svarbi žindančios mamos sveikatai. Kita vertus, iš motinos pieno geležis pasisavinama geriausiai. Be to, mamos piene esanti geležis vertingesnė dėl palankios jos sąveikos su kitomis pieno medžiagomis. Geležies stokos mažakraujystė ypač dažna kūdikiams iki metų, bet jeigu mama per nėštumą nesirgo anemija, šio mikroelemento atsargų jam užteks 4–6 mėnesiams.

Folio rūgštis – vaiko vystymuisi ir gerai mamos nuotaikai

Kitas žindymo metu svarbus mikroelementas, būtinas kraujodarai, vitaminas B9 (folio rūgštis). Šis vitaminas priklauso vandenyje tirpiems ir jo atsargų organizmas nesukaupia. Taigi jo pritrūkus mamai, neužteks ir augančiam mažyliui. Tokių vitaminų perdozuoti praktiškai neįmanoma, nes jų perteklius pasišalina su šlapimu.

Apie tai, kad folio rūgštį būtina vartoti visą nėštumą, gydytojas tikrai pasakė, bet apie šį vitaminą nedera pamiršti ir žindymo metu. Jis būtinas vaiko vidaus organams formuotis, naujų ląstelių susidarymui, DNR gamybai. Folio rūgštis padeda išvengti įvairių vystymosi sutrikimų. Per mažai jos gaunantys vaikai kamuojami virškinimo sutrikimų, priauga nedaug svorio, turi silpną imunitetą.

Vitamino B9 reikia baltymų ir riebalų apykaitai, kai kurių vitaminų pasisavinimui. Folio rūgštis būtina imuninei, nervų sistemoms. Dėl vitamino B9 stokos mama gali patirti pogimdyminę depresiją. Jeigu šio vitamino pritrūksta, kamuoja prislėgta nuotaika ir nuovargis, silpnumas, gali sumažėti pieno gamyba.

Daug folio rūgšties turi žirneliai, pupelės, visagrūdė duona, salotos, špinatai, svogūnai, petražolės, citrusiniai vaisiai, jos yra kiaušiniuose, kepenyse ir mėsoje. Bet žindant folio rūgšties reikia daugiau ir gaunamos iš maisto neužtenka net tinkamai maitinantis. Todėl gydytojai rekomenduoja vitaminą B9 tęsti papildomai vartoti ir žindymo metu.

Vitaminas B12, kurio trūkstant mažėja ir geležies

Šis vitaminas yra būtinas normaliam eritrocitų brendimui, o jo trūkumas dažnai lemia ir suprastėjusį kito kraujui svarbaus mikroelemento – geležies pasisavinimą. Vitamino B12 reikia ir folio rūgšties apykaitai. Jis dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų, būtinas nervų ląstelėms, smegenims, virškinimo sistemai. Dėl šio vitamino stokos gali sutrikti atmintis, ilgainiui atsiranda nemiga, koncentracijos problemų.

Tai vienintelis B grupės vitaminas, kurio atsargų organizmas gali sukaupti. Iš motinos pieno kūdikis gauna nereikšmingą vitamino B12 kiekį. Žindomam kūdikiui gali pritrūkti šio vitamino pirmąjį pusmetį, bet tik todėl, kad jis nesukaupė atsargų būdamas įsčiose. Vėliau jo pristinga vien mamos pienu maitinamas mažylis, kuris laiku negauna mėsos, žuvies, kiaušinių.

Kaip ir kitų mikroelementų, vitamino B12 poreikis padidėja nėščiosioms ir žindančioms mamoms, dar daugiau jo reikia dažnai patiriančioms stresą, intensyviai dirbančioms.

B12 yra išskirtinis vitaminas, nes aptinkamas tik gyvulinės kilmės maisto produktuose: mėsoje, kepenyse, žuvyje, moliuskuose, kiaušiniuose, pieno produktuose. Dėl šio vitamino stokos labai nukenčia mėsos nevalgančios vegetarės. Beveik visiškai jo negauna veganės – griežčiausios vegetarės, nevartojančios nė vieno gyvulinės kilmės maisto produkto, net tokių kaip kiaušiniai ir pieno produktai.

Suprastėjus savijautai pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, kuris padeda nustatyti tam tikrą negalavimą. Kad kraujas būtų stiprus, o mes ir mūsų vaikai sveiki, galime pasirūpinti pačios – nepamiršdamos apie mikroelementus, kurie ypatingai svarbūs tam tikrais gyvenimo periodais. Vienas iš jų – žindymo periodas, kai kraujui būtinų medžiagų poreikis padidėja.

Parengė Undinė Gilė

Ne visos poros vaikelio gimimą spėja suplanuoti norimu metu, kad jis ateitų tuomet, kai jau sukurtos geros gyvenimo sąlygos, baigti mokslai, įsitvirtinta darbe ir pan. Tikimybė, kad ši žinia bus netikėta, visada išlieka. Todėl verta pasiruošti, kad ją išgirdus neprireiktų nervintis dėl būsimo vaikelio sveikatos, kurią lemia ir mama galinčios tapti moters gyvenimo būdas, ir mityba, ir nervai.

Kai kurių medžiagų moters organizme turi užtekti visada – ir dėl jos pačios sveikatos, ir dėl to, kad nepritrūktų užsimezgusio vaisiaus vystymosi pradžiai. Vienos iš tokių gyvybiškai būtinų medžiagų – folio rūgštis (vitaminas B 9) ir vitaminas D3.

Folio rūgštis – pasiruošimas netikėtam nėštumui

Folio rūgštis būtina visų būsimo vaikelio organų formavimuisi, vaisiaus augimui ir vystymuisi nuo pat pirmųjų nėštumo dienų. Įrodyta, kad sunkaus apsigimimo – vaisiaus nervinio vamzdelio defekto – tikimybė priklauso nuo moters mitybos, ypatingai – nuo folio rūgšties kiekio organizme. Pasinaudoti rekomendacijomis vartoti folio rūgštį 3 mėnesius iki planuojamo nėštumo dažnai nepasiseka, kaip ir nuspėti, kada šį siurprizą mums numačiusi gamta.

JAV prevencinių paslaugų darbo grupė (U.S. Preventive Services Task Force) rekomenduoja visoms vaisingo amžiaus moterims kasdien vartoti folio rūgštį, nesvarbu, ar artimiausiu metu jos ketina pastoti. Amerikos medikų asociacijos žurnale JAMA paskelbtais duomenimis, daugumai moterų trūksta folio rūgšties, todėl nėštumo metu padidėja apsigimimo – nervinio vamzdelio defekto – tikimybė. Šis defektas stabdo normalų smegenų, kaukolės ir stuburo vystymąsi, o pasekmės gali būti skaudžios.

Pasaulyje maždaug pusė visų nėštumų – nesuplanuoti. Todėl, norint išvengti šio apsigimimo, medicinos specialistai rekomenduoja vartoti 0,4–0,8 mg folio rūgšties per parą ne tik planuojančioms nėštumą, bet ir visoms vaisingo amžiaus moterims. Taip galima apsaugoti būsimą vaikelį nuo daugelio ligų, kurios gali išsivystyti būtent tuo metu, kai apie nėštumą dar nežinoma – pirmosiomis savaitėmis.

Moterys, kurių šeimoje yra vaikų su nervinio vamzdelio defektu, arba dėl to netekusios vaikelio, taip pat sergančios kai kuriomis ligomis, turi vartoti didesnes folio rūgšties dozes, kurias paskiria gydytojas.

Vaiko sveikatą lemia pirmosios nėštumo savaitės

Būtent ankstyvuoju nėštumo periodu, dar nežinant apie pastojimą, formuojasi vaisiaus nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi galvos ir stuburo smegenys, stuburas ir kaukolė.

Jeigu nervinio vamzdelio kraštai nesusiglaudžia, formuojasi įskilas stuburas. Kuo anksčiau atsiranda pažeidimas, tuo jis būna didesnis. Jeigu atviras visas stuburo kanalas ir pažeistos nugaros smegenys, vaikas bus labai ligotas. Kitu atveju, kai ne visiškai užsidarę kauliniai stuburo žiedai, pastebėti sutrikimą iš pradžių nelengva, atsitiktinai jis pamatomas atliekant rentgenogramą. Sunki pažeidimo forma, kai pro neužsivėrusį plyšį susidaro smegenų išvarža. Tokie vaikai gali turėti judėjimo, šlapinimosi, tuštinimosi problemų. Dėl įskilo stuburo kartais išsivysto smegenų vandenė (hidrocefalija), kuri yra viena iš protinės raidos problemų priežasčių.

Vaikelio vystymuisi turi įtakos ir pačios būsimos mamos sveikata, kuriai taip pat svarbi folio rūgštis – ji padeda išvengti tokių ligų kaip anemija (mažakraujystė), insultas, širdies ir kraujagyslių ligos. Folio rūgštis būtina daugeliui biocheminių reakcijų, sveikiems raudoniesiems kraujo kūneliams formuotis. Šis vitaminas reikalingas naujoms ląstelėms susidaryti, DNR sintezei.

Vaikelio sveikatą lemia ir būsimo tėčio savijauta, mityba bei gyvenimo būdas. Folio rūgšties neturi trūkti ir vyrams – tai sumažina chromosomų defektų tikimybę spermoje. Nuo būsimo tėčio organizme esančio folio rūgšties kiekio pradėjimo metu taip pat priklauso tolimesnis vaisiaus vystymasis.

Kodėl iš maisto folio rūgšties gauname per mažai?

Folio rūgštis – gyvybiškai svarbus B grupės vitaminas, organizme nesigamina, todėl jo turime gauti su maistu arba vartodami maisto papildus. Natūrali jo forma – folatai randama ir augaliniame, ir gyvuliniame maiste. Folio rūgštis – yra sintetinė vitamino B9 forma, gaunama vartojant maisto papildus. Daug folatų turi vištų ir jautienos kepenys, kiaušiniai, avižų kruopos, citrusiniai vaisiai, špinatai, salotos, briuselio kopūstai, brokoliai, avokadai, kviečių daigai, pupelės.

Maisto papilduose esanti sintetinė folio rūgštis lengvai įsisavinama organizmo, o maisto produktuose esančių natūralių folatų sumažėja verdant, kepant ar troškinant. Todėl minėtų produktų nesuvartojama tiek, kiek reikėtų, kad pastojimo metu mamos kraujyje būtų pakankamas folio rūgšties kiekis. Nėštumo metu folio rūgšties poreikis padvigubėja.

Nuo pat pradžių svarbus ir vitaminas D3, kurio daugumai trūksta

Vitaminas D taip pat būtinas vaisiui jau pirmosiomis savaitėmis, nes tuo metu pradeda formuotis vaikelio organai. Gerai žinoma, kad vitamino D reikia kalciui ir fosforui pasisavinti. Nuo jo priklauso būsimo kūdikio kaulų tvirtumas. Jis būtinas raumenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, odai, taip pat – imunitetui. Nėščiosios imuninė sistema susilpnėja, todėl būsima mama tampa mažiau atspari infekcijoms, kurios gali pakenkti ir embrionui. Vitaminas D būtinas moters nervų sistemai, padeda išvengti nemigos, dirglumo ir prastos nuotaikos. Blogos emocijos laukiantis taip pat turi įtakos vaisiaus nervų sistemai.

Efektyviu poveikiu pasižymi vitaminas D3, kurio pagrindinis kiekis gaminasi odos epidermyje, bet tam reikia ultravioletinių saulės spindulių. Saulės stoka – ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šio vitamino trūksta daugumai Lietuvos gyventojų. Daugiau vitamino D3 reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, kai šis vitaminas prasčiau pasisavinamas.

Vitaminas D3 ne tik veikia moters ir vyro vaisingumą, dalyvauja hormonų sintezėje, bet ir turi įtakos embriono įsitvirtinimui gimdoje, taigi apsaugo nuo persileidimo. Vitamino D3 receptorių yra endometriume, kiaušidėse, gimdos kaklelio kanale.

Nėštumo testas netikėtai parodė dvi juosteles? Giliai įkvėpkite, nusiraminkite, susitaikykite su šia gamtos suteikta proga ir pagalvokite, kaip pakeisti kai kuriuos gyvenimo įpročius, mitybą, kad pasaulį išvystų sveikas mažylis, ir, žinoma, apsilankykite pas gydytoją, kuris paaiškins, ką turite daryti, kad sėkmingai išnešiotumėte ir tinkamai pasirūpintumėte dar negimusiu vaikučiu.

Parengė Undinė Gilė

Prastą savijautą dažna moteris linkusi nurašyti blogam orui, sunkiai darbo savaitei ar stresams. Bet jei kamuoja nuolatinis nuovargis, sukasi galva, ima slinkti plaukai, vargu ar verta laukti, kol tai praeis savaime. Tokie negalavimai panašūs į anemijos požymius, o jie gali pranešti apie kitas, daug rimtesnes ligas. Anemija nustatoma iš kraujo tyrimo, todėl sunegalavus derėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Šia liga dažniausiai suserga moterys, o visoms nėščiosioms išsivysčiusiose šalyse atliekami anemijos tyrimai.

Šiek tiek apie kraują ir anemiją

Kraujas yra sudarytas iš vandens su įvairiomis jame ištirpusiomis medžiagomis ir kraujo kūnelių: leukocitų, trombocitų ir eritrocitų. Visi jie atlieka svarbias funkcijas. Leukocitai – baltieji kraujo kūneliai – kovoja su infekcija. Iš kraujo patekę į audinius, jie sunaikina ligas sukeliančias bakterijas ir grybelius. Trombocitai apsaugo nuo nukraujavimo, tai yra kraujo plokštelės, nuo kurių priklauso kraujo krešėjimas.

Geram kraujui labai svarbūs raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir juose esantis baltymas hemoglobinas, kuris perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Kai eritrocitų kraujyje sumažėja, pritrūksta ir hemoglobino. Dėl to stokodami deguonies organai negali normaliai atlikti savo funkcijų. Tai ir yra mažakraujystė (anemija), kitaip tariant, deguonies badas. Anemija gali pažeisti visas organizmo sistemas: nukenčia širdis, plaučiai, endokrininė ir lytinė sistema, virškinimas, oda ir kt.

Kas lemia kraujo kokybę?

Pagrindiniai elementai, nuo kurių priklauso kraujas, yra geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12_. Daugiau nei du trečdaliai organizme esančios geležies yra raudonųjų kraujo kūnelių baltymo hemoglobino sudėtyje. Todėl ji labai svarbi normaliam hemoglobinui susidaryti, o nuo jo priklauso, ar organizmas gaus užtektinai deguonies.

Vitaminas B12 arba kobalaminas – būtinas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi, jis reguliuoja kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį. Kai šio vitamino trūksta, sumažėja ir eritrocitų bei trombocitų.  Vitamino B12 stokos mažakraujystė vadinama megaloblastine anemija. Kraujodaros procesuose taip pat dalyvauja folio rūgštis, kuri padeda susiformuoti sveikiems eritrocitams.

Trūkstant vieno iš šių mikroelementų, gali išsivystyti anemija. Dažniausiai sergama geležies stokos mažakraujyste. Jeigu greitai nuvargstate, esate mieguista net dieną, pasidarėte jautri, irzli, sunku susikaupti, galite įtarti anemiją, todėl nedelskite apsilankyti pas gydytoją. Liga vystosi lėtai, o jai progresuojant simptomai nuolat stiprėja, vis labiau alinamas organizmas. Trūkstant vis daugiau geležies lūžinėja nagai, išsausėja ir išblykšta oda, veide daugėja raukšlių. Keičiasi skonis: ima patikti neįprasti kvapai (tokie kaip benzino), traukia neįprasti maisto produktai, pavyzdžiui, žalios bulvės, ir kt. 

Kodėl anemija dažniau serga moterys?

Pagrindinė priežastis, kodėl šia liga serga daug moterų – mėnesinės, dėl kurių netenkama nemažai kraujo. Jeigu dar prisideda nuolatinės dietos arba nesveikas maistas, anemijos tikimybė išauga kelis kartus. Šia liga itin dažnai suserga nėščiosios, tada ji ir vadinama nėščiųjų anemija.

 Nėščiųjų anemija – grėsmė vaiko sveikatai

Nėštumo metu geležies, folio rūgšties ir vitamino B12, kaip ir kitų mikroelementų, reikia daugiau, nes jais mama turi pasidalinti su augančiu vaisiumi. Todėl nėščiai moteriai mažakraujystė išsivysto greičiau. Ligą lemia ir fiziologiniai pokyčiai, nes šiuo periodu kraujagyslėse ima kauptis daugiau skysčių ir dėl to sumažėja hemoglobino koncentracija. Jei iki pastodama moteris sirgo mažakraujyste, gausiai kraujuodavo per mėnesines, nėštumo metu anemija bus dar sunkesnė. Kraujas nusilpsta ir dėl įvairių ligų, kai suprastėja naudingųjų medžiagų pasisavinimas, turi įtakos dažni nėštumai.

Mažakraujystė gali sutrikdyti vaisiaus augimą, dažniau pagimdoma per anksti. Iš mamos sukauptų geležies atsargų kūdikiui gali užtekti maždaug šešis mėnesius. Bet didelė tikimybė, kad geležies stokos anemija sergančios mamos vaikas taip pat sirgs šia liga. Vitamino B12 atsargų vaisius taip pat sukaupia iš mamos organizmo ir jų nepritrūksta 1–2 ar daugiau metų. Tačiau jei mama šių atsargų neturi, kūdikiui nebus iš kur paimti šio vitamino. Folio rūgštis – nėščiosioms labai svarbus B grupės vitaminas, apsaugantis būsimą kūdikį nuo daugelio apsigimimų. Mamos anemija dėl šio vitamino stokos gali baigtis nepagydomomis vaiko ligomis.

Kraujo tyrimai – būtini svarbių mikroelementų stokai nustatyti

Ligos pradžioje anemijos požymių galima nepastebėti, todėl rekomenduojama bent kartą per metus atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir sužinoti geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties koncentraciją kraujo serume. Atidžiau stebėti savo sveikatą derėtų sergant tam tikromis ligomis, esant gausioms mėnesinėms.  Nustačius anemiją, ypač trūkstant daug geležies, reikėtų atlikti ir feritino kiekio tyrimą, kuris parodo, kiek geležies atsargų yra organizme.

Nėščiosioms bendrąjį kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent tris kartus – nėštumo pradžioje, per vidurį ir pabaigoje. Nėštumo metu svarbu ištirti ir vitamino B12 koncentraciją kraujyje, nes tas vitaminas šiuo laikotarpiu prastai pasisavinamas.

Neatliekant kraujo tyrimų, svarbiausių mikroelementų stokojantis organizmas gali būti ilgai sekinamas, todėl gresia ligos ir pačiai moteriai, ir būsimam vaikeliui.

Visavertė mityba – ne visada įmanoma

Daugiausia geležies gaunama valgant raudoną mėsą: jautieną, veršieną, kiaulieną, avieną, galvijų kepenis (tik jos nepatariamos nėščiosioms dėl sunkiųjų metalų sankaupų). Šio mikroelemento turi ir paukštiena, kiaušiniai, žuvys. Nustatyta, kad geležis pasisavinama daug geriau mėsą valgant kartu su daržovėmis – dėl jose esančio vitamino C. Nemažai geležies turi grikiai, avižos, moliūgų, sezamų sėklos, pupelės, lęšiai, saulėgrąžos, linų sėmenys, lazdynų, žemės riešutai.

Folio rūgšties daugiausia turi jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kepenys, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas, tamsiai žalios daržovės. Tačiau nepamirškime, kad termiškai apdorotame maiste folio rūgšties sumažėja 25–75 %, nyksta jos atsargos ir kambario temperatūroje, šviesoje laikomuose produktuose.

Vitamino B12 galime gauti tik iš gyvulinių produktų: mėsos, kiaušinių, žuvies, pieno produktų. Deja, gaminant karštyje nebelieka apie 30–40 proc. šio vitamino.

Vitamino B12 ir geležies itin trūksta vegetarėms ir veganėms. Vitamino B12 veganių maiste visiškai nėra, nes jo turi tik gyvuliniai produktai. Jei žindanti mama veganė kūdikio neprimaitins kitu maistu, vaikas bus išblyškęs, prastesnės sveikatos, lėčiau vystysis. Todėl veganėms būtina vartoti vitamino B12 maisto papildus.

Žindančios ir nėščios moterys turėtų valgyti šviežiai ruoštą įvairų maistą. Tai padaryti nesunku – tereikia vadovautis sveiko maisto piramide.  Pavyzdžiui, mėsos arba kiaušinių, derėtų valgyti bent kas antrą dieną, folio rūgšties ir geležies turinčių augalinių produktų – kasdien.

Esant įsisenėjusiai geležies stokai vien maistas atsargų nepapildys. Įvertinęs feritino ir hemoglobino koncentraciją kraujyje, kitas ligas, gydytojas paskirs reikiamą geležies preparato dozę. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktas naujausias nėščiųjų priežiūros rekomendacijas, geležies preparatus besilaukiančios moterys turėtų vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė