MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Kiek vandens reikia vaikui?

Organizme nėra vandens atsargų, kurios galėtų būti panaudotos netekus daug skysčių, todėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą jų kiekį. Nuolat netenkame vandens kvėpuodami, prakaituodami, taip pat su šlapimu ir išmatomis.

Suaugusiesiems reikia 1,5–2,5 litrų skysčio per dieną, bet tiek išgerti neprivaloma: dalį skysčių gauname su maistu, pavyzdžiui, su daržovėmis, vaisiais, sriubomis. Kiek vandens reikia vaikams? Skysčių poreikį lemia vaiko amžius. Jei kūdikis maitinamas tik mamos pienu, vandens jam papildomai nereikia, nes užtektinai skysčių jis gauna su šiuo pienu. Po 4–6 mėnesių pradedamas vartoti papildomas maistas, ir kūdikiui jau reikalingas vanduo.

Kuo vaikas vyresnis, tuo mažesnis vandens poreikis kilogramui svorio. Pirmaisiais gyvenimo metais reikia 150–200 ml vandens vienam svorio kilogramui. Antraisiais poreikis jau mažesnis – 100–150 ml kilogramui kūno svorio. Į šį kiekį taip pat įeina maiste esantis skystis.

Paros skysčių kiekis yra sąlyginis: turime atsižvelgti į vaiko aktyvumą, maistą, aplinkos sąlygas. Jei vaikas nuolat juda, sportuoja, gali prireikti daugiau skysčių. Daugiau gerti norisi suvalgius sūraus, rūgštaus arba saldaus maisto. Daugiau vandens reikia gausiai prakaituojant per karščius, taip pat pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, perkaitus saulėje, nes jis greičiau išgarinamas. Užtektinai gerti svarbu viduriuojant ir vemiant, nes tuomet taip pat greitai netenkame daug skysčių. Tėvai turėtų stebėti vaiko būklę ir žinoti pirmuosius dehidratacijos simptomus.

Kaip atpažinti dehidrataciją?

Ištikus dehidratacijai netenkama daugiau vandens negu gaunama geriant, o tuomet sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Įtarti, kad organizmui trūksta vandens galima pastebėjus šiuos požymius:

• sumažėjo šlapimo, vaikas ilgai nesišlapina;
• vaikas daug verkia, bet ašarų beveik nėra;
• šlapimas tampa tamsiai geltonas (paprastai jis šviesiai geltonas), stipresnio kvapo (tačiau nepamirškite, kad kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai, gali pakeisti šlapimo spalvą);
• oda išblykšta ir išsausėja, išdžiūna burna, atsiranda lūpų sausumas;
• pasidaro silpna, svaigsta galva;
• vaiką labai troškina, jis godžiaigeria;
• vaikas pernelyg nerimauja;
• vyresnio amžiaus vaikas dėl dehidratacijos greičiau pavargsta, jam sunku sutelkti dėmesį.

Pastebėję kurį nors iš šių simptomų, duokite vaikui gerti daug skysčių, tinkamiausias – negazuotas vanduo. Jeigu vaikas vis jaučiasi prastai ar kūno temperatūra pakyla per 38 laipsnius, jis vangus ar silpnas, sutriko kalba, skubiai kreipkitės į medikus.

Vasaros karštyje reikia daugiau vandens

Ypatingai svarbu užtektinai gerti karštą vasaros dieną, nes trūkstant skysčių vaikas gali patirti šilumos smūgį. Mat organizmas ginasi nuo kaitros garindamas vandenį ir karštyje jo greitai pritrūksta. Geriant per mažai vandens karštą dieną organizmas negali pašalinti susikaupusio šilumos pertekliaus ir ištinka šilumos smūgis. Šis negalavimas ypač pavojingas vaikams, nes jų medžiagų apykaita spartesnė ir dehidratacija juos ištinka greičiau negu suaugusiuosius. Be to, kartu su skysčiais netenkama ir organizmui reikalingų druskų.

Gėrimų karštą dieną ypač svarbu pasiūlyti vaikams iki vienerių metų, kurie patys negali jų paprašyti. Vien motinos pienu maitinamam kūdikiui net karštą dieną duoti papildomai vandens nereikia – mažylį svarbu žindyti tiek, kiek jis nori.

Kūdikiui, kuris maitinamas mišiniais, arba primaitinamam mažyliui vandens siūlykite tarp maitinimų. Išsiruošę pasivaikščioti, į kelionę visada pasiimkite vaikui tinkamo vandens buteliuką.

 Kokių gėrimų reikia duoti vaikams?

Vaikams duodamas kambario temperatūros negazuotas vanduo, nesaldintos žolelių arbatos. Galite paskaninti vandenį  vaisiais ar uogomis be cukraus. Nedera vaikams gerti skrandį dirginančių gazuotų gėrimų, pirktinių saldintų gėrimų, energinių gėrimų. Vaikui netinka šulinio vanduo, nes dažnai jis būna užterštas nitratais, kurie nesunaikinami nei virinant, nei filtruojant buitiniais filtrais. Iš čiaupo Lietuvoje bėga kokybiškas požeminis (gruntinis) geriamasis vanduo. Tačiau patiems mažiausiems patariama duoti pirktinį vandenį, apie kurio sudėtį galima sužinoti.

Jeigu perkate vandenį, vaikui tinkamiausias natūralus negazuotas vanduo. Vandenį reikia gerti dažnai ir nedideliais gurkšneliais – taip geriau numalšinsite troškulį. Taip pat svarbu vaikui neduoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo jis gali susirgti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė