Naujagimiai dažnai atpila, bet tai ne vėmimas, o normalus reiškinys.

Vėmimą gali sukelti daugybė nepavojingų dalykų, bet tai gali būti ir rimtos ligos požymis, pavyzdžiui, invaginacija, žarnų nepraeinamumas (Kraujas išmatose), supimas ( transporte) ir šalutinis vaistų poveikis.

Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis – infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas. Paprastai vaikui tuomet būna pakilusi temperatūra.

Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis. (Kaklo skausmas ir diegliai).

Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia  viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes toks skausmas gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui – apendicito. (Ūmus pilvo skausmas).

Linkusiam vemti vaikui šį nemalonų reiškinį gali sukelti susijaudinimas, nerimas arba supimas ( taip pat – ir transporte).

Vėmimas – organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakcija gali sukelti kai kurie vaistai. (Apsinuodijimas).

Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Tokio vėmimo priežastis gali būti gastroenteritas.

Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi. Į gydytoją kreiptis būtina dėlto, kad jis nustatytų, ar vaikas neserga kuria nors rimtesne liga, pavyzdžiui, skrandžio opa.

Kartais vaikas praryja iš nosies tekantį kraują, kuris ir patenka į vėmalų masę.

Gastroenteritas

Tai infekcinė skrandžio ir žarnyno liga. Jis sukelia gausų vėmimą, viduriavimą ir aštrų skausmą.

Vemti vaikas pradeda staiga, išbalęs vaikas tai gali daryti po keletą kartų per valandą, o pykinimas nesiliauja net tuomet, kai vaiko skrandis visiškai tuščias. Išmatos dažniausiai labai skystos ir jose gali būti kraujo. Vaikui pakyla kūno temperatūra, maudžia visą kūną ir pilvą, kaip sergant gripu.

Gastroenteritas – užkrečiama liga, ja sirgti gali keletas šeimos narių, ypač vaikų, tuo pačiu metu.

Dažniausia jo priežastis – virusinė infekcija, nors gali sukelti ir bakterijos, kurios dauginasi šilumoje ilgai laikomuose produktuose. Abiem atvejais ligos simptomai tie patys ir dažnai būna neįmanoma nustatyti tikslią ligos priežastį.

Sergančio gastroenteritu vaiko vėmimo priepuoliai paprastai baigiasi per 1–2 paras, bet viduriavimas ir pilvo skausmas gali tęstis dar kelias dienas.

Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Tai gali būti labai pavojinga.

Skysčių netekimo simptomai

Pirmasis dehidratacijos požymis – išsausėjusi burna. Nusiprauskite rankas ir palieskite pirštu vaiko burnos gleivinę bei liežuvį, pajusite, ar šios vietos neišsausėję.

Kitas požymis – mažas šlapimo kiekis. Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, būtinai nuveskite vaiką pas gydytoją.

Stipresnės dehidratacijos požymiai – įdubusios akys, o kūdikiams – įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda. Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis. Daug skysčių netekusį vaiką skubiai vežkite pas gydytoją.

Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas). Tokios būklės vaikui reiki skubios medicinos pagalbos.

Ką daryti?

Vaikui reikia duoti daug gerti. Ligoniuko gėrimams tinka sultys arba paprastas vanduo. Vaikams iki dvejų metų vaistinėje galite įsigyti specialų tirpalą, atstatantį skysčių ir  druskų pusiausvyrą organizme.

Gerti vaikui geriausia duoti po po keletą gurkšnių kas 5-10 minučių, užuot kelis kartus išgėrus didelį skysčio kiekį, kurį jis gali tuojau pat išvemti. Geriausi kambario temperatūros gėrimai, nes jie mažiausiai dirgina skrandį.

Išskyrus retus apsinuodijimo maistu atvejus, kuriuos sukelia bakterijos, specialaus gydymo, pagreitinančio sveikimą, nėra.

Skausmui bei karščiavimui malšinti sugirdykite vaikui paracetamolio.

Vaikui geriau neduoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir sukelia dar didesnį viduriavimą. Net ir labai maži vaikai keletą dienų gali išsiversti be pieno.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu:

–Vaikas vemia ir pastebėjote dehidratacijos požymius.

–Vaikui labai skauda pilvą.

–Vaikas nuolat vemia ilgiau kaip valandą.

–Vaikas vemia su krauju.

–Pastebėjote meningito požymius (Kaklo skausmas ir diegliai).

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search gastroenteritas]

[inpagepostlist_search vėmimas]

Geriausia prevencija – higiena. Virusinį gastroenteritą, arba kitaip skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimą, dažniausiai sukelia rota ir noro virusai. Rotavirusiniu gastroenteritu paprastai serga
kūdikiai ir maži vaikai, o jam giminišku norovirusiniu – suaugusieji ir vyresni vaikai. Mažiems vaikams pasireiškia ne tik minėti, bet ir į peršalimą panašūs požymiai: kosulys, sloga, gerklės perštėjimas.

Šiais virusais užsikrečiama per fekalijomis užterštas rankas, daiktus, maistą bei vandenį. Taigi dažnai virusui kelią galime užkirsti patys: dažnai su muilu plauti rankas, gerti švarų, saugų vandenį, kruopščiai prieš vartojimą nuplauti vaisus, daržoves, uogas, kartu nelaikyti žalio ir jau pagaminto maisto, tinkamai prižiūrėti maisto ruošimo vietą, tinkamai termiškai apdoroti maistą.

Ypač svarbu higienos reikalavimų laikytis maisto gamybos įmonėse – jiems nusižengus galima apkrėsti labai daug žmonių ir sukelti rimtą ligos protrūkį.Rota ir noro virusai – labai gajūs, ant rankų ir įvairių paviršių gali išlikti iki dviejų savaičių, o išmatose net iki 7 mėnesių. Jie nežūna užšaldyti ir gali pakelti 60–70 laipsnių temperatūrą, jų neįveikia nemaža dalis buityje naudojamų dezinfektantų.

Rotavirusu vaikai dažniausiai serga šaltuoju metų laiku. Norovirusas tokiu sezoniškumu nepasižymi – jis dažniau parsivežamas iš kelionių po šalis, kuriose ne itin palankios higienos sąlygos.

Požymiai akivaizdūs ne visada. Rotavirusu infekuoti beveik visi 2–3 metų amžiaus vaikai, suaugusieji taip pat dažnai net neįtaria, kad yra rotaviruso nešiotojai, nes jokių simptomų nematyti. Taigi iš pažiūros visiškai sveikas žmogus gali užkrėsti kitą silpnesnio imuniteto asmenį, o šis gali susirgti kur kas sunkesne ligos forma ir net patirti įvairių komplikacijų.

Specifinio virusinio gastroenterito gydymo nėra – taikomas simptominis gydymas. Ypač svarbu išvengti dehidratacijos. Rekomenduojama gerti daug skysčių ir ne tik paprasto vandens, bet ir sūdyto, sultinio, sulčių, kad būtų atkurta elektrolitų pusiausvyra. Taip pat būtina tinkama mityba: venkite riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio, labai saldaus maisto. Verčiau rinkitės bananus, ryžius, virtas bulves ir morkas, skrudintą duoną, virtą vištieną be odelės. Dehidratacija ypač pavojinga kūdikiams.

Lina Biekštaitė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistė