Vargšės kojos…

Nušvitus pavasario saulei, nekantraujame apsiauti aukštakulnius, prie kurių fantastiškai dera trumpas sijonėlis. Šaunu, jeigu kojų venos idealios ir nuotaikos nesugadina smulkiųjų kraujagyslių tinkliukai. Laikui bėgant kraujagyslės gali plėstis vis labiau. Tai įvairaus amžiaus moterų, taip pat – nėščiųjų, problema.

Rimtesnė problema – išsiplėtusios venos. Sutrikus venų vožtuvėlių veiklai, kraujas užsistovi venose ir jose didėja spaudimas. Pripildytos kraujo kojų venų sienelės išsiplečia, tai sutrikdo kraujotaką ir atsiranda poodinių mazgų. Pažeistos venos lengvai matomos. Moters kojas gali išmarginti smulkiųjų kraujagyslių tinkleliai, kurie dažniausiai išryškėja ant šlaunų, blauzdų ir kulkšnių. Įtakos turi ir paveldimumas – įgimtos silpnos venų sienelės.

Kojoms kenkiame ilgai sėdėdamos ir stovėdamos, ypač avėdamos aukštakulnius, nepatinka joms per didelis svoris. Padėti kojoms galite mūvėdamos kompresines pėdkelnes bei patogią avalynę. Venų funkcijas ir kojų grožį gali atkurti operacija, bet žinoma, geriau jos išvengti.

Kojų raumenis ir venas stiprina sportas, taigi reguliariai sportuokite. Daugiau ilsėkitės aukščiau pakėlusios kojas, palepinkite jas specialiu tepalu, plaukiokite baseine. Kojų įtampą malšina šilta vonia prieš miegą, kraujotaką skatina ant kojų pilamas karštas vanduo pakaitomis su šalto vandens srove.

Stuburas ir kaklas

Ilgai nekeičiant kūno padėties ne tik sutrinka kojų kraujotaka, kraujas susitelkia blauzdose ir pėdose, bet ir sustingsta kaklo, nugaros raumenys, todėl kyla įvairūs skausmai. Jeigu dirbdama ilgai ir nepatogiai sėdite, mažai judate, raumenys nuolat įtempti, audiniai blogiau aprūpinami deguonimi. Todėl kyla natūralus noras pamankštinti kaklą, rankas, pajudinti pečius. Tai apsauginis organizmo mechanizmas, kuris atkuria normalų nuvargintų kūno sričių funkcionavimą.

Nugaros ir kaklo įtampos išvengsite tinkamai įsirengusios savo darbo vietą. Tai svarbu ne tik sėdinčioms prie kompiuterio, bet ir, pavyzdžiui, mezgančioms moterims. Pasirinkite jūsų ūgį atitinkantį stalą ir kėdę. Kompiuterio monitorius ar kitas dėmesio objektas turi būti tiesiai prieš akis.

Kėdė neturėtų būti pernelyg minkšta, o idealus atlošas yra išlenktas pagal nugaros formą. Dirbdamos kas valandą darykite nors dešimties minučių pertraukas. Leiskite organizmui atgauti jėgas ir net mąstysena pagerės. Užteks pavaikštinėti, pasukioti į šonus galvą, pasirąžyti, kelis kartus pasilankstyti žemyn, aukštyn ir į šonus.

Pavasario eliksyras – miegas ir vitaminai

Pavasarį gauname mažiau vitaminų su maistu. Po žiemos nusilpęs imunitetas, drėgmė ir oro permainos dar labiau nualina organizmą, todėl paaštrėja senos lėtinės ligos arba apninka naujos. Ypač suaktyvėja kvėpavimo takų ligos – bronchinė astma, bronchitas, širdies ir kraujagyslių negalavimai. Dėl nusilpusio imuniteto padaugėja sąlyginai patogeninės makšties floros, todėl atakuoja pienligė, uretritas ( šlaplės uždegimas), cistitas ( šlapimo pūslės uždegimas) ir kitos ligos.

Ruoštis pavasariui derėtų iš anksto: aprūpinkite organizmą vitaminais ir įpraskite miegoti 7 – 8 valandas per parą. Svarbus grynas oras ir patalpų vėdinimas. Nelaukite ligos, pasitelkite sveikatai vitaminą C, o pajutusios skausmą šlapinantis, deginimą arba nemalonų kvapą apsilankykite pas gydytoją.

Kopūstai ir paprikos – žvalumui

Pavasarį, kai visoms trūksta vitaminų, naudingi ne tik vaisiai, bet ir grūdai bei kruopos. Todėl nepamirškite košių. Tik nepirkite greitai paruošiamų košių, nes jose daug cukraus, o naudingų medžiagų yra išlikę mažai. Vitaminų netrūksta ir svieste, grietinėje, augaliniame aliejuje. B grupės vitaminų šaltiniai: ruginių miltų kepiniai, mėsos ir pieno produktai. Prasčiau vitaminai išsilaiko pomidoruose. Vitaminu C aprūpins citrusiniai vaisiai, rauginti kopūstai ir paprikos. Raugintuose kopūstuose puikiai išlieka vitaminai B1 ir B2. Nemažai C ir B grupės vitaminų yra kiviuose. Daug vitaminų nepraranda šaldyti vaisiai, uogos ir daržovės.

Vitaminai gerai išsilaiko šviežiuose kopūstuose, svogūnuose, morkose, ridikuose ir burokėliuose. Raugintos ir marinuotos daržovės (išskyrus kopūstus), virtos uogienės vitaminų gausa neišsiskiria.

Pavasarį maistą dažniau pagardinkite prieskoninėmis žolelėmis. Pavyzdžiui, krapuose yra vitaminų C, B1, B2, PP, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio. Pasigirti vitaminais gali ir kalendros, petražolės bei bazilikai.

Žiemos nualinti plaukai

Pavasarį dažnai apninka pleiskanos. Mat žiemą spaudžiame plaukus po kepure ir jiems pritrūksta deguonies, taip pat juos nualina šildymo išsausintas namų oras. Plaukus atgaivins gydomieji šampūnai, kaukės. Nenaudokite feno ir kitų plaukų formavimo priemonių – leiskite jiems išdžiūti natūraliai. Plaukų kaukę lengvai pasigaminsite pati.

Ramunėlių ir rozmarinų kaukė šviesiems plaukams. Į tamsaus stiklo butelį suberkite po šaukštą ramunėlių ir rozmarinų, užpilkite ¾ stiklinės vandens ir palaikykite jį tamsioje vietoje dvi savaites. Butelį kasdien pakratykite. Po to užpilą nukoškite, perpilkite į kitą butelį ir užsukite kamšteliu. Šio užpilo pavilgais įtrinkite galvos odą du kartus per savaitę.

Varnalėšų šaknų nuoviras puikiai tinka nuo pleiskanų, niežulio ir riebios seborėjos. 10 – 20 gr. smulkintų varnalėšų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens ir virkite 10 – 15 minučių. Po to atvėsinkite ir nukoškite. Nuoviru skalaukite plaukus arba jo pavilgais įtrinkite plaukų šaknis. Procedūras atlikite 2 – 3 kartus per savaitę.

Apynių nuoviras. Įberkite į puodą po saują apynių ir usnių, įpilkite litrą vandens ir virkite 20 minučių. Nukoškite, atšaldykite ir galite skalauti plaukus.

Išsausėjusi veido oda

Vitaminų trūkumo, šalčio, šildymo žiemą nualinta oda išsausėja, pleiskanoja, parausta ir išblykšta. Pavasarį oda tampa ypatingai jautri, o saulė gali jai dar labiau pakenkti. Pavargusią odą pirmiausia reikia švelniai valyti ryte ir vakare. Pavasarį naudokite lengvesnės konsistencijos kremus ir makiažo pagrindus, rinkitės drėkinamąją, bet neriebią kosmetiką. Tinka kremai, kurių sudėtyje yra vitaminų E, A ir C. Dieninis kremas turėtų dar ir apsaugoti nuo saulės spindulių. Odą pamaitins, sudrėkins ir žiemos pėdsakus joje sušvelnins namuose pagamintos kaukės. Jas reikia palaikyti 20 minučių ir nuplauti drungnu vandeniu.

Bananų kaukė. Bananai dovanos švelnią ir lygią odą. Vieną pusę banano suvalgykite, o kitą sutrinkite šakute ir į košelę įpilkite arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus. Gerai išmaišykite ir kaukė paruošta.

Gaivinamoji agurkų kaukė. Sutarkuokite nedidelį agurką, įpilkite du valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus arba vieną šaukštą grietinės. Ši kaukė atgaivins veidą ir panaikins nuovargio žymes.

Medaus ir kiaušinių kaukė. Du šaukštus medaus pašildykite, įmaišykite tiek pat augalinio aliejaus ir vieną kiaušinio trynį. Ši kaukė pravers sausai, šerpetojančiai odai. Kauke tepkite veidą du kartus, darydamos 5 –10 minučių pertrauką, laikykite po 5 minutes. Nuvalyti kaukę geriausia vaistažolių nuoviru suvilgytais vatos tamponėliais.

Parengė Dalia Petrutytė

Drėkinimas, skaistinimas ir vitaminai

Svarbiausia pavasarį sudrėkinti žiemą išsausėjusią odą, aprūpinti ją vitaminais. Oda sustiprės bei vėl bus gyvybinga ir skaisti. Tai ypač aktualu po 30-ies, mat tuomet gali sutrikti odos pigmentacija: atsiranda tamsesnių dėmių, arba, priešingai – šviesesnių.

Patariama rinktis intensyvesnes drėkinamąsias priemones gilesniems odos sluoksniams: įvairius serumus, fluidus, kosmetinius aliejus. „Jei jaučiate, kad vien drėkinimo odai nepakanka, pavasarį rinkitės kremus su vitaminais C, E. Vitaminai stiprina ir suteikia gyvybingumo, skaistina odą. Jie dar ir veiksmingi antioksidantai – apsaugo nuo laisvųjų radikalų“, – sakė grožio konsultantė. Odai drėkinti, stiprinti, skaistinti pakaks 1 – 2 priemonių.

Odos maitinti nebereikia

Pavasarį nereikalingi riebūs maitinamieji, nuo šalčio saugantys kremai: užkemša poras. Odai reikia lengvesnės konsistencijos priemonių. Maitinamuoju kremu patepkite odą prieš miegą tik tą dieną, kurią ilgai užsibuvote saulėje.

Sušilus orams, dažna moteris pastebi, kad anksčiau puikiai tikusi kosmetika odai nebepatinka. Taip nutinka dėl suaktyvėjusios saulės (oda jautresnė UV spinduliams, prie kurių dar nepriprato). Todėl pavasarį tinka ne tik lengvesnės konsistencijos kosmetikos priemonės, bet ir saugančios nuo saulės. Moteriai per 30, geriausia rinktis kremą su ne mažesniu kaip 20-30 SPF.

Ant kiekvienos kosmetikos priemonės pažymėta, kiek laiko nuo atidarymo dienos produktą tinka naudoti. Mėnesių skaičius (6, 12, 18, 36) rašomas prie simbolinio piešinėlio – atidaryto kosmetikos indelio. Pagal galiojimo laiką žinosite, ar šaltuoju metų laiku naudota kosmetika tiks ir kitą rudenį ir žiemą. Tinkamiausia žieminės kosmetikos vasarojimo vieta – tamsi spintelė arba lentyna, kurios nepasiekia saulės spinduliai. Ideali temperatūra – iki 23 laipsnių šilumos.

Jei moteris mėgsta odos priežiūros aliejų

„Aliejus odai– vertinga priežiūros priemonė. Skirtingi aliejai pasižymi kitokia sudėtimi ir poveikiu. Pavyzdžiui, migdolų aliejus švelnina ir drėkina. Bet odai to nepakanka ištisus metus. Būtent pavasarį G. Eidukaitė pataria atsisakyti sunkesnių aliejų: „Vieni aliejai gerai įsigeria į odą, kiti, pvz., avokadų, sudaro riebią plėvelę ir gali užkimšti poras ir ilgainiui oda taps stora ir pilkšva“.

Odos šveitimas – tikra greitoji pagalba moters odai. Nušveista suragėjusi oda greičiau atsigaus ir atsinaujins. Sausą odą, pakaks nušveisti kartą per savaitę. Jei oda dar ir jautri, tiks enzimų šveitiklis, kuriame nėra aštrių mechaninių dalelių.

Riebią odą galima šveisti ir 2 kartus per savaitę. Riebią, spuoguotą ir išbertą odą valyti derėtų itin švelniomis kaukėmis.

Taigi, jei kosmetikos spintelėje moteris turi odos šveitiklį, tereikės įsigyti vieną priemonę – gerą drėkinamąjį arba vitamininį kremą / serumą, kuris padės sugrąžinti odai gyvybingumą ir apsaugos nuo vis intensyvėjančių saulės spindulių. „Nekantraujančios, kad išbalę skruostai greičiau paraustų, gali pradžiuginti save skaistalais!“, – juokėsi Giedrė Eidukaitė.