Kuo panašios skirtingos virusinės ligos?

Rudeniniai lietūs, šaltas vėjas, žvarbus oras lemia tai, kad vis rečiau šildant saulei daugėja peršalimo ligomis sergančių žmonių. Pradeda bėgti nosis, peršti gerklė, kankina kosulys, kitiems dar ima skaudėti galvą, raumenis, energiją slopina nuovargis, o labiausiai nepasiseka, jeigu dar prisideda karščiavimas, kuris paguldo į lovą. Atrodo, susirgti šaltuoju metų sezonu yra neišvengiama. Tačiau toli gražu ne visada peršalimas yra privalomas rudens palydovas! Jei imuninė sistema stipri ir ėmėtės veiksmingų apsaugos priemonių, kad išvengtumėte ligos, turite galimybę būti laiminga išimtis tarp sergančių artimųjų ir draugų.

Peršalimas yra ūmi virusinė respiratorinė infekcija, kuria gali užkrėsti daugiau nei 200 įvairių virusų. Šie virusai sukelia skirtingas peršalimo ligas: rinitą, faringitą, nazofaringitą, tonzilitą, tracheitą.

Susirgus bet kuria kvėpavimo takų virusine infekcija pirmiausia pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai ir atsiranda bendra organizmo intoksikacija. Nors peršalimo ligas sukeliančių virusų daug, patekę į organizmą, jie sukelia panašius simptomus ir gydymas taip pat panašus. Peršalimo ligoms, pažeidžiančioms viršutinius kvėpavimo takus, dažniausiai taikomas simptominis gydymas – skiriami įvairūs preparatai kosuliui, nosies užgulimui, gerklės skausmui, temperatūrai mažinti. Tik gripas yra daug sunkesnė negu kitos virusinės infekcijos, o ir pats gripo virusas plinta greičiau.

Saugome save ir kitus

Kad nesusirgtume, turėtume stengtis kuo labiau sumažinti kontaktus su virusais.  Virusai į organizmą patenka per kvėpavimo takus ir gleivines, o jeigu neįsileisime šių nekviestų įsibrovėlių, neužpuls ir liga.

Virusinės infekcijos plinta dviem būdais: per ore esančius lašelius ir kontaktiniu būdu.

Virusai dažniausiai perduodami oru per gleives, skreplius, kuriuos paskleidžia sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas. Todėl sergančiam suaugusiajam patariama neiti į darbą, neleisti sergančio vaiko į mokyklą, darželį, kad neužkrėstų kitų. Sergantis žmogus čiaudėdamas ir kosėdamas turėtų užsidengti burną vienkartine nosine, kad virusai kuo mažiau išplistų. Geriausia, jeigu viešose vietose jis dėvės medicininę veido kaukę, sulaikančią seilių lašelius, kuriuose yra virusų. Kaukę reikia keisti kas 4 valandas, kitaip ji taps neveiksminga. Sveikajam verčiau nesilankyti tose vietose, kur susirenka daug žmonių.

Tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms būtina reguliariai vėdinti kambarį, nes uždaroje patalpoje yra didelė virusų koncentracija. Gerai vėdinant virusų kiekis ore sumažėja, todėl mažesnė ir infekcijos rizika.

Be to, virusai perduodami spaudžiant ranką, liečiant pinigus, turėklus viešajame transporte, durų rankenas ir t. t. Tuomet jų patenka ant rankų, o jomis palietus nosį, akis ar burną prasiskverbia į organizmą. Todėl nedera pamiršti higienos: reguliariai plaukite rankas su muilu, naudokite drėgnas higienines servetėles.

 Nuo įkvepiamų virusų gali apsaugoti medicininė priemonė

Kvėpavimo takų ligos sukelia daugybę nemalonių simptomų: kosulį, slogą, nosies užgulimą, galvos skausmą, karščiavimą ir kt. Ir nors paprastas peršalimas nėra sunki liga, prasta savijauta gerokai nukamuoja. Padėti organizmui kovoje su užpuolusiais virusais padeda jų dauginimąsi stabdantis nosies purškalas.

Viena tokių medicinos priemonių yra pagaminta naudojant iš raudonųjų jūros dumblių išgaunamą veikliąją medžiagą – sulfatuotą galaktozės polimerą jota-karageniną. Ši natūralios kilmės medžiaga neleidžia virusams daugintis, prisitvirtinti prie ląstelių ir jų užkrėsti. Todėl šios medžiagos preparatas padeda susilpninti virusinės ligos simptomus, organizmas gali greičiau susidoroti su infekcija ir užkertame kelią tolesniam jos vystymuisi.

Ore sklandantys virusai dažniausiai prasiskverbia pro nosį, tai yra atviri vartai infekcijai. Neįsileisti jų pro šiuos vartus gali padėti jota-karagenino nosies purškalas. Taigi, toks preparatas gali būti naudojamas ir profilaktiškai, ypač pravers ten, kur šalia jūsų daug žmonių, kad apsisaugotumėte nuo oru plintančių virusų. Šis purškalas sudaro apsauginį nosies gleivinės sluoksnį, kuris yra barjeras, blokuojantis virusų patekimą į organizmą. Be to, jis neleidžia išsausėti nosies gleivinei, o sudrėkinta gleivinė taip pat nepalanki terpė virusams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Mama dirbti negali, nes dėl sunkios ligos sutrikdytos raidos Vakariui reikia nuolatinės priežiūros. Vaikas nekalba, nebendrauja, nesaugus bet kurioje aplinkoje, todėl nekontroliuojamas negali likti nė minutės. Sunki liga ištrynė iš atminties vaikystės žaidimus, pirmuosius ištartus žodžius – viską, ko buvo spėjęs išmokti pusantrų metų vaikas. Nuo to laiko dingo Vakario vaikystė, o didžiausias tėvelių rūpestis tapo ją sugrąžinti padedant medikams.

Žingsnis link vaikystės – tyrimai Vokietijoje

Taigi, padėjusių žmonių dėka šią liepą visi drauge žengė dar vieną žingsnį vaikystės link – išvyko išsitirti į Universitetinės medicinos klinikos Neurologijos centrą Freiburge. Čia atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad cista smegenyse nepakitusi. Tai – gera žinia, nes ji nepadidėjo ir išliko toje pačioje vietoje, o hipokampas – smegenų dalis, nuo kurios priklauso trumpalaikė atmintis, funkcionuoja (sunykus hipokampui nebelieka pažinimo funkcijų).

Kitas – sudėtingas pozitronų emisijos (PET) tyrimas, atliekamas su narkoze intensyvios terapijos skyriuje, kuriame yra visa gyvybei palaikyti reikalinga įranga. Tyrimui suleidžiamas radioaktyvių medžiagų mišinys padeda nustatyti naviką, patikrinti kraujotaką ir įvertinti vidaus organus.

Ko gero, sunkiausias buvo Elektroencefalografijos tyrimas (EEG), nes keletą dienų vaiką reikėjo nulaikyti penkių metrų atstumu nuo lovos. Prie Vakario galvos buvo pritvirtinti laidai, kuriuos prilaikė kepuraitė. Šis tyrimas labai svarbus – jo metu reikėjo pagauti priepuolį ir nustatyti epilepsijos židinio vietą. Priepuolių, kaip tyčia, tuo metu nebuvo, taigi teko vieną dieną nebegerti vaistukų, kad jie atsirastų.

Vaidas Šepkus sako: “Jausmas, kai nebereikėjo duoti vaistų, buvo geras, nors ir supratome, kad vėl reikės prie jų grįžti. Labai laukiam tos dienos, kai taip bus visados…“ Priepuoliai pasirodė, tyrimas pavyko, belieka nerimo kupinos valandos – laukti gydytojų sprendimo.

Tikras išbandymas Vaidui buvo ilgas pokalbis su psichologu apie Vakario gebėjimus, kurio metu buvo vertinamas šalutinis vaistų poveikis vaiko raidai. „Nepaisant suvokimo, kad Vakaris nėra toks pat kaip kiti tokio amžiaus vaikai, kai į kone visus klausimus turi atsakyti neigiamai, atrodo, problema tampa dar didesnė… Teigiamai atsakyti negali net į paprasčiausius klausimus: ar vaikas atsiliepia šaukiamas vardu, ar jis taria nors vieną žodį, ar paprašytas atneša daiktą. Tada pasikliauji tikėjimu ir džiugina vien tai, kad nuėmus laidelius Vakaris jaučiasi gerai – ypač, kai šalia mamytė.“

Dar keletas žingsnių – matuojame devynis kartus

Dvi dienas po tyrimų dėl Vakario tarėsi keleto Vokietijos ligoninių medikai. Gydytojų išvada – reikia papildomo, dar sudėtingesnio, tyrimo, nes kol kas nepavyksta tiksliai nustatyti, kurioje vietoje prasideda priepuoliai. Todėl neįmanoma nuspręsti dėl operacijos. Anot patarlės, geriau devynis kartus pamatuoti ir dešimtą – kirpti, kad būtų įsitikinta šimtu procentų.

Toliau – kitas žingsnis link Vakario vaikystės – vaiko kraujo mėginys dėl genetinės epilepsijos. Vėliau prireiks dar sykį važiuoti į Freiburgo ligoninę sudėtingesniam tyrimui priepuolio kilimo vietai nustatyti. Mat, kol kas gydytojai nėra tikri, kad išoperavus cistą (drenuojant) smegenyse, priepuoliai liausis.

O dabar – dar reikės daug žingsnelių: skirti kitokie vaistai, tolimesnis gydymasis ir tyrimai Lietuvoje, ir genetinio tyrimo dėl epilepsijos rezultatų laukimas, viliantis, kad pagaliau viskas bus gerai…

Paremianti namų šiluma

Vadovaudamiesi gydytojų patarimu tėveliai su Vakariu į Vokietiją ir atgal namo važiavo automobiliu, nes skrydis lėktuvu galėjo sukelti priepuolius. Važiavo po 600 km per dieną, kad vaikas nepavargtų. Vakaris kelionę ištvėrė puikiai – teužpuolė vienas priepuoliukas. Važiuodami Šepkai sutiko daug nuostabių žmonių, kurie padėjo pasirūpinti ir kelionės, ir nakvynės reikalais.

„Sugrįžus namo palengvėjo – savos gatvės, pievos, draugai ir artimieji… ir nuoširdus dėkingumo jausmas visiems, kas padėjo suteikti vilčių mūsų brangiausiam žmogeliukui – žengti dar keletą žingsnių vaikystės link“ – sako Vaidas.

Vakariui palaikyti – kariuomenės baikerių klubo ralis

Lietuvos kariuomenė – vienybės ir vieni kitų palaikymo pavyzdys – ir darbe, ir gyvenime. Kariuomenėje tarnaujančio Vaido šeimos nelaimė – tapo ir tarnybos kolegų rūpesčiu. Įveikti užklupusias bėdas padeda ir artimi tarnybos draugai, ir visi krašto apsaugos sistemos darbuotojai.

Vakariui ir jo šeimai palaikyti Lietuvos kariuomenės baikerių klubas „Perkūnas MCC” planuoja 24 valandų ralį. „Tikimės dviem motociklais per tą laiką nuvažiuoti ne mažiau kaip 2000 kilometrų. Jei sumanymas pavyktų, oficialiai jį užregistruotume kaip Lietuvos rekordą „Tolimiausia kelionė motociklais per 24 valandas”, – sako klubo viceprezidentas Arūnas Kamblevičius, kuris šiame ralyje važiuos drauge su kitu klubo nariu Ričardu Augustinavičiumi.

Planuojamas maršrutas Vilnius – Klaipėda – Kryžkalnis- Šiauliai – Panevėžys – Vilnius. Tokio rato ilgis yra kiek daugiau nei 700 km, todėl reikės apvažiuoti tris ratus. Vakario palaikymo ralis numatomas rugpjūčio 16 d. 15 val. „Statoil” degalinėje, Grigiškėse. Rekordą fiksuoti padės BMW atstovai Lietuvoje. Pagal rekordus registruojančios agentūros reikalavimus bus užfiksuoti motociklų odometrų parodymai prieš startą ir iš karto finišavus po ne daugiau kaip 24 val.

Vaikystė turi sugrįžti

Dar prireiks daug nelengvų žingsnių – kol Vakaris galės džiaugtis vaikyste, bet dalis kelio jau nueita. Vaida ir Vaidas Šepkai pasiryžę padaryti viską, kad sugrąžintų dėl ligos prarastą Vakario vaikystę – žaidimus, pasakas, draugystę, vaikiškas išdaigas, didelius ir mažus norus ir svajones… Šepkams labai padeda tai, kad jų ryžtą palaiko tėvelio kolegos – kariškiai, draugai ir visi žmonės, linkintys Vakariui sėkmės įveikiant ligą. „Esame labai dėkingi už žmonių palaikymą, be kurio tiek daug nebūtume nuveikę, tikimės Lietuvos gydytojų supratingumo, profesionalaus medikų sprendimo ir Dievo malonės,“ – sėkme tiki Vaida Šepkienė.

Taigi, visi, sergantys už Vakarį, laukiame tyrimų rezultatų iš Vokietijos ir ruošiamės palaikyti naujus Vakario žingsnelius – vaikystės link.

Neringa Grabauskienė

Dabar vyras sveikas. Vaikai paūgėjo: Karoliui greitai treji, o Darija jau ketverių su puse metukų. Božena pirmuosius metus studijuoja VIKO bendros praktikos slaugą ir dirba slaugytojos padėjėja. Prieš ryžtantis studijoms visa šeima: vyras ir visi seneliai, buvo susodinti prie apskritojo stalo pasitarimui, ar Boženai rizikuoti suderinti darbą, mokslą ir šeimą. Nusprendė vieni kitiems draugiškai padėti.

„Vyro liga – labai sunki tema, – sako Božena Molytė – Petraškevič. – Praėjusių metų rudenį jam kairėje kaklo pusėje atsirado guzas ir patinimas. Manėm, kad tiesiog perpūtė mašinoje. Tačiau kas mėnesį tas guzas vis labiau keitėsi ir didėjo. Mūsų tėtis labai sukūdo ir ėmė stipriai prakaituoti naktimis… Tačiau ir šiems negalavimams mes atrasdavom paprastas priežastis.

Vyras kategoriškai atsisakė eiti pas gydytojus. Pagaliau kovo mėnesį jį nutempiau. Atliko biopsiją, išsiuntė ištirti. Po vienuolikos dienų gavome atsakymus ir išgirdome: ,, Skubiai važiuokit į Santariškes: aš jau susiskambinau su gydytoja – jus priims iš karto.“ Po tų žodžių daugiau nieko neprisimenu. Paskambinau vyrui ir kartu nuvažiavom: paskyrė kraujo ir PET tyrimą Kaune. Pasirodė, kad vyras serga hodžkino limfoma, t. y. limfinės sistemos vėžiu, kuris vystosi limfmazgiuose. Hodžkino limfoma paplitusi jaunų žmonių, ypač vyrų, liga.“

– Gal galėtum papasakoti, kaip tavo šeima išgyveno onkologinę ligą? Kiek laiko teko gydytis, kas buvo blogiausia ir sunkiausia?

Vyras nepasakojo apie savo išgyvenimus ir visiškai pasitikėjo manim. Tik klausinėjo, ką darysim po to tyrimo, kas vėliau laukia. Kol laukėm PET tyrimo, iš kurio turėjo paaiškėti ligos stadija, rezultatų, mūsų tėtis išgyveno tyliai: užsidarydavo kambaryje. Bet laukimas netruko ilgai – gydytoja nuramino, kad tai tik antra stadija. Tuomet mes visi atsigavom. Prasidėjo gydymas – iš pradžių chemoterapija. Pirmieji vaistų lašinimai nebuvo sunkūs, vėliau vis blogėjo. Visą rugpjūtį reikėjo padaryti pertrauką, todėl vyras labai prašėsi į darbą. Gydytoja leido, išvažiavo: tuo metu tikriausiai pats sau įrodė, kad jam geriau ir gali dirbti. Grįžusio laukė du švitinimo mėnesiai. Jautėsi prastai, bet po švitinimo atlikus kraujo tyrimus išgirdom stebuklingus žodžius: ,, Tu sveikas, gali eiti“

– Kaip visa šeima palaikėte vyrą ir tėtį, kas padėjo įveikti stresą ir psichologinius sunkumus? Kas suteikė jėgų?

Psichologiškai buvo labai sunku ir jam, ir man, ir visiems aplinkiniams… Liga buvo netikėtas smūgis visiems. Daug meldėmės dėl sveikatos mūsų tėčiui – ir garsiai, ir tyliai, net vaikai… Artimiausi šeimos nariai klausinėjo manęs, kaip jis jaučiasi, kaip gydomės. Jo nekalbino – tiesiog nenorėjo varginti skaudžia tema. Pasirodo, vyras pamanė, jog draugai ir artimieji nuo jo nusisuko. Tai supratusi paprašiau, kad visi jam skambintų ir nebijotų įkyrėti, – vyras tiesiog atsigavo. Ėmė susitikinėti su draugais. Nors negalėjo būti saulėje, važiavom prie jūros ir būdavom pavėsyje, daug kartų ilsėjomės gamtoj, prie upių ir ežerų. Draugai neleido jam būti užsidariusiam.

Kartojau, kad jis mums reikalingas ir kad jam reikia stengtis pasveikti – dėl šeimos, mažų vaikų, dėl to, kad dar nieko nespėjom jų išmokyti. Nežinau, ar tai padėjo, bet jaučiau, kad turiu tai kartoti. Žinoma, svarbiausia, kad laiku pradėjom gydymą.

– Dabar sugrįžus ankstesniam gyvenimui, tėčio – tolimųjų reisų vairuotojo, dažnai nebūna namie. Grįžta pasiilgęs vaikų, ir pasiilgę tėčio vaikai gal labiau jo klauso, o tu, ar nesi – pagrindinė auklėtoja šeimoje?

Nors vyro ir nėra, jis visada žino, kas vyksta namie: ar vaikai gerai elgiasi, kaip pasisekė koncertas, ką veikėm grįžę iš darželio. Viską jam papasakoju telefonu, taip pat tariamės dėl auklėjimo. Bet žinoma, jie labiau klauso tėčio. Vaikai beprotiškai jo laukia ir ruošiasi: tvarko žaislus, padeda tvarkyti namus. Mat tėtis rytoj grįžta.

– Kuo vadovaujatės auklėdami vaikus? Kaip pavyksta su jais susitarti, nuraminti užsiožiavusius ar konkuruojančius dėl mamos ir tėčio dėmesio?

Karolis yra visiška priešingybė dukrai. Jis ramesnis, nors taip pat labai reiškia savo nuomonę ašaromis, o Darija – riksmu. Visko būna, nors Darija labai savarankiška ir man labai padėjo. Jau 1.9 metukų ji buvo didžiausia mano padėjėja. Kai tik broliukas užmigdavo, eidavom žaisti ir visas dėmesys atitekdavo jai.

Mano vaikai diplomatiški. Pradeda žodžiais: „Mama aš tave labai labai myliu“, atsakau: „Aš irgi tave myliu“, o jie apsikabina ir prašo: „Noriu saldainio“.

Esu labai griežta mama: turi būti taip, kaip aš pasakiau ir taškas. Žinoma, vaikams tai nepatinka, bet kitaip nebus tvarkos. Pavyzdžiui, jie žino, kad jei nesutvarkys vienų žaislų, negaus kitų. Ašaros ir ožiukai nepadeda, tad verkdami susitvarko ir sulaukia mano pagyrimo ir žaislų. Pamažu ašarų mažėja, nes taisyklių nekeičiu.

Kai aš ruošiuosi paskaitoms, namie dažniausiai tvyro mokslų atmosfera. Vaikai taip pat susidomi mokslais: atsineša knygas, paprašo, kad duočiau jiems po sąsiuvinį ir tušinuką, atsisėdę prie stalo kartoja raides, rašo, kažką žymi, piešia ir kitaip žaidžia.

– Kadangi tavo darbas ir profesija slaugytojos, susirgusius mažylius prižiūri tikrai profesionaliai, ką galėtum patarti kitoms mamoms?

Manau, kad kiekviena mama yra profesionali slaugytoja ir kiekviena mama žino, kaip geriau prižiūrėti savo vaikelius. O aš esu tik pakeliui į slaugytojos profesiją. Mano nuomone, neverta bėgti pas gydytojus dėl menkiausio kostelėjimo ar spuogelio: visada namų vaistinėlėje turiu pagrindinius vaistus visiems gyvenimo atvejams, tačiau abejojant, žinoma, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

– Kaip ilsitės, kaip atsipalaiduoji nuo mokslų, darbų ir namų rūpesčių?

Mūsų šeimai geriausias poilsis – pabūti kartu.Nesvarbu ką veiktume – ar važiuotume į miestą pasivaikščioti, ar eitume į kavinę, ar tiesiog vakarieniautume namie…. svarbiausia, kad esame visi keturi kartu sveiki ir laimingi.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė