Karpos – viena dažniausių vaikystės problemų. Jų gali pridygti įvairiose kūno vietose – kaip grybų po lietaus. Tėvams šie odos dariniai atrodo grėsmingi, bet iš tiesų taip nėra. Sveikatai karpos nėra pavojingos – tai gerybiniai odos augliai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas. Kodėl karpos nusėja vaiko keliukus, rankytes, padukus ir kaip jų atsikratyti?

Karpos – užkrečiama liga

Karpų gali atsirasti bet kurio amžiaus žmogui – itin dažnai papilomos virusas pažeidžia vaikų odą. Šie odos dariniai išdygsta traumų dažniausiai žalojamose vietose – ant kelių, alkūnių, rankų, t. y. ten, kur virusas gali lengvai prasiskverbti per odos įtrūkius, įbrėžimus ir žaizdeles. Papilomos virusui palanki šerpetojanti oda, jos greičiau plinta, jeigu vaikas turi įprotį graužti nagus. Karpomis užsikrečiama nuo kito žmogaus tiesiogiai arba per bendrai naudojamus daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, žaislus, taip pat – durų rankenas. Lengvai gali užkrėsti karpų turintys namiškiai.

Užkratas sparčiai plinta drėgmėje, todėl ant padų tokių odos darinių gali atsirasti po užsiėmimų sporto salėje ar maudynių baseine. Šiai infekcijai ypatingai neatspari išmirkusi vandenyje oda. Virusui palanki terpė gausiai prakaituojančios, taip pat – nuolat traumuojamos kojos, kai vaikas avi ankštą avalynę. Užsikrėsti karpomis galima vaikščiojant basomis.

Tačiau papilomos virusas pavojingas ne kiekvienam vaikui. Karpoms atsirasti turi įtakos nusilpęs imunitetas. Todėl jos dažnai apninka persirgus kokia nors liga. Svarbus ir genetiškai paveldėtas polinkis į šią ligą.

Karpos vaikui paprastai atsiranda apie penktuosius gyvenimo metus. Šiuo amžiaus tarpsniu mažylis tampa itin smalsus ir save jau laiko savarankišku. Penkiamečio rankos ir kojos nuolat išmargintos įbrėžimų, sumušimų, žaizdelių, per kurias virusas lengvai patenka į kraują. Tokio amžiaus vaikai pradeda dažnai keistis žaislais, aktyviai bendrauti vaikų darželiuose ir žaidimų aikštelėse, todėl jų pažeidžiamumas įvairiomis bakterijomis šiuo gyvenimo laikotarpiu padidėja kelis kartus.

Mokyklinio amžiaus vaikai papilomos virusu neretai užsikrečia vasaros stovyklose, nes ten įprasta keistis avalyne, drabužiais, naudoti tas pačias higienos priemones.

Karpos nevienodos

Papilomos virusas turi apie 150 tipų, kai kurie jų sukelia skirtingų rūšių karpas. Užsikrėtus, karpos užauga ir tampa matomos tik po keleto mėnesių.

Dažniausiai pasitaikanti rūšis vaikams – paprastosios karpos. Jos iškyla ant plaštakų ir pėdų, bet gali pasirodyti bet kurioje kūno vietoje. Pavieniui ar grupėmis jos apninka vaiko pirštus, kelius ar alkūnes. Šie dariniai atrodo kaip apvalios formos 3–7 mm skersmens odos kauburėliai. Paprastųjų karpų paviršius yra grublėtas, spalva šiek tiek skiriasi nuo sveiko epidermio – yra tamsesnio pilkšvo atspalvio.

Plokščiųjų karpų paviršius yra lygus, jų paprastai atsiranda nemažai – dažniau ant plaštakų ar veido. Tokių darinių forma apvali arba daugiakampė, jie yra 3 mm skersmens, šiek tiek iškilę virš odos, rausvos arba rusvos spalvos. Plokščiosios karpos gali atsirasti bet kurio amžiaus žmogui.

Pėdų karpos dažniausiai išsidėsto grupėmis ant padų. Čia esančios karpos gali skaudėti vaikščiojant, nuolat spaudžiamos jos įauga į odą, o pažeistos kraujuoja. Vaikui nepatogu – atrodo, lyg į batą būtų įkritęs akmenukas.  

Pėdų karpas lengva supainioti su nuospaudomis. Atskirti šiuos darinius galite pamirkę kojas karštame vandenyje – tuomet ant odos iškilimo aiškiai matosi juodi taškeliai. Tai užakę kapiliarai karpos paviršiuje, aprūpinantys ją krauju.

Rečiausiai pasitaiko siūlinės karpos, tai plonos, kelių milimetrų ilgio odos ataugos, atrodo lyg nelygaus paviršiaus speneliai, jų spalva tokia pat kaip ir odos. Šios karpos greitai auga, dažniausiai atsiranda veide, kakle, pažastyse.

Ar gydyti karpas reikia skubėti?

Vaikams karpos gali išnykti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado – per kelis mėnesius arba metus. Todėl jeigu šie dariniai nekelia diskomforto, galima palaukti. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai karpos pasidaro skausmingos arba labai sparčiai dauginasi, jeigu pakinta jų spalva, forma, dydis.

Nors karpos ir nėra pavojingos, bet jos sukelia nepatogumų. Pavyzdžiui, ant rankų esančios karpos, trukdo kasdienei veiklai. Be to, negydomos gali išplisti, nes vaikas bando jas nukrapštyti kasydamasis ir šie dariniai pasklinda kitose kūno vietose. Itin nemalonios yra po nagais išaugusios karpos, kuriomis vaikas gali apsikrėsti krapštydamas kitose kūno vietose esančias karpas. Panagėse esantys dariniai trukdo augti nagams ir yra skausmingi.

Nieko stebėtino, kad kai kurie vaikai gėdijasi karpų. Dar ir dėl to tėvai stengiasi jas išnaikinti. Bet prieš imantis savarankiškai gydytis, derėtų pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, kad ant vaiko odos išaugo tikrai karpos, o ne kitoks darinys. Patys niekada nebandykite naikinti ant veido, lūpų ar akių vokų išdygusių karpų, nes pašalinus gali likti randų.

Kokį gydymo būdą rinktis?

Gydytojai įspėja, kad visam laikui karpų neatsikratysite jokiomis priemonėmis, nes virusas nesunaikinamas ir karpos gali bet kada ataugti. Žinoma, jeigu šie dariniai trukdo, kelia estetinių problemų, juos prireikia šalinti. Dermatologai pataria naikinti karpas, pavyzdžiui, ant vaiko padų. Brangiausių vaiko karpų gydymo metodų gydytojai siūlyti neskuba, juo labiau kad yra didelė tikimybė, jog jos išnyks savaime.

Karpas galima šalinti lazeriu, elektrokoaguliacija, šaldyti azotu (krioterapija). Šios procedūros nepigios, atliekamos nuskausminus ir vaikui gali sukelti nemažą stresą. Be to, jos taip pat nenaikina viruso ir gali likti randų. Vaikams šias procedūras gydytojai rekomenduoja tik išskirtiniais atvejais.

Pradėti gydymą dermatologai pataria nuo vietinio poveikio preparatų. Toks gydymas saugesnis, veiksmingas ir nebrangus. Viena tokių medicininių priemonių grupė – iš rūgščių pagaminti nereceptiniai preparatai. Kaip ir kitos karpų gydymo priemonės, jie naikina patį darinį, bet neveikia viruso. Tokiuose preparatuose dažnai naudojama skruzdžių rūgštis, kuri įsiskverbia į karpos audinį iki pat šaknų, suardo jos struktūrą, džiovina – kol darinys išnyksta. Vaistinėse galite įsigyti tokį preparatą, tinkantį ir mažiems vaikams. Vaistai, pagaminti naudojant rūgštis, patogūs vartoti, ypač tie, kurių tereikia tepti tik kartą per savaitę. Be to, šiuolaikiniai vietinio poveikio preparatai praktiškai nesukelia šalutinio poveikio.

Kaip apsiginti nuo papilomos viruso?

Pagrindinė viruso prasiskverbimo priežastis – asmeninės higienos stoka.  Išmokykite vaiką plauti rankas kiekvieną kartą apsilankius parduotuvėje, kavinėje ar grįžus iš lauko. Vaikai turi žinoti, kad reikia naudotis tik savo rankšluosčiu – ir namuose, ir darželyje. Kojas visada reikia gerai nusausinti, kad nesukurtume papilomos virusui palankios drėgnos aplinkos. Baseine ar viešajame duše vaikas turi avėti gumines šlepetes.

Grūdinkite vaiką, nes tai stiprina imunitetą, kuris neleidžia išsivystyti daugeliui infekcijų. Visas smulkias žaizdeles dezinfekuokite antiseptiniais tirpalais – taip virusui užversite kelius į organizmą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Odos ir nagų grybelinės infekcijos, taip pat karpos – neretai užklumpančios problemos. Karpos atsiranda dažniausiai vaikams. Žiedinį kopūstą primenantys pilkšvi mazgeliai nusėja mažųjų plaštakas, pirštukus, pėdas ar keliukus. Šiuos darinius sukeliančiam žmogaus papilomos virusui paprasta prasiskverbti per pažeistą odą, o smalsūs mažieji, tyrinėdami aplinką, dažnai susižeidžia ir mėgsta viską čiupinėti. Nors karpos sveikatai nekenkia, bet sukelia estetinių ir psichologinių problemų. Naikinti šiuos nemalonius darinius reikia ir dėl to, kad jie sparčiai plinta ir užkrečiami.

Pavojingesnės užkrečiamos ligos – kojų odos ir nagų grybelis. Jomis galima užsikrėsti baseine, vonioje, sporto salėje, lovoje, pasiskolinus draugės batus. Grybeliui pažeidus kojų odą, atsiranda bėrimų ir žaizdų. Negydoma liga persimeta į nagus, pažeidžia jų struktūrą: pasirodo tamsios, gelsvos dėmės, po to nagas sustorėja ir deformuojasi. Liga gali prasidėti tik nuo vieno piršto nago, o vėliau pereiti ir į kitus.

Kaip gydytis?

Radikalūs karpų naikinimo metodai suaugusįjį nelabai įbaugins, bet mažam vaikui azoto, elektros terapija, lazeris arba itin skausminga krioterapija pasirodys labai drastiški. Mažylis gali patirti didelį stresą – nesvarbu, kad gydytojas nuskausmins. Jau vien tik švirkštas gydytojo rankose sukels riksmą ir ašaras. Be to, jokios garantijos neturėsite, kad karpos vėl neatsinaujins.

Grybelio pažeisti nagai jau retai kada šalinami chirurgo, nes ši procedūra labai nemaloni ir po jos žmogus tampa nedarbingas. Geriamieji vaistai nuo grybelio gali pažeisti inkstus ir kepenis, o gydymas lazeriu nepigus. Paprasčiau, o ir patogiau, atsikratyti nagų grybelio ir išnaikinti karpas ramiai namuose specialiais tepalais.

Diuseldorfe dirbančios dermatologės ir techninių knygų specialistams autorės Ankės Niederau taikomi karpų ir nagų grybelio naikinimo metodai mikrodumblių preparatais tapo populiarūs visoje Vokietijoje. Šiuos produktus su aktyviaisiais gamtiniais komponentais naudoja pažangiausi šiuolaikinės dermatologijos centrai.

Mikrodumbliai – prieš grybelius ir virusus

Nuo 2005 metų odos priežiūrai naudojamos kosmetinės priemonės su veiksmingomis aktyviosiomis medžiagomis – specialiai paruoštais mikrodumbliais. Šių mikrodumblių fermentai išardo visų žmogaus patogeninių grybelių rūšių polisacharido chitino (pagrindinio grybelių ląstelių sienelių komponento) struktūras. Todėl priemonės, kuriuose naudojami šie mikrodumblių ekstraktai, patikimai apsaugo nuo grybelio ir mikrobų. Žmogaus ląstelių struktūroje chitino nėra, todėl mikrodumbliai jokio pavojaus nekelia.

Mikrodumbliuose esantis kalcio polisacharido kompleksas, vadinamas kalcio spirulinu, apsaugo sveikas ląsteles ir neleidžia prasiskverbti karpas užauginančiam žmogaus papilomos virusui, kurio yra net 150 tipų, o kiekvienas iš jų pažeidžia tam tikras kūno sritis.

Paprastas būdas atsikratyti karpų be skausmo

Naikinant karpas svarbu apsaugoti odą, nes virusai skverbiasi per traumos pažeistas arba sutrūkinėjusias dėl sausumo jos vietas. Spirulinos mikrodumblių ekstraktas neleidžia virusams prasiskverbti net ir po susiformavusios karpos audiniu ir skatina odą atsinaujinti. Apsaugotas sveikas audinys vėliau gali pamažu pakeisti viruso pažeistą audinį. Tai visiškai neskausminga procedūra, kuri nepažeidžia audinių, po jos nesusiformuoja žaizdos, kaip tai dažnai atsitinka naudojant kitus efektyvius būdus. Tik reikia būtinai tepti pažeistas vietas du kartus per dieną.

Po procedūrų nelieka nė menkiausių randų. Jos tinka visiems suaugusiesiems be jokių išimčių, vaikams nuo trejų metų, taip pat tai gera išeitis diabetu sergantiems žmonėms, kuriems drastiškų invazinių metodų naudoti negalima. Nekantraujantys, kuriems skubu atsikratyti šių problemų, tokias priemones gali naudoti kaip pagalbines – drauge su tradiciniais metodais, tokiais kaip krioterapija arba gydymas lazeriu.

Vokiečių dermatologės nagų grybelio gydymo metodas

Gydytojai dermatovenerologai jau kalba apie Niederau metodą, taikomą grybeliu užkrėstiems nagams gydyti. Šis terminas reiškia kompleksines procedūras: gydymą ir po to atliekamą apsauginę priežiūrą naudojant priemones su aktyviąja medžiaga, kurioje yra specialiai paruošto mikrodumblių ekstrakto. Pasak specialistės, ji visų pirma mechaniniu būdu nuvalo grybeliu užkrėstų nagų paviršius ir kuo plačiau uždeda nepralaidų orui okliuzinį tvarstį su šlapalo tepalu. Po to žmogus namuose du kartus per dieną tepa nagus apsaugine jų priežiūros priemone, kad apsisaugotų nuo naujos infekcijos, kol sugyja visi nagai. Pastebėta, kad preparatai veikia ir tuo atveju, jei žmogus neturi kantrybės prižiūrėti nagus nuosekliai. Tačiau sėkmingiausias nuodugnus kompleksinis gydymo būdas.

Preparatų su spirulinos mikrodumblių ekstraktu efektyvumą patvirtina ne tik praktika, bet ir atlikti moksliniai tyrimai. Tokie mokslininkai kaip profesorius K. Reichas iš Hamburgo ir O. Pulzas iš Potsdamo apie šias aktyviąsias gamtines medžiagas išleido mokslinių publikacijų seriją.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė