Kuo skiriasi peršalimas ir gripas?

Visomis virusinėmis ligomis, taip pat ir gripu, užsikrečiame nuo sergančio žmogaus. Virusai plinta per orą – kartu su seilių dalelėmis – čiaudint, kosint, net kalbant. Tereikia įkvėpti tokių dalelių arba jomis užterštomis rankomis paliesti nosį, burną, akių gleivinę.

Tiek peršalimo, tiek gripo požymiai panašūs, tačiau gripu sergame sunkiau. „Pirmasis peršalimo požymis yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas. Vėliau atsiranda varginanti sloga, kosulys, bendras silpnumas. Peršalus gali pakilti temperatūra, tačiau ji dažniausiai nesiekia 38 laipsnių“, – sako Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Gripo simptomai yra daug stipresni, o liga dažniausiai prasideda staiga. Pakyla aukšta temperatūra (didesnė negu 38 laipsniai), ima mausti raumenis, skaudėti galvą, vargina bendras silpnumas, prisijungia ir peršalimui būdingi požymiai – gerklės skausmas, sloga, kosulys.

Sunkiausios sergant gripu yra pirmosios penkios dienos. Dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tačiau bloga savijauta gali užsitęsti keletą savaičių.

Gripas ypač pavojingas nėščiosioms

Gripas kelia itin didelį komplikacijų pavojų, nusilpus imunitetui gali prisijungti bakterinė infekcija. Ši liga komplikuojasi į plaučių uždegimą, miokarditą (širdies raumens uždegimą), sinusitą, otitą.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Agneška Neciunskienė įspėja, jog gripas gali labai pakenkti nėščiosioms. Didesnę tikimybę susirgti šia liga lemia susilpnėjusi jų imuninė sistema. Pirmąjį trimestrą gripas kelia ypač didelį pavojų vaisiaus raidai. Komplikacijų grėsmė išlieka ir vėliau: gali įvykti persileidimas, priešlaikinis gimdymas.

Apsisaugoti nuo šių pavojų galima pasiskiepijus. Inaktyvuota gripo vakcina, kurioje nėra gyvų virusų, saugi būsimoms mamoms bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, todėl besilaukiančios moterys nuolat raginamos skiepytis. Deja, kasmet į gydymo įstaigas kreipiasi nemažai gripu užsikrėtusių nėščiųjų.

„Gripo komplikacijas teko diagnozuoti ne vienai nėščiajai. Pavyzdžiui, moteriai, kuri 25-ąją nėštumo savaitę susirgo plaučių uždegimu, prireikė ne tik vartoti antibiotikus, bet ir gydytis ligoninėje. Kitai – 24 metų nėščiajai temperatūra nekrisdavo žemiau nei iki 39 laipsnių, nors ir vartojo vaistus, o vėliau liga komplikavosi į otitą. Dėl didelės rizikos vaisiui moteris buvo gydoma ligoninėje“, – apie grėsmes nėščiosioms pasakoja A. Neciunskienė.

Gripas nėščiosioms sutrikdo inkstų funkciją, komplikuojasi į ausų bei plaučių uždegimus, bronchitą, tonzilitą, sinusitą. Pasiskiepijusios sunkesnių komplikacijų dažniausiai išvengia.

Vaikui laiku nenustatytas gripas lemia ilgą gydymą

„Rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti mano apylinkės vaikus, kuriems buvo patvirtinta gripo diagnozė. O tai tik maža dalis visų susirgusiųjų“, – pasakoja šeimos gydytoja A. Neciunskienė.
„Vienam berniukui gripo virusas buvo nustatytas pavėluotai, tad specifinių antivirusinių vaistų jam neskyrė. Po kelių dienų atsirado dusulys, laikėsi aukštesnė kaip 39 laipsnių temperatūra, labai pablogėjo kraujo tyrimų rodikliai ir pastebėta sunki bakterinė infekcija. Todėl vaikas buvo paguldytas į ligoninę, jam nustatytas bronchitas ir sinusitas, skirti keli antibiotikų kursai, reabilitacinis gydymas“, – patirtimi dalinasi gydytoja.

Gydytoja apgailestauja, kad gripo sezono metu taip atsitinka neretai. Žmonės serga šeimomis: vieni nuo kitų užsikrečia kartu gyvenantys šeimos nariai, todėl dažnai ir į polikliniką ateina visi drauge.

Nėščiosios skiepijamos nemokamai

Peršalimas praeina gana lengvai, o atsigauti po gripo daug sunkiau ir trunka ilgiau. Norintiems išvengti šios ligos Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepytis sezonine gripo vakcina. Skiepytis derėtų visiems, bet ypač svarbu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems už skiepus mokėti nereikia:
• nėščiosioms;
• žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims nuo 65 metų;
• sergantiesiems lėtinėmis ligomis;
• sveikatos priežiūros specialistams.

Nesivadovaukime mitu apie nekokybiškas vakcinas

„Deja, dar gajus požiūris, kad gripo vakcinos neefektyvios ir nekokybiškos. Sezoninės gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: vakcinos prieinamumo, atitikimo vyraujantiems gripo virusams, laiko, kada pradedama skiepytis, besiskiepijančių žmonių skaičiaus. Tiesa, kad net ir pasiskiepijus galima susirgti gripu – vakcinos efektyvumas yra 70 – 90 proc. ir tik tada, kai jos sudėtis gerai atitinka gripo virusą. Bet pasiskiepiję žmonės perserga lengviau, greičiau pasveiksta“, – apie neabejotiną skiepijimosi naudą kalba G. Nemuraitė.

Dar vienas gajus mitas, kad skiepijama nekokybiška gripo vakcina. „Vakcinos sudėtis kasmet skiriasi, remiantis PSO mokslininkų tyrimais apie naująjį sezoną tikėtinas sezoninio gripo viruso padermes“, – apie vakcinos kūrimo procesą aiškina gydytoja.

Pagal VŠĮ Antakalnio poliklinika informaciją

Gripu vaikai serga dažniau ir sunkiau negu suaugusieji ir mažiesiems ši liga pavojingesnė, nes neretai prisijungia komplikacijos. Todėl gripo negalima palikti savieigai, laukti, kol praeis savaime arba gydyti patiems, pavyzdžiui, liaudiškomis priemonėmis. Tėveliai turėtų žinoti gripo simptomus, o įtarę ligą būtinai kviesti gydytoją.

Kodėl vaikai dažnai užsikrečia gripu?

Gripu vaikas suserga ne tik todėl, kad išbėgo į lauką be kepurės arba sušlapo kojas. Peršalimas nesukelia ligos, o tik padidina tikimybę susirgti nusilpus imuninei sistemai. Nukritus temperatūrai, spazmuoja kraujagyslės, todėl į plaučius patenka mažiau deguonies, susilpnėja organizmo apsauga.

Gripas yra virusinė liga ir šis virusas plinta labai greitai, be to, jis nuolat kinta. Gripo virusas keičiasi beveik kiekvienais metais, ir nesvarbu, kad praėjusį sezoną sirgote – šįmet liga gali vėl užpulti, nes susidursite su kita viruso atmaina. Todėl nuo gripo skiepijamasi kasmet.

Užsikrėsti gripo virusu labai paprasta. Dažniausiai per orą jį perduoda kitas žmogus – užtenka kam nors nusičiaudėti šalia jūsų vaiko. Šis virusas gali patekti ir nuo sergančiojo rankų ar daiktų, durų rankenų. Atsidūręs ant sveiko žmogaus rankų gripo virusas lengvai patenka į nosies, burnos, akių gleivinę.

Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė – rankų higiena. Plaunant rankas su muilu pašalinama beveik 95 proc. pavojingų mikroorganizmų. Deja, vaikai pamiršta praustis, mėgsta keistis žaislais ir kitais daiktais, gerti iš to paties puodelio. Todėl gripo virusas greitai plinta darželiuose ir mokyklose.

Gripo požymiai

Užsikrėtęs vaikas gali jaustis gerai iki 2–3 dienų, tačiau virusas plinta organizme ir būklė kaipmat pablogėja. Paprastai gripo pradžia yra ūmi: temperatūra staiga pakyla iki 39 laipsnių ir net 40 (tai ypač būdinga vaikams). Ima krėsti šaltis, skauda raumenis, laužo sąnarius, atsiranda galvos ir akių skausmas, kamuoja bendras silpnumas, gali prisijungti ir sausas kosulys, sloga, gerklės perštėjimas. Dėl gripo viruso išskiriamų toksinų vaikai vemia, sumažėja apetitas, sunkesniais atvejais pažeidžiama nervų sistema ir atsiranda kliedesys, traukuliai, haliucinacijos.

Sergančio vaiko gydymas

Vaistus bet kuriuo atveju skiria gydytojas. Pradėti gydytis būtina nedelsiant, nes su gripu kovojantys antivirusiniai vaistai veiksmingiausi pirmosiomis ligos dienomis. Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, gripo viruso jie neveikia. Gydytojas gali skirti ir kitų ligos simptomus lengvinančių vaistų, pvz., nuo slogos.

Karščiuojančiam vaikui svarbu numušti aukštą temperatūrą. Nors ir pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su infekcija, pernelyg didelis karštis pavojingas. Jis nualina visą organizmą: didelį krūvį patiria širdis, gausiai prakaituojant prarandama daug skysčių. Pakilus temperatūrai per 38,5 laipsnio, duokite vaikui, pavyzdžiui, ibuprofeno. Tokių vaistų, tinkamų jūsų amžiaus vaikui, reikia visada turėti namų vaistinėlėje. Karščiuojantį vaiką atidžiai stebėkite, nes temperatūra gali šoktelti staiga.

Netinkamai gydant vaiką, gresia pavojingos komplikacijos: pneumonija, meningitas ir encefalitas. Sergančiam gripu vaikui gali prasidėti raumenų uždegimas miozitas, otitas (ausų uždegimas), sinusitas (prienosinių ančių uždegimas), bronchitas.

Gripu susirgusio vaiko būklė paprastai pagerėja per 3–4 dienas, bet kosulys ir gerklės perštėjimas gali išlikti dar ilgai.

Greičiau pasveikti ligoniukui padeda tinkama dienotvarkė ir mityba. Vaikas turi gulėti lovoje ne šaltame, bet gerai vėdinamame kambaryje, valgyti lengvai virškinamą maistą. Apetito netekusio ligoniuko nedera maitinti per prievartą.

Ligoniuko maiste turi užtekti baltymų, geriausi šilti, bet ne karšti patiekalai. Karštas maistas ar gėrimas nudegins uždegimo pažeistas gleivines ir apsunkins jų atsikūrimą. Geriausias meniu gripu sergančiam vaikui – sriubos, tyrės ir košės. Sergant virusine liga labai svarbūs skysčiai. Duokite vaikui šiltos arbatos, natūralių sulčių, kompoto arba paprasto vandens.

Kaip apsaugoti vaiką nuo gripo?

Išvengti susidūrimo su gripo virusu vargu ar pavyks, nes vaiko neįmanoma visiškai izoliuoti. Tegalima sumažinti tikimybę susirgti ir labai svarbu stiprinti imunitetą. Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti. Virusų koncentraciją ore sumažinsite dažnai vėdindami kambarius. Įpratinkite vaiką plauti rankas grįžus iš lauko ir prieš valgį.

Medikai pataria skiepytis nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pripažįsta, kad skiepai yra veiksmingiausi nuo šios ligos ir jos komplikacijų. Vakcina sustiprina imuninę sistemą, padeda atpažinti šį virusą ir su juo kovoti.

Parengė Undinė Gilė