Remiantis minėtų šalių pateikta oficialia informacija, tikslius susirgimo šaltinius yra gana sunku nustatyti dėl ilgo ligos inkubacinio periodo. Vidutiniškai pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus 28 dienoms po užsikrėtimo, tačiau šis periodas skirtingiems žmonėms gali būti skirtingas ir trukti nuo 15 ik 50 dienų.

Italijoje protrūkio priežastis tiriantys pareigūnai nustatė keletą partijų hepatito A virusu užkrėstų šaldytų uogų ir išėmė jas iš rinkos. Skandinavijos šalyse ir JAV atlikti tyrimai susirgimus taip pat susiejo su galimai užterštų šaldytų uogų vartojimu. Todėl atsakingos institucijos šiose šalyse vartotojams rekomendavo prieš vartojimą šaldytas uogas pavirti bent kelias minutes – tiek laiko užtenka, kad ligą sukeliantis virusas žūtų. Maisto tvarkytojams rekomenduojama sustiprinti savikontrolės tyrimų vykdymą, o kilus įtarimų, prieš naudojimą šaldytas uogas pavirti. Šviežias uogas prieš vartojimą rekomenduojama nuplauti tekančiu vandeniu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad į mūsų šalies rinką tiekiamos šaldytos uogos, importuotos iš kitų šalių, yra tiriamos dėl galimos mikrobinės taršos. Šiemet jau neleista importuoti per 25 tonų šaldytų braškių iš Kinijos, nustačius kad jos užterštos noro virusu. Tikrinamos ir iš ES valstybių atvežtos šaldytos uogos. Daugiausia į mūsų šalies parduotuves šaldytos uogos atvežamos iš Kinijos, Baltarusijos, Ukrainos, o taip pat iš Lenkijos, Belgijos, Olandijos.

Hepatitas A – virusinė liga, pažeidžianti kepenis, sukelianti kepenų uždegimą, kuris gali pasireikšti besimptome ar klinikinės infekcijos forma. Pasaulyje kasmet registruojama 1,5 mln. naujų hepatito atvejų, hepatitui imlūs visi žmonės. 2012 m. Lietuvoje buvo užregistruota per 100 susirgimų hepatitu A atvejų.

Pastebėtina, kad gyvūnai šio viruso neplatina. Tai žmonių platinamas virusas, dažniausia plintantis buitinio kontakto metu, per nešvarias rankas, indus. Virusas gali plisti ir per užterštus maisto produktus ar vandenį, ypač jei dirvos tręšiamos ar į aplinką šalinamos netinkamai išvalytos kanalizacijų nuotėkos.

Dažniausiai hepatito A virusu užsikrečiama per:

– Užkrėstus moliuskus, vartojant žalius.

– Nesaugų geriamąjį vandenį.

– Termiškai neapdorotus, neluptus ir nenuplautus vaisius, uogas ar daržoves, išaugintas užterštoje dirvoje.

– Nepasterizuotą pieną.

– Ledo gabaliukus kokteiliams, pagamintus iš užteršto vandens.

Norint apsisaugoti ir neužsikrėsti hepatitu A, rekomenduojama:

•Daržoves, vaisius apdoroti karščiu ne mažiau kaip 5 minutes;

•Vaisius, daržoves nuplauti, nulupti, nuskusti, pakartotinai nuplauti tekančiu vandeniu;

•Šaldytas uogas pirkti tik iš patikimo tiekėjo;

•Plauti rankas prieš valgį, po nešvarių daiktų lietimo, prieš maisto gaminimą;

•Gerti tik kokybišką ir saugų geriamąjį vandenį;

•Griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų.

•Tvarkant vaisius, uogas, daržoves vengti kryžminės taršos: naudoti atskiras pjaustymo lenteles, įrankius bei indus, po panaudojimo juos kruopščiai nuplauti, išdžiovinti.

Živilė Aleksienė

VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus
vyriausioji specialistė

Fiziologinė arba naujagimių gelta atsiranda visiems naujagimiams 3 –4 gyvenimo dieną ir savaime išnyksta maždaug per savaitę –10 dienų. Kūdikis turi kuo daugiau gerti, nes bilirubinas ištirpsta kraujyje ir pašalinamas su šlapimu.

Patologinė naujagimių gelta atsiranda 1–2 gyvenimo dieną. Jos priežastis gali būti rezus faktorus arba motinos ir naujagimio kraujo grupės nesutapimas, kepenų uždegimas, tulžies pūslės uždegimas, apsinuodijimas kai kuriomis cheminėmis medžiagomis. Patologinės geltos atveju reikia būtinai kreiptis į gydytoją.

Gelta – pavojinga liga. Labai padidėjus bilirubino kiekiui kraujyje gali atsirasti traukuliai ir smegenų pažeidimai.

Sveiko žmogaus oda gali pagelsti ir ne dėl ligos, pavyzdžiui, nuo kai kurių vaistų, suvalgius daug morkų arba pomidorų.

Vyresniems vaikams gelta gali būti – infekcinis hepatitas. Jį sukelia kepenis pažeidžiantis virusas. Vaikas užsikrečia nuo sergančiojo kontaktuodamas su juo arba per maistą. Besivystančiose šalyse šis virusas perduodamas dar ir per geriamąjį vandenį.

Iš pradžių vaikas netenka apetito, jam skauda pilvą, prastai jaučiasi. Dėl kepenų uždegimo skausmas gali atsirasti dešiniojo šonkaulio apačioje, priekinėje kūno dalyje. Vaiko išmatos tampa šviesesnės, o šlapimas – tamsesnis.

Ką daryti?

Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jeigu gelta atsirado po gimdymo paros, tai ne fiziologinė naujagimių gelta. Taip pat gydytojas turi apžiūrėti kūdikį, kuriam gelta tęsiasi daugiau nei 10 dienų. Fiziologinė gelta per šį laikotarpį praeina. Kartais ji tęsiasi ilgiau, ypač žindomiems kūdikiams. Galbūt todėl, kad kūdikio kepenis įtakoja motinos piene esantys hormonai.

Diagnozę nustato vaikų gydytojas, skiriami tyrimai. Geltą sukėlusi liga dažniausiai gydoma ligoninėje.

Jeigu sergantis vaikas labai vangus, visiškai neturi apetito arba geltos požymiai sustiprėjo po trečiosios gyvenimo dienos, kreipkitės į gydytoją.

Infekciniu hepatitu segančiam vaikui reikia daug gerti ir laikytis lovos režimo.

Pirmąsias tris dienas po kontakto su ligoniuku reikia būtinai plauti rankas.

Šiai ligai įtakos turi paveldimumas. Raudonieji kraujo kūneliai gali būti labai silpni ir lengvai pažeidžiami, todėl kepenys nespėja apdoroti bilirubino.

Rankų higiena ir švari aplinka – svarbios hepatito A profilaktikos priemonės.

2012 metais Lietuvoje registruoti 59 hepatito A atvejai, dauguma jų – Vilniaus mieste. Didesnė dalis susirgusiųjų buvo vaikai ir jauno amžiaus suaugusieji, dalis jų – gyvenantys uždaruose kolektyvuose ar bendruomenėse. Liga dažniau nustatyta mokyklinio mažiaus vaikams. Šis staigus sergamumo hepatitu A padidėjimas Vilniuje stebimas po dvylikos metų pertraukos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios galimybes virusui plisti bei juo užsikrėsti.

Hepatito A virusas paplitęs beveik visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, todėl dažniausiai hepatitas A priskiriamas prie „keliautojų” užkrečiamųjų ligų. Tačiau ilgą laiką esant mažam sergamumui didžioji dalis gyventojų tampa imlūs hepatito A virusui ir šios ligos protrūkiai kyla net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Ankstesni hepatito A protrūkiai kitose Europos šalyse (tarp jų – Estijoje, Latvijoje) rodo, kad mažo sergamumo laikotarpiu padaugėja imlių žmonių ir todėl susidaro palankios sąlygos plisti hepatito A virusui.

Hepatitas A – tai užkrečiamoji virusų sukelta kepenų liga. Liga pasireiškia įvairiai: nuo beveik besimptomių formų, trunkančių keletą savaičių, iki sunkių ligos, trunkančios keletą mėnesių. Hepatitu A užsikrečiama, jei į burną patenka hepatito A virusas: per nešvarias rankas, kitus daiktus, su maistu ar vandeniu. Hepatito A virusą infekuotas žmogus į aplinką išskiria su išmatomis. Net mikroskopinių jų dalelių pakanka, kad per nešvarias rankas, kitus daiktus, maistą, vandenį užsikrėstų kitas žmogus. Hepatitas A plinta, jeigu pasinaudojęs tualetu infekuotas (galintis užkrėsti) žmogus nenusiplauna arba netinkamai nusiplauna rankas ir jomis liečia įvairius daiktus ar maistą.

Didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu A yra vaikams, nes dažnai jų higienos įgūdžiai nepakankami ir daugelis jų yra imlūs hepatitui A.

Hepatito A virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmuosius ligos požymius užsikrėtęs žmogus pajunta maždaug po 28 dienų.

Imunitetas prieš hepatitą A įgyjamas persirgus šia infekcija ar pasiskiepijus. Persirgus hepatitu A susidaro ilgalaikis imunitetas, antrą kartą šia liga nesergama. Pasiskiepijus taip pat sukuriama ilgalaikė apsauga – ne mažiau kaip 20 metų.

Rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios galimybes virusui plisti bei užsikrėsti.

Svarbiausia dažnai ir tinkamai plauti rankas. Rankas reikia plauti šiltu tekančiu vandeniu ir muilu, nuplauti visą rankų paviršių, plauti ne trumpiau kaip 20 sekundžių, švarias rankas būtinai reikia nusausinti.

Rankas reikia plauti:

– visada, kai rankos atrodo nešvarios;

– kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;

– kiekvieną kartą prieš valgį ir vaikų maitinimą;

– prieš maisto tvarkymą ir po jo;

– kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;

– prieš keičiant vaikams sauskelnes, kitus rūbelius ir po pakeitimo;

– po žaidynių, darbų lauke, gyvūnų lietimo.

Svarbi hepatito A profilaktikos priemonė – saugaus maistas ir vanduo. Specialistai ragina nevalgyti „žalių” termiškai neapdorotų jūros gėrybių, kelionėse naudoti fasuotą ar virintą geriamą vandenį, rinktis saugų maistą.

Viena iš efektyviausių hepatito A profilaktikos priemonių – vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu veiksmingumu. Apsauginis imunitetas susidaro po 2-4 savaičių įskiepijus pirmąją vakcinos dozę. Antra dozė skiepijama praėjus 6-12 mėn. po pirmosios. Rekomenduojama skiepytis keliautojams, vaikams, lankantiems vaikų ugdymo įstaigas, asmenims susijusiems su profesine hepatito A rizika, kitiems, kam yra didesnė rizika užsikrėsti ir susirgti hepatitu A.

SAM Ryšių su visuomenės skyriaus informacija

Kad hepatitas C – tik asocialių žmonių, narkotikų vartotojų liga- mitas. Dažnai pavojus platinti užkratą kyla ir atliekant grožio procedūras, kurių metu pažeidžiama oda: manikiūrą, pedikiūrą, auskarų vėrimą ar tatuiravimą, buityje: pasinaudojus svetimomis žirklėmis, skutimosi peiliuku, dantų šepetėliu.

Ypač pavojingas infekuoto asmens kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Hepatitų B ir C virusai plinta tiesioginio sąlyčio su infekuoto asmens krauju metu, per nesveiką odą ar
pažeistą gleivinę.Virusiniai hepatitai B ir C plinta lengviau nei ŽIV.

Taip pat infekuota moteris nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti savo naujagimį. Hepatitas B yra vakcina valdoma infekcija: imunitetas išlieka iki 15 metų. Vakcinos nuo hepatito C nėra.

Kaip neužsikrėsti hepatitu B ir C:

– Nesinaudokite kitų asmenų naudotais švirkštais, adatomis bei skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir
kt.

– Pasitelkite apsaugines priemones ir venkite mikrotraumų atliekant procedūras, tyrimus, kontaktuojant su paciento krauju.

– Prieš veriant auskarus, darantis tatuiruotę, įsitikinkite, ar naudojamos sterilios adatos bei instrumentai, vienkartines pirštinės, ar
laikomasi rankų higienos.

– Svarbu saugūs lytiniai santykiai.

– Informuokite jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC)