Apsauginis žarnyno skydas

Didžiąją dalį žarnyno mikrobiotos sudaro sveikatai naudingos vadinamosios gerosios bakterijos, pagrindinės iš jų laktobakterijos ir bifidobakterijos. Kita dalis – patogeninės ir sąlyginai patogeninės bakterijos, kurių esant normaliai situacijai yra nedaug ir jos neveikia mūsų sveikatos.

Nepaisant to, kad žarnynas yra vidinis organas, jis nuolat liečiasi su išorine aplinka – per maistą, kurį valgome. O su maistu bet kuriuo metu į jį gali pakliūti kenksmingi mikroorganizmai, todėl turime nuo jų apsisaugoti.

Apsaugai nuo išorinių neigiamų veiksnių pasitarnauja žarnyno barjerinė funkcija ir natūralus (įgimtas) ir įgytas imunitetas. Žarnyno mikrobiota sukuria apsauginį mikrobų skydą, kuris neleidžia patogeninėms bakterijoms kolonizuoti žarnyną. Žarnyno epitelio ląstelės sudaro natūralų fizinį barjerą, padengtą gleivių sluoksniu, pilną antikūnų ir kitų baltymų, kovojančių su svetimais mikroorganizmais. Toks apsauginis barjeras neleidžia bakterijoms, virusams, grybeliams ir kitoms svetimoms medžiagoms patekti į kraują. Joms pašalinti iš organizmo suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias atlieka žarnyno mikrobiota kartu veikdama su imuninėmis ląstelėmis. Žarnynas yra didžiausias imuninės sistemos organas.

Esant normaliai mikrobiotai žarnynas sudaro tvirtą apsauginį filtrą. Gerosios bakterijos gamina medžiagas, kurios neleidžia įsibrovėlėms bakterijoms daugintis, taip pat blokuoja toksinų patekimą į organizmą ir neutralizuoja daugelį kenksmingų medžiagų.

Darnus mikrobiotos ir imuniteto ląstelių darbas

Be to, žarnyno gleivinėje sutelkta 80 % imuninių ląstelių, saugančių mūsų sveikatą. Kai kurios imuninės ląstelės, pavyzdžiui, makrofagai, dehidritinės ląstelės, tyko nekviestų svečių pasiruošusios juos sunaikinti. Kitos žarnyno ląstelės – B tipo – gamina IgA antikūnus, kurie gali surišti bakterijas, o tada jos pašalinamos iš organizmo.

Įgyto imuniteto funkcijas atlieka T ir B limfocitų išskiriamos imuninės medžiagos. T-limfocitai (arba T-ląstelės) yra vieni svarbiausių imuniniam atsakui ir padeda apsisaugoti nuo kai kurių autoimuninių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, celiakija, Krono liga.

Žarnyno mikrobiota veikia išvien su imunine sistema ir dalyvauja ją aktyvuojant, moduliuojant ir reguliuojant. Imuninių ląstelių užduotis nustatyti, kas organizmui yra sava, o kas svetima. T. y., ką reikia toleruoti, o ką sutikti puolimu. Jei imuninė sistema nustato, kad medžiaga yra naudinga, organizmas ją priima. Šis mechanizmas, vadinamas imunine tolerancija, yra svarbi imuninės sistemos funkcija.

Tačiau žarnyno mikrobiota kontroliuoja imuninių ląstelių aktyvumą – kad nenutiktų taip, kad dėl pernelyg didelio aktyvumo jos imtų nebeatpažinti savų audinių ir sukeltų autoimunines ligas. Taigi, gerai apsaugai nuo įvairių ligų, taip pat ir infekcinių, būtina normali žarnyno mikrobiota, kurią palaikyti padeda gerosios bakterijos.

Kas lemia mikrobiotos sudėtį?

Mikrobiotos formavimąsi veikia daugybė veiksnių. Žarnyno mikrobiota ir imunitetas pradeda formuotis dar vaisiui gyvenant įsčiose. Mikroorganizmai, esantys placentoje, vaisiaus vandenyse ir virkštelės kraujyje, patenka į vaisiaus žarnyną. Jau nėštumo metu vaisius iš mamos gauna nuo ligų saugančių imunoglobulinų. Šiuo periodu svarbi nėščiosios mityba, gyvenimo būdas ir sveikata.

Didelę reikšmę vaiko mikrobiotai turi gimdymo būdas. Natūraliai gimę kūdikiai gauna daug gerųjų žarnyno bakterijų per gimdymo takus. Kūdikiai, gimę per cezario pjūvį, turi daug mikroorganizmų, cirkuliuojančių ligoninėse. Jų mikrobiotoje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų. Mažiau naudingųjų mikroorganizmų ir neišnešiotų kūdikių mikrobiotoje.

Naujagimio mikrobiota vis dar yra priklausoma nuo mamos mitybos, taip pat apsauginių veiksnių, kuriuos jis gauna iš motinos pieno. Teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą jame esantys oligosacharidai. Motinos priešpienyje yra daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą.

Toliau kūdikio žarnyno mikrobiotos formavimąsi veikia racione atsirandantis kietas maistas. Mikrobiota formuojasi pirmuosius trejus metus, kai vaiko organizmas sparčiausiai vystosi. Vaikui augant įtakos turi maistas, ligos ir vartojami vaistai, gyvensena, higiena ir aplinkos sąlygos. Tai yra veiksniai, kurie formuoja ir imuninę sistemą. Tos pačios sąlygos veikia ir suaugusio žmogaus mikrobiotą.

Kodėl žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka?

Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sudaro palankias sąlygas vystytis naudingoms bakterijoms. Priešingai, bet kokie šios ekosistemos pokyčiai neigiamai veikia šią pusiausvyrą.

Mikrobiotos įvairovę ir sudėtį gali pakeisti įvairūs veiksniai, ir tai gali sukelti disbiozę. Tarp jų persirgtos žarnyno ir kitos infekcijos, lėtiniai uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Bakterijų pusiausvyrą išbalansuoja gydymas antibiotikais, chirurginės intervencijos ir kt. Sutrikdyti žarnyno mikrobiotą gali stresas, netinkama mityba, pavyzdžiui, kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų ir gausu įvairių konservantų.

Sutrikus mikrobiotai suprastėja virškinimas ir organizmui ima trūkti gyvybiškai svarbių medžiagų, viena iš kurių imunitetui būtinas vitaminas D. Imuninės ląstelės turi vitamino D receptorius, todėl šis vitaminas būtinas tokių ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui.

Kai atsiranda disbiozė, t. y. pritrūkstame gerųjų bakterijų, o padaugėja galinčių sukelti ligas, nusilpsta imunitetas ir tampame neatsparūs daugeliui ligų.

Silpno imuniteto pasekmė gali būti virškinamojo trakto sutrikimai, žarnyno uždegimai, alergijos, autoimuninės ligos, net vėžys, aknė, žvynelinė, peršalimo, grybelinės ir kitos infekcijos, taip pat antsvoris arba nutukimas.

Pasirūpinti žarnyno mikrobiota padeda probiotikai

Organizmo apsaugai sustiprinti dažnai patariama vartoti gerųjų bakterijų preparatą (probiotiką). Atkūrę mikrobiotą padėsime ir imunitetui tinkamai reaguoti į įvairias grėsmes. Tačiau nepamirškime, kad probiotikai – ne retkarčiais, reikalui esant išgeriama tabletė nuo galvos skausmo – atkurti mikrobiotą prireiks laiko, o tinkama mikroorganizmų pusiausvyra turime rūpintis nuolat.

Patekusios į organizmą gerosios bakterijos padės sustiprinti vieną svarbiausių apsauginių barjerų – žarnyną, padedantį apsisaugoti taip pat ir nuo virusų bei kitų infekcinių ligų sukėlėjų, aktyviai atakuojančių šaltuoju metų periodu.

Probiotikus ypač svarbu vartoti gydantis antibiotikais, sergant įvairiomis ligomis, sukeliančiomis disbiozę, apsinuodijus, ne itin sveikai maitinantis, laikantis dietų. Taip pat tai gali būti prevencijos priemonė.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Imuninę sistemą galima skirstyti į dvi grupes: įgimtą ir įgytą. Įgimta imuninė sistema yra pirmoji gynybos linija, nes ji apsaugo žmogaus organizmą nuo bakterijų, virusų ir parazitų invazijų. Įgimtos imuninės sistemos atsakas yra greitas, tačiau mažiau veiksmingas nei įgytos imuninės sistemos atsakas. Jam vystantis, įgytos imuninės sistemos ląstelės susiduria su molekulėmis, kurios yra sudedamoji ligų sukėlėjų dalis. Todėl kito susidūrimo metu imuninės ląstelės atpažįsta ligos sukėlėjus ir į juos reaguoja, taip užkirsdamos kelią ligai vystytis. Imuninės sistemos ląstelės gaminamos jau vaisiaus vystymosi metu, tačiau įgyta imuninė sistema gimus dar tik formuojasi. Taigi kūdikių ir vaikų imuninės sistemos veiksmingumas yra ribotas lyginant su suaugusiųjų imunine sistema.

Imuninė sistema formuojasi palaipsniui

Pagrindinė apsauga nuo užkrečiamųjų ligų ankstyvoje vaikystėje yra motinos antikūnai, kurių vaikas gauna per placentą nėštumo metu arba gerdamas motinos pieną po gimimo. Žindomi vaikai be motinos antikūnų gauna ir įvairių medžiagų, kurios padeda bręsti imuninei sistemai. Laikui bėgant imuninė sistema gali užtikrinti geresnę apsaugą nuo ligų sukėlėjų, nes imuninės ląstelės, remdamosi ankstesnėmis virusinėmis, bakterinėmis ir parazitinėmis infekcijomis, paruošia plačią, su infekcijomis kovojančią antikūnų kolekciją.

 Gerai sveikatai labai svarbu pakankamai miegoti

Miegant organizmas atsipalaiduoja, nurimsta ir atsinaujina. Remdamiesi tyrimais, specialistai rekomenduoja ikimokyklinio amžiaus vaikams miegoti 11 valandų, moksleiviams – 10 valandų, o paaugliams – 9 valandas. Stebint miego trukmės įtaką vaikų sveikatai, buvo nustatyta, kad trūkumas gali turėti įtakos mokymosi, emocinėms problemoms ar elgesio sutrikimams. Miego trūkumas taip pat turi įtakos imuninei sistemai, nes sumažėja tam tikrų imuninių ląstelių skaičius ir imuninių ląstelių išskiriamų veikliųjų medžiagų kiekis.

 Sveika mityba – ypatingai svarbi imuninės sistemos veiklai

Optimaliam imuninės sistemos funkcionavimui būtina sveika mityba, kad organizmas būtų aprūpintas visais reikiamais makroelementais ir mikroelementais. Mikroelementai yra labai svarbūs imuninei sistemai, nes vitaminai ir mineralai (pvz., vitaminai C, D, cinkas) padeda padidinti imuninių ląstelių skaičių ir jų aktyvumą. Į kasdienį savo bei vaikų racioną svarbu įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Esant didesniam poreikiui (nusilpus imuninei sistemai) vertėtų pasirūpinti produktais, kuriuose yra didesnis šių mikroelementų kiekis. Suaktyvėjus imuninei sistemai, pvz., esant kvėpavimo takų infekcijai, pagaminami milijonai naujų imuninių ląstelių, taip pat padidėja vitamino C ir cinko poreikis. Mūsų imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija, o palengvėjimas priklauso nuo imuninio atsako stiprumo ir greičio.

 Mikrobiotos įtaka imuninei sistemai

Mikrobiota vadiname tam tikroje vietoje, pvz., žarnyne (žarnyno mikrobiota), apsigyvenusią mikroorganizmų grupę. Daugybė žmogaus organizme gyvenančių bakterijų yra nepaprastai svarbios sveikam virškinimui ir svarbių maistinių medžiagų, pvz., tam tikrų vitaminų, įsisavinimui. Žarnyno mikrobiotos draugas – gerosios pieno rūgšties bakterijos. Šios bakterijos neleidžia kenksmingoms bakterijoms išplisti žarnyne bei teigiamai veikia žarnyno epitelio pralaidumą ir imuninės sistemos veiklą. Viena iš labiausiai ištirtų gerųjų pieno rūgšties bakterijų padermių yra Lactobacillus rhamnosus GG.

Imunomoduliatoriai skatina imuninės sistemos veikimą

Imunomoduliatoriai yra medžiagos,  pvz., beta gliukanai, ciberžolė, alavijas, ženšenis, turinčios įtakos imuninės sistemos veiklai. Beta gliukanai yra natūralūs polisacharidai (cukrūs), kurių galima rasti tam tikruose grybuose (pvz., gluosninėse kreivabudėse) bei mielėse. Išgrynintas beta gliukanas yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius, kuris aktyvina įgimtą ir įgytą imuninį atsaką. Imunomoduliatorių vartojimo sezonas sutampa su peršalimo ligų sezonu, kuris itin paūmėja rudenį. 

Partnerio turinys, užsakymo Nr. 564