Vaikai, kuriems trūksta geležies, dažniau serga peršalimo ligomis ir gripu, imlesni virusiniam hepatitui. Be to, sutrinka nervų sistemos vystymasis, sulėtėja kalbos ir loginio mąstymo raida. Tokiam vaikui sunkiau mokytis, žemesnis jo intelektas, gali atsirasti net psichikos nukrypimų. Nustačius geležies trūkumą, vaikui skiriama speciali dieta ir geležies preparatai, taip pat gydomas jį sukėlęs negalavimas. Kai vaiko organizmas pasipildo geležies, praeina raumenų skausmas, atsistato daugelio fermentų ir hormonų veikla, suaktyvėja medžiagų apykaita ir sustiprėja imunitetas.

Geležis vaikui labai svarbi

Geležis – vaiko augimui ir vystymuisi svarbi maistinė medžiaga, jos reikia medžiagų apykaitai – iš plaučių ji padeda pernešti deguonį į kitus organus ir kūno vietas. Geležis įeina į daugelio fermentų, reikalingų nervų, imuninės sistemos veiklai bei raumenims, sudėtį. Geležies atsargos kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Jei jos pritrūksta, sumažėja hemoglobino ir eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių), todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Mat geležis įeina į eritrocitų baltymo hemoglobino sudėtį. Jeigu vaikui nuolat trūksta geležies, gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė). Patiriantis deguonies badą nusilpsta visas organizmas. Tinkamai negydoma anemija pažeidžia daug organų. Labiausiai dėl šios ligos nukenčia vaiko nervų sistema, kurios sutrikimai išlieka. Vaikystėje patyrusiam geležies trūkumą mokinukui sunkiau sekasi mokslai, jis mažiau aktyvus už kitus bendraamžius. Manoma, kad geležies stokos mažakraujystę turi 20 – 30 proc. Lietuvos vaikų.

Geležį, kaip ir kitas maistines medžiagas, organizmas nuolat išeikvoja, todėl jos atsargas reikia papildyti. Geležies poreikis nevienodas – ypač daugiau jos reikia besivystančiam vaikui ir paaugliui, aktyviai sportuojantiems žmonėms, nes su prakaitu jie netenka ir mineralų. Taip pat – moterims, kurios praranda šio elemento mėnesinių metu. Vaikas per parą turi gauti 5 – 10 mg geležies.

Kodėl kūdikis ir vaikas ne visada turi pakankamai geležies

Pagrindines geležies atsargas vaikas gauna dar iki gimimo – iš mamos. Augant vaikui, didėja jo kraujo tūris, o geležies atsargos sparčiai eikvojasi. Neišnešiotas kūdikis geležies atsargų nebeturi jau trečią mėnesį, o gimęs laiku – 5– 6 mėn. Todėl vaikui nuo pusės metų svarbu gauti pakankamai geležies su maistu.

Kiek geležies turi naujagimis, priklauso nuo nėštumo periodu mamos organizme esančios geležies. Įtakos turi nėštumo bėdos: placentos nepakankamumas, kraujavimas, priešlaikinis virkštelės perrišimas gimdymo metu. Jeigu nėščioji nešiodama kūdikį patyrė geležies stokos anemiją, per mažai šio elemento turės ir gimęs kūdikis.

Pagrindinė kūdikių ir vaikų geležies stokos priežastis – netinkama mityba. Labiausiai geležies trūksta nemaitinamiems motinos pienu kūdikiams, kurie valgo neadaptuotus pieno mišinius arba geria karvės pieną. Natūralų karvės ar ožkos pieną vaikui galima duoti tik nuo 12 mėnesių. Geležies anemija dažnai išsivysto neišnešiotiems ir labai mažo svorio gimusiems kūdikiams.

Geležies gali pritrūkti per ilgai maitinamam tik motinos pienu mažyliui, kurį būtina primaitinti papildomais maisto produktais. Pirmaisiais gyvenimo metais šio elemento gali būti per mažai nedaug mėsos valgančiam vaikui – miltiniai produktai ir saldumynai tikrai nesuteiks šio mineralo.

Kita vertus, nors ir tinkamai maitinsite vaiką, nebūsite tikri, kad geležies jam nepritrūks, nes yra daugiau priežasčių, dėl kurių organizmas jos nepasiima. Pavojų netekti geležies sukelia kraujavimas, taip pat ir – paslėptas, o vaikams neretai kraujas bėga iš nosies. Dažna geležies stygiaus priežastis – žarnyne gyvenantys parazitai, kurie trukdo organizmui iš maisto pasiimti geležį ir vitaminus. Daug geležies praranda dažnai viduriuojantis vaikas – iš organizmo ji išplaunama drauge su kitais mineralais. Geležies pasisavinimą sutrikdo disbakteriozė, taip pat kai kurių virškinimo fermentų trūkumas.

Todėl labai svarbu apsilankyti pas gydytoją, nes tik specialistas nustatys, kodėl šio elemento vaikui pritrūko ir skirs tinkamą gydymą.

Geležies stokos kamuojamas organizmas negali apsirūpinti reikiamu deguonies kiekiu, todėl alina nuolatinis silpnumas ir nuovargis, gali skaudėti ir suktis galva, pasunkėja kvėpavimas. Pagrindinis anemijos požymis: odos ir gleivinių blyškumas, ypač matomas ausų kaušeliuose, akių junginėje ir burnos gleivinėje. Vaikas daug prakaituoja, tampa vangus, irzlus, dažnai verkia, prastai miega ir dažnai nubunda. Jo oda sausa ir pleiskanoja, blogai auga plaukai, skilinėja jų galiukai. Kadangi deguonies badui ypač jautrūs raumenys, gali atsirasti raumenų trūkčiojimai, mėšlungis, vaikai mažiau juda. Taip pat atsilieka fizinis vaiko vystymasis, pakinta skonis: vaikas nori valgyti smėlį, kreidą, dantų pastą ir kitas nevalgomas medžiagas.

Geležis maisto produktuose

Gerai būtų, jeigu organizmas gautų tiek geležies, kiek jos turi maisto produktas. Deja, jos pasisavinama – tik iki 30 – 40 proc., o iš kai kurių maisto produktų organizmas tegali pasiimti vos kelis procentus juose esančios geležies. Tai dar priklauso ir nuo virškinamojo trakto būklės. Geriau pasisavinti geležį padeda vitaminas C. Todėl šio vitamino vaikui taip pat neturi trūkti. Jo daug turi melionai, braškės, abrikosai, kiviai, brokoliai, pomidorai ir bulvės.

Geriausiai geležis pasisavinama iš motinos pieno. Mat pasiimti ją padeda mamos piene esantis baltymas laktoferinas. Pagrindinis geležies šaltinis, iš kurio ji gerai pasisavinama, paūgėjusiam vaikui yra mėsa, iš augalinio maisto šio mineralo galima gauti daug mažiau. Todėl, kad geležies nepritrūktų, mėsą vaikui derėtų valgyti kasdien. Daugiau jos turi veršiena, kiauliena, triušiena, kepenys, liežuvis, inkstai. Dar daugiau geležies vaikas gaus, jeigu mėsos produktus derinsite su vitamino C turinčiomis daržovėmis. Blogina geležies pasisavinimą pienas, stipri arbata, kava. Paukštiena (balta mėsa) geležies turi mažiau, labai nedaug jos karvės piene. Kiti maisto produktai, kuriuose nemažai geležies: kiaušinio trynys, jūros kopūstai, grikiai, grybai, persikai, krevetės, riešutai, špinatai, pupelės, bruknių ir spanguolių uogos.

Geležies preparatai vaikui

Taigi, su maistu ne visada galima gauti pakankamai geležies. Vargu ar pakankamai geležies iš maisto produktų gaus, pavyzdžiui, neišnešiotas kūdikis, aktyviai augantis vaikas ar didesnio svorio mažylis, taip pat aukščiau minėtų negalavimų kamuojamam vaikui. Mažakraujyste susirgusiam vaikui maistas taip pat nesuteiks pakankamo geležies kiekio. Mat tokiam vaikui geležies reikia daugiau, negu jis gali suvalgyti maisto produktų, iš kurių jos pasiims tiek, kiek būtina. Geležies stoka sutrikdo fizinį bei psichinį vaiko vystymąsi, taigi delsti nevalia. Todėl gydytojas patars vartoti geležies preparatą ir mažakraujyste sergančiam vaikui, ir dar nepatiriančiam didelių negalavimų mažyliui – profilaktiškai. Vaistinėje galima įsigyti vaikiškų nereceptinių geležies preparatų, kurie pritaikyti ne tik mažylių organizmo poreikiams, bet ir skoniui.

Rinkdamiesi geležies preparatą, atkreipkite dėmesį į geležies formą, nes ne visos jos gerai pasisavinamos. Lengvai pasisavinama dvivalentė geležis. Mat pasiimti trivalentę geležį trukdo skrandžio rūgšties pH. Be to, į organizmą patekusi trivalentė geležis turi virsti dvivalente, o tam reikia daug geležies druskų, kurios gali sudirginti skrandį. Tuomet vaiką pykina, jis gali vemti, užkietės viduriai. Duodami mažyliui dvivalentės geležies preparatą būsite tikri, kad vaikas gaus visą reikiamą šio mikroelemento kiekį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė