Kosulys

Pats kosulys, kaip ir padidėjusi temperatūra – nėra liga, o jos požymis ir organizmo gynyba. Paprastai dėl jo ligoniuko savijauta labai nepablogėja, o pasidėjęs kosulys nebūtinai ilgos ligos pradžia. Jeigu vaikas kaskart pasigavęs peršalimo ligą kosėja, bet kosulys nesikomplikuoja bronchitu ar plaučių uždegimu, viskas gerai. Bet stiprus kosulys gali sukelti vėmimą, sutrikdyti miegą, pasunkinti pagrindinę ligą, tuomet vaikas tampa dirglus, jį kamuoja galvos skausmas.

Kaip atsiranda kosulys?

Užsikrėtus ūmia kvėpavimo takų infekcija, dirginamos šių takų nervų galūnėlės, todėl prasideda kosulys. Uždegimas gali susitelkti nosyje, ryklėje, nukeliauti giliau – į gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius.

Kai vaikas peršąla, jo imunitetas nusilpsta, o tokia situacija paranki infekcijai. Tuomet agresyviais gali tapti savi virusai ir bakterijos, kurie įprastinėmis sąlygomis taikiai gyvena organizme. Jiems suaktyvėjus, prasideda kvėpavimo takų gleivinės uždegimas ir gaminasi daugiau gleivių. Ligos pradžioje vaiko kosulys paprastai būna sausas. Uždegimas paskatina kvėpavimo takų apsivalymo refleksus ir kosulys stiprėja. Kai susikaupia daugiau gleivių, jas vaikas ima atkosėti. Tuomet svarbu, kad gleivės suskystėtų, nes tirštas sunku atkosėti. Kaip tik tada atsiranda problemos – vaiko kvėpavimo takuose susikaupia daug tirštų gleivių, kurios sunkiai pašalinamos. O gleivių sankaupos – puiki terpė virusams ir mikrobams.

Koks būna kosulys?

Kokia liga sukėlė kosulį, galima nuspėti iš jo pobūdžio. Sausas kosulys (neproduktyvus) paprastai būna pirmąją kvėpavimo takų infekcijos dieną, jo palydovai – nedidelė temperatūra ir nestiprus negalavimas. Sausas kosulys vargina ir sergant laringitu arba kai vaikas kosėja dėl gerklės uždegimo.

Lojamas kosulys atsiranda sergant laringitu, krupu ar trachėjos uždegimu, jis gali užpulti staiga naktį. Dažni kosulio priepuoliai, kai vaikas triukšmingai įkvepia, sukeliantys net vėmimą – kokliušo požymis. Jeigu kosėjant girdimas švokštimas, vaikas gali sirgti bronchine astma, bronchiolitu, plaučių uždegimu arba į apatinius kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.

Naktinis kosulys paprastai kamuoja viršutinių kvėpavimo takų uždegimais (rinitu, sinusitu) sergančius vaikus, jis būdingas kokliušo kosuliui. Rytinis vaiko kosulys dažniausiai byloja apie lėtinę ligą, ypač, jeigu mažylis atkosėja geltonų arba žalsvų gleivių. Dieninio kosulio priežastys peršalimo ligos, virusų sukelta sloga, faringitas, bronchitas, bakterinės kvėpavimo takų infekcijos – sinusitas, plaučių uždegimas.

Greičiau pasveikti padeda drėgnas kosulys, kai vaikas atkosėja gleivių. Drėgnu virsta iš pradžių atsiradęs peršalimo ligų sukeltas sausas kosulys. Šis kosulys gydomas atsikosėti padedančiais preparatais, kurie skystina gleives.

Kosulio gydymas

Pirmiausia reikia nustatyti kosulio priežastį, koks kosulys vargina mažylį – sausas ar drėgnas. Atkreipkite dėmesį į vaiko savijautą, ar kosulys jį pravirkdo, priverčia dusti, keisti kūno padėtį. Taip pat atkreipkite dėmesį į atkosėjamas gleives – jų kiekį, spalvą bei kvapą. Pavyzdžiui, sergant paprastoms peršalimo ligoms skrepliai bespalviai arba gelsvi, esant bronchų uždegimui – žali. Jei mažylį užklupo rimtesnė liga negu paprastas peršalimas, be gydytojo neapsieisite.

Peršalimo ligų sukeltas kosulys gali tęstis 1-3 savaites. Jokiu būdu negalima iš karto griebtis antibiotikų, juo labiau kad virusų sukelto kosulio šie vaistai negydo. Pagrindinis gydymo tikslas – padėti pasišalinti skrepliams. Slopinti net sauso kosulio mažam vaikui nedera, nes gleivės kaupsis plaučiuose ir vaikas gali dar sunkiau susirgti, pavyzdžiui, bronchitu ar plaučių uždegimu. Taigi drėgno kosulio gydymo esmė – skatinti ir padėti atsikosėti. O padeda gleives skystinantys preparatai, šilti gėrimai – atsikosėjimą skatinančios vaistažolių, pavyzdžiui, čiobrelių, gysločių lapų arbatos, taip pat – drėgnas kambario oras.

Sausas kosulys gydomas jį minkštinančiomis, skreplius skystinančiomis bei bronchų liaukių sekreciją skatinančiomis priemonėmis. Gali pagelbėti ir paprasčiausios arbatos, pavyzdžiui, mėlynių, aviečių, taip pat drėgnas oras. Sausą kosulį gydytojas gali patarti slopinti tik tada, kai jis užsitęsia, labai išvargina vaiką, sutrikdo miegą, sukelia alpimą, kitų komplikacijų.

Ligoniuko neuždarykite namuose, jeigu jo temperatūra nepakilusi, nes grynas oras – puiki gleivių išsausėjimo profilaktika. Nekarščiuojančiam ligoniukui, kurį kamuoja drėgnas kosulys, rekomenduojamas vibracinis masažas nestipriai – pirštais stuksenama vaiko nugarytė nuo apačios į viršų. Tuomet skrepliai nesunkiai teka burnos link ir juos lengviau iškosėti. Išmokti tokio masažo nesudėtinga.

Parengė Dalia Petrutytė