<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>hemoglobino kiekis | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/hemoglobino-kiekis/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 20:40:29 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Geležies stokoja daugiau nei pusė vaikų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/gelezies-stokoja-daugiau-nei-puse-vaiku?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gelezies-stokoja-daugiau-nei-puse-vaiku</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/gelezies-stokoja-daugiau-nei-puse-vaiku#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 17 Oct 2015 17:37:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[geležies poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stokos anemija]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemoglobino kiekis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14228</guid>

					<description><![CDATA[<p>Geležis būtina kiekvienai gyvai ląstelei. Trūkstant geležies, sutrinka hemoglobino sintezė ir audinių aprūpinimas deguonimi. Nepaisant didelės svarbos, tai mineralas, kurio bene dažniausiai pritrūkstame, ypač dažnai jos stokoja vaikai. Tyrimai rodo, kad geležies stoka būdinga net dviems trečdaliams vaikų. Tai nereiškia, kad tokiam skaičiui vaikų yra per žemas hemoglobino kiekis kraujyje. Svarbu žinoti, kad kai jau&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gelezies-stokoja-daugiau-nei-puse-vaiku">Geležies stokoja daugiau nei pusė vaikų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><i><a href="https://mamairvaikas.lt/gelezies-stokoja-daugiau-nei-puse-vaiku/gelezis-vaikui-neturi-pritrukti" rel="attachment wp-att-14229"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-14229" alt="Geležis vaikui - neturi pritrūkti" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/10/Geležis-vaikui-neturi-pritrūkti-250x219.jpg" width="250" height="219" /></a>Geležis</i> būtina kiekvienai gyvai ląstelei. <i>Trūkstant geležies</i>, sutrinka hemoglobino sintezė ir audinių aprūpinimas deguonimi.  Nepaisant didelės svarbos, tai mineralas, kurio bene dažniausiai pritrūkstame, ypač dažnai jos stokoja <i>vaikai</i>. Tyrimai rodo, kad <i>geležies stoka</i> būdinga net dviems trečdaliams vaikų. Tai nereiškia, kad tokiam skaičiui vaikų yra per žemas <i>hemoglobino kiekis</i> kraujyje. Svarbu žinoti, kad kai jau <i>hemoglobino lygis</i> mažėja – reiškia, kad išeikvotos visos organizmo <i>geležies</i> saugyklos, jos jau nelikę nei raumenyse, nei feritine (baltyme, padedančiame organizme išsaugoti geležį).<br />
Tokia situacija jau gresia <i>geležies stokos anemija</i>, kuri yra dažniausia vaikų <i>kraujo liga</i>.</p>
<p><i>Geležies poreikis</i> ypač padidėja ankstyvoje vaikystėje, vaikui intensyviai augant, paauglystėje, taip pat moterims <i>nėštumo metu</i>. Po gimimo <i>kūdikiai</i> labai sparčiai auga, jų metabolinės reakcijos labai intensyvios, todėl prenatalinės (gautos iki gimimo) <i>geležies atsargos</i> greitai išsenka. Kad taip neatsitiktų, kūdikio racione turi būti pakankamai <i>geležies</i>.</p>
<p>Svarbu žinoti, kad <i>geležis</i> nėra lengvai organizmo pasisavinamas elementas. Pasisavinama apie 8 – 30 proc. maiste esančios <i>geležies</i>. Visuose vaisiuose ir daržovėse yra „neheminė“ <i>geležis</i>, kuri sunkiai absorbuojama. „Heminės“, lengviau įsisavinamos randama gyvuliniuose produktuose. <i>Geležies rezorbciją</i> didina vitaminas C, varis, kobaltas, magnis, o blogina kalcis, oksalatai, fosfatai, taninai, antacidiniai preparatai, kava ir juoda arbata. Jei trūksta baltymų, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vitaminų E ir C, geležies pasisavinimas taip pat sutrinka.</p>
<p><i>G</i><i>eležies poreikis</i> per parą pagal vaiko amžių.</p>
<table border="1" cellspacing="0" cellpadding="0">
<tbody>
<tr>
<td valign="top" width="220"><b>Amžius</b></td>
<td valign="top" width="220"><b>Geležies kiekio norma (mg)</b></td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="220">0 – 30 dienų</td>
<td valign="top" width="220">1,5</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="220">1 – 3 mėn.</td>
<td valign="top" width="220">5,0</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="220">4 – 6 mėn.</td>
<td valign="top" width="220">7,0</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="220">7 – 12 mėn.</td>
<td valign="top" width="220">10,0</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="220">1 – 3 metai</td>
<td valign="top" width="220">10,0</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="220">3 – 15 metų</td>
<td valign="top" width="220">15 &#8211; 20</td>
</tr>
</tbody>
</table>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pagrindiniai požymiai, kad mityboje <i>trūksta geležies</i> – bendras silpnumas, pablyškusi, sausa oda, apetito stoka.</p>
<p>Geležies atsargas atstatyti galima koreguojant maistą – t.y. valgant daug geležies turinčių produktų ir papildant mitybą geležies papildais. Be <i>geležies</i>, kraujo gamyboje dalyvauja ir tokios medžiagos, kaip vitaminas B12, foliatai, o varis ir vitaminas C pagerina šio mineralo pasisavinimą ir pernešimą organizme. Todėl norint efektyviai papildyti <i>geležies atsargas</i>, patartina rintis sudėtinius geležies ir kitų kofaktorių maisto papildus, kurių sudėtyje būna ne tik geležies, bet ir vitamino C ir vario, vitamino B12, folio rūgšties ir kitų naudingų maistingųjų medžiagų.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad <i>geležies preparatus</i> reikėtų vartoti ne tik kol hemoglobino pasidarys pakankamai, bet ir susidarys <i>geležies atsargos</i> audiniuose, o tam gali prireikti 6 – 9 mėnesių ar net daugiau.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gelezies-stokoja-daugiau-nei-puse-vaiku">Geležies stokoja daugiau nei pusė vaikų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/gelezies-stokoja-daugiau-nei-puse-vaiku/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 11 Oct 2015 19:57:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Adenoidai]]></category>
		<category><![CDATA[adenoidų gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[adenoidų operacija]]></category>
		<category><![CDATA[augaliniai preparatai]]></category>
		<category><![CDATA[dantų dygimo]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[dieta]]></category>
		<category><![CDATA[dygsta dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[ežiuolės]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stokos anemija]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[hemoglobino kiekis]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kazimieras Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kramtukai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kultūrizmo sportininkė]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[maisto papildai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[mineralinis vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Neringa Gorelė]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Netikras krupas]]></category>
		<category><![CDATA[pakilusi temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pirmasis dantukas]]></category>
		<category><![CDATA[piršto čiulpimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[rudeninė apranga]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[ruošiantis į darželį]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[svorio metimas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko batukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaistažolės]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo iš čiaupo]]></category>
		<category><![CDATA[vežimėlis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14076</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Atletinio kultūrizmo sportininkė ir mama Neringa Gorelė – apie motinystės atostogų atradimus, pakeitusius ne tik per nėštumą gerokai papilnėjusios jaunos moters figūrą, bet ir gyvenimą. RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-ruduo" rel="attachment wp-att-14138"><img loading="lazy" width="500" height="426" class="alignleft wp-image-14138 size-full" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2015 ruduo" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/10/urnalas-Mama-ir-vaikas-2015-ruduo-e1579638795197.jpg"></a>MAMŲ ISTORIJOS. Atletinio kultūrizmo sportininkė ir mama Neringa Gorelė – apie motinystės atostogų atradimus, pakeitusius ne tik per nėštumą gerokai papilnėjusios jaunos moters figūrą, bet ir gyvenimą.</p>
<p>RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.</p>
<p>SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?</p>
<p>KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ <i>Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai?</i> Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?</p>
<p>PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/10/Mama-ir-vaikas-2015_3.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo</strong></span></a></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo/mama-ir-vaikas-2015_3" rel="attachment wp-att-14252">&nbsp;</a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
