<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>išskyros | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/isskyros/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:45:36 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Jun 2023 04:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[A. Vingras]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gyvenimo būdas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hormonai]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimai]]></category>
		<category><![CDATA[įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudynės]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[pūkšlės]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skysčių poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[ultravioletiniai spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[vabzdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22133</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&#160;&#160;&#160; VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti? PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-22136" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAS. </strong><em>Gydytojas Algimantas Vingras</em> Apie dilgėlinę ir niežulį.<em>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; </em></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Žindymas ir mamos emocinė gerovė.&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA. </strong>Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</p>
<p><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<h4><span style="color: #d61111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-vasara.pdf"><span style="color: #3366ff;"><strong><span style="color: #2179de;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</span></strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #d41313;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><strong>&nbsp;</strong></h4>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_55/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 03 Jun 2023 06:35:08 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[makšties]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22019</guid>

					<description><![CDATA[<p>Tokie požymiai kaip niežulys, skausmas, nemalonus kvapas, pakitusios išskyros – signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Viena dažnų moteriškų ligų – vulvovaginitas, tai yra išorinių lytinių organų (vulvos) ir makšties gleivinės uždegimas. Gana dažnai pasitaikanti vulvovaginito priežastis yra infekcija: bakterinė, grybelinė, taip pat – sukelta pirmuonių trichomonų. Kitos formos – neinfekcinė ar atrofinė liga. &#160;Grybelinės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti">Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22021" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Intymiu-vietu-uzdegimai.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Intymiu-vietu-uzdegimai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Intymiu-vietu-uzdegimai-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Tokie požymiai kaip niežulys, skausmas, nemalonus kvapas, pakitusios išskyros – signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Viena dažnų moteriškų ligų – vulvovaginitas, tai yra išorinių lytinių organų (vulvos) ir makšties gleivinės uždegimas.</p>
<p>Gana dažnai pasitaikanti vulvovaginito priežastis yra infekcija: bakterinė, grybelinė, taip pat – sukelta pirmuonių trichomonų. Kitos formos – neinfekcinė ar atrofinė liga.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Grybelinės kilmės</strong><em>&nbsp;</em><strong>infekcija</strong></h4>
<p>Paplitusi infekcinė moterų liga, kuria dauguma suserga bent kartą gyvenime – makšties kandidozė (pienligė), sudirginanti makštį ir vulvą. Jos kaltininkai yra mieliagrybiai, dažniausiai – <em>Candida</em>&nbsp;genties grybeliai. <em>Šie </em>grybeliai natūraliai egzistuoja makštyje, o liga atsiranda sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, t. y. sumažėjus šio grybelio augimą makštyje slopinančių bakterijų.</p>
<p>Svarbūs makšties kandidozę skatinantys veiksniai – nusilpęs imunitetas, antibiotikų vartojimas, cukrinis diabetas ir kitos endokrininės ligos. Šiai ligai turi įtakos alergijos, stresas, nėštumas, hormoniniai kontraceptikai, kuriuose yra didelis estrogenų kiekis. Makšties mikroflora gali sutrikti dažnai naudojant higieninius įklotus, plaunant makštį, vilkint aptemptus sintetinius apatinius.</p>
<p>Grybelinės kilmės uždegimo simptomai – baltos, varškę primenančios, lipnios, paprastai bekvapės išskyros, išorinių lytinių organų ir makšties deginimas, perštėjimas, niežulys (ypač stiprūs po lytinių santykių ar šlapinantis), skausmingi lytiniai santykiai.</p>
<h4><strong>Bakterinis vulvovaginitas</strong></h4>
<p>Bakterinė liga, kaip ir grybelio sukelta infekcija, neplinta lytiniu keliu. Ji gali atsirasti sutrikus pusiausvyrai tarp makštyje esančių bakterijų. Tuomet sumažėja gerųjų makšties bakterijų (laktobakterijų), įsivyrauja anaerobinės bakterijos.</p>
<p>Itin nemalonus bakterinio vulvovaginito požymis – žuvies kvapo makšties išskyros. Šis kvapas intensyvesnis po lytinių santykių. Pakinta išskyrų spalva: jos pasidaro balkšvai pilkšvos. Vargina lytinių organų perštėjimas, deginimo jausmas, niežulys.</p>
<p>Makšties mikrofloros pokyčius gali išprovokuoti antibiotikai, stresas, dažnas lytinių organų plovimas, netinkamas intymios higienos prausiklis, netinkamai naudojami tamponai, aptempti drabužiai. Uždegimui atsirasti turi įtakos hormonų aktyvumo pokyčiai nėštumo, menopauzės metu, geriamieji kontraceptikai, taip pat – gimdos spiralės.</p>
<h4><strong>Trichomonozė</strong></h4>
<p>Tai pirmuonių&nbsp;<em>Trichomonas vaginalis</em> sukelta liga, kuria užsikrečiama lytinių santykių metu. Ja serganti nėščioji gimdydama gali užkrėsti kūdikį.</p>
<p>Šios ligos požymiai: nemalonaus kvapo žalsvos, putotos išskyros, lytinių organų niežulys, deginimo pojūtis, skausmingas šlapinimasis, skausmas apatinėje pilvo dalyje; dažnai paūmėja mėnesinių metu ir iškart joms pasibaigus.</p>
<p>Trichomonozę svarbu gydyti, nes negydoma liga moterims gali pažeisti šlaplę, šlapimo pūslę, o vyrams – priešinę liauką. Gydomi abu partneriai, nors ir kuris iš jų nejaučia jokių negalavimų.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Atrofinis uždegimas</strong></h4>
<p>Šios ligos priežastis – hormonų pokyčiai, estrogenų trūkumas. Esant atrofiniam vulvovaginitui išsausėja gleivinė, gali pasirodyti šiek tiek kraujo. Liga atsiranda ne tik menopauzės laikotarpiu, bet ir žindančioms moterims.</p>
<h4><em><strong>Neinfekcinis uždegimas</strong></em></h4>
<p>Vulvos ir makšties uždegimo priežastis gali būti gleivines sudirginančios alerginės reakcijos. Jas sukelia makšties plovimas, per dažnas prausimasis, vietiniai kontraceptikai – spermicidai, kvepiančios intymios higienos priemonės ir įklotai, sintetinės kelnaitės, taip pat per maži, spaudžiantys ir trinantys apatiniai. Neinfekcinio vulvovaginito atveju išskyros nepasikeičia, tačiau kamuoja infekcinei ligai būdingi požymiai: lytinių organų niežėjimas ir deginimas.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Vulvovaginito gydymas</strong></h4>
<p>Ilgai negydomas vulvovaginitas gali kartotis ir tapti lėtiniu, moterims uždegimai gali sukelti nevaisingumą, negimdinį nėštumą. Liga ypač pavojinga nėščiosioms, nes uždegimai didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo grėsmę. Įvairios kilmės vulvovaginitų požymiai panašūs, taigi svarbu nustatyti sukėlėją, nuo kurio priklauso ir gydymas. Todėl, pastebėjusios uždegimo simptomus, būtinai kreipkitės į ginekologą.</p>
<p>Susirgus bakteriniu vulvovaginitu, gydytojas gali skirti antibiotikus. Kiekvienu individualiu atveju šie vaistai parenkami pagal tepinėlio&nbsp;tyrimą. <em>Candida</em> genties grybelių sukelta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais. Makšties mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai.</p>
<p>Trichomonozei gydyti ir vyrui, ir moteriai skiriami antibiotikai. Atrofinis makšties uždegimas gydomas estrogenų preparatais į makštį. Sergant neinfekcine liga &nbsp;svarbu vengti ją sukėlusių veiksnių ir stiprinti organizmą.&nbsp;</p>
<p>Dėl įvairių priežasčių sukelto vulvovaginito kamuoja itin nemalonus diskomfortas lytinių organų srityje, kurį svarbu greičiau susilpninti. Todėl gydant bet kurios kilmės uždegimą patariamos niežulį ir kitus erzinančius simptomus malšinančios pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, makšties apiplovimai specialiu tirpalu.&nbsp;</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti">Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
