Dažnai sergančio vaiko tėvai taip pat susiduria su dilema: mama norėtų sugrįžti į darbą, o pediatrai pataria tokį mažylį kuo ilgiau palaikyti namuose. Jeigu vaiko imunitetas silpnas, darželyje jis dar dažniau sirgs. Sergantiems lėtinėmis ligomis vaikams, pavyzdžiui, – laringitu, sinusitu, bronchine astma; kolektyve taip pat prasčiau seksis. Ypatingo mamos rūpesčio reikia labai jautriam vaikui.

Ypatingas dėmesys – sveikatai

Tokiems vaikučiams reikia ypatingos priežiūros ir dėmesio, kurių jiems nesuteiks įprastiniame darželyje. Pasisekė mažiesiems vilniečiams: jie gali lankyti darželinukų sveikatingumo grupę „Auk sveikas“, kuri įsikūrė nuostabiame pušyne. Mažiesiems pritaikytos renovuotos vaikų reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ patalpos. Čia vaikų laukia 2–4 metukų, 4–7 metukų, taip pat – paruošiamoji grupės. Į darželį paprasta nukeliauti ir visuomeniniu, ir individualiu transportu.

Šis darželis skiriasi nuo įprastinio, nes čia mažyliams teikiamos ne tik vaikų darželio, bet ir individualios reabilitacinės paslaugos: logoterapija, ergoterapija, kineziterapija, fizioterapija, hidroterapija.

Taigi, šis darželis – išskirtinis individualiu dėmesiu kiekvieno vaiko sveikatai:

– visus vaikus prižiūri gydytojas pediatras;

– alergiškam vaikui pritaikoma individuali dieta pagal jo poreikius;

– vaikai, lankantys sveikatingumo grupę „Auk sveikas“, gali gauti visų reabilitacijos centre dirbančių gydytojų specialistų – psichologo, alergologo, pulmonologo, reabilitologo, dermatologo, LOR – konsultacijas ir gydymą; individualiai pritaikytas reabilitacines procedūras ;

– po ligos vaikui paskirtą gydymą galima pratęsti darželio sveikatingumo grupėje ;

– kiekvieną dieną vaikai mankštinasi sporto salėje, o mankštą veda kvalifikuoti kineziterapeutai ;

– du kartus per savaitę vaikai sportuoja baseine, kuris yra tame pačiame pastate, kaip ir grupė.

Draugiška ir kūrybiška aplinka

Grupėje sukurta funkcionali aplinka. Patrauklūs žaislai ir darbo priemonės, jaukios veiklos erdvės. Vaikas gali rinktis veiklą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą.

Vaikų pedagogai orientuojasi į ugdymą pavyzdžiu (sudomina veikla, partneryste su kitais vaikais).

Skatinamas vaikų kūrybingumas (interpretuoti, kurti, atrasti). Vaiko sumanymai pastebimi, gerbiami, palaikomi, drauge priimami sprendimai.

Vaikas visada sulaukia pritarimo, jo veikla gerbiama ir laikoma vertinga patirtimi, vaikas skatinamas, pagiriamas ir jo veikla džiaugiasi visi kartu.

Vaikų poilsiui ir smagiam laisvalaikiui grupės pedagogės išnaudoja palankias aplinkos ir gamtos sąlygas: organizuoja ekskursijas, išvykas miško takais, žaidimus gamtoje.

Profesionalus ugdymas

Ugdymas lopšelio – darželio grupėje “Auk sveikas” organizuojamas pagal 2007 m. “Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo” programą, orientuojantis į vaikų kompetencijų (sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninę ir socialinę) ugdymo(si) plėtojimą. Vaikai tobulina gebėjimus, puoselėja kalbą, perima savo tautos kultūrą, papročius ir tradicijas. Ugdymas vyksta savitarpio pagarba, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra grįstoje aplinkoje. Vaikai skatinami branginti savo ir kitų darbą, saugoti savo ir kitų sveikatą.

Vaikas pas gydytoją

Profilaktiškai tikrinantis sveikatą, gydytojas pediatras vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, pasiklauso plaučių bei širdies veiklos. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokius nors (kad ir nedidelius) sveikatos defektus, vaikas yra siunčiamas pas gydytojus specialistus. Tokiu būdu būsimasis moksleivis yra ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės moksleivių sveikatos bėdos ir kaip jų išvengti?

Ydinga vaiko laikysena

Kaip tvirtina gydytojai ortopedai, daugelis vaikų, užuot pakankamai judėję, lakstę po lauką, plaukioję ežeruose ar upėse, karstęsi po medžius ir panašiai, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus. Rezultatas – iškrypęs stuburas, ydinga laikysena, kitokie skeleto bei raumenų sutrikimai. Visoms šioms moksleivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų prikrautos kuprinės, nepatogūs suolai. Pamažu artėjant rugsėjo pirmajai, išsirinkti labiausiai patinkančią kuprinę visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri kuprinė bus patikimesnė sveikatos atžvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir taisyklingą laikyseną. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos mama ir tėtis turėtų atkreipti dėmesį, renkantis mokyklinį krepšį:

• Kuprinė su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-12 proc. vaiko svorio. Aritmetika šioje vietoje paprasta: pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg turėtų nešti ne daugiau kaip 2,5-3 kg sveriančią kuprinę. Taigi, tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 1,5 kg.
• Mokyklinis krepšys neturėtų spausti, trinti, jis privalo būti patogus. Matuotis geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę vaikas nešios ir žiemą, ir vasarą.
• Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm, jei jie – paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kuprinės „nugara“ turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš pečių.

Prastėjantis vaiko regėjimas

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, judėjimo bei gryno oro stoka tikrąją to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir regėjimą – ortopedams antrina gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann“. Pasak gydytojos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke, mažėja regėjimo problemų. „Gal kam ir sunku tuo patikėti, bet kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 procentais sumažina trumparegystės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir vaikas gali žiūrėti į toliau esančius objektus“, – pasakoja V.Nasvytienė. Kaip teigia oftalmologė, norint turėti nepriekaištingą regėjimą ar bent jau pastiprinti jį, vaikams taip pat patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.

V.Nasvytienės tvirtinimu, vis dar yra nemažai mamų ir tėčių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kankynė. Bendraamžiai iš jų šaiposi, naujasis aksesuaras – nepatogus, greit lūžtantis. „Anaiptol. Tai seniau buvo pajuokiami akiniuočiai. Buvo šaipomasi dėl storų akinių stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir patys akiniai tikrai nebuvo patogūs. Dabar akiniai visai kitokie. Vaikai net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek norimą akinių spalvą, tiek ir formą,“ – tvirtina gydytoja. Oftalmologė priduria, kad baigiantis vasarai itin svarbu patikrinti moksleivių akis, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąrašą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir akinius. Tuo tarpu jau nešiojantys akinukus vaikai įsitikins, ar senieji dar tinkami.

Kad nepultų ligos, o dantys būtų sveiki

Rūpintis vaiko sveikata būtina kompleksiškai – reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku pastebėti vaiko savijautos pokyčius, įvertinti mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mitybos, kokybiško poilsio, vitaminų bei mineralinių medžiagų – įsitikinusi bendrosios praktikos gydytoja Laima Petrauskienė. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus, o atšalus orams jo nepuls ligos. Gydytoja priduria, jog artėjant naujiems mokslo metams, mama ir tėtis turėtų iš naujo atsiversti vaikų skiepijimo pažymėjimus bei nepamiršti pasitikrinti dantų. „Nuo daugumos užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, maždaug 6–7 metų vaikas turi būti pakartotinai paskiepytas nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės“, – pasakoja L. Petrauskienė.

Kalbant apie dantis, daugelis medicinos įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdo 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programą. Visiems tokio amžiaus vaikams nemokamai specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis yra padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės. Tokiu būdu neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių. Ši procedūra tikrai neskausminga, dantukų gręžti nereikia.