<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>ištraukti erkę | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/istraukti-erke/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:02:41 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. pavasaris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-pavasaris?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-pavasaris</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-pavasaris#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 16 Mar 2022 12:33:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[Angina]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[čiaudulys]]></category>
		<category><![CDATA[daržovės]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[dula]]></category>
		<category><![CDATA[dulos]]></category>
		<category><![CDATA[Egzema]]></category>
		<category><![CDATA[erkė]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[Erkinis encefalitas]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stokos anemija]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[gimdymas]]></category>
		<category><![CDATA[ištraukti erkę]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio meniu]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[Laimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[laktobakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[makšties disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[makšties infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pradėti primaitinimą]]></category>
		<category><![CDATA[primaitinti]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[psichologė]]></category>
		<category><![CDATA[saulės spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko maistas]]></category>
		<category><![CDATA[valgymo įpročiai]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20986</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Motinystės sunkumai – įveikiami su meile. SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu. PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga? &#160;Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos? MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija –&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-20988" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/03/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-pavasaris.jpg" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2022 pavasaris" width="900" height="498" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/03/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-pavasaris.jpg 900w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/03/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-pavasaris-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/03/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-pavasaris-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 900px) 100vw, 900px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Motinystės sunkumai – įveikiami su meile.</p>
<p><strong>SVEIKA MITYBA. </strong><em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras</em> Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.</p>
<p><strong>PAVASARIO </strong><strong>LIGOS. </strong>Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga? &nbsp;Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. <em>Psichologė Karolina Tarnauskienė</em> Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong>Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?</p>
<p><span style="color: #c71a1a;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><span style="color: #1d53f5;"><a style="color: #1d53f5;" href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2022-pavasaris" target="_blank" rel="noopener"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris</strong></a></span></p>
<p><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-pavasaris_2022/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-pavasaris/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip netapti erkių taikiniu?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-netapti-erkiu-taikiniu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-netapti-erkiu-taikiniu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-netapti-erkiu-taikiniu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 15 Mar 2022 18:12:53 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[Pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[erkė]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[Erkinis encefalitas]]></category>
		<category><![CDATA[ištraukti erkę]]></category>
		<category><![CDATA[Laimo liga]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20949</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sušilus orui suaktyvėja erkės. Jų sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, oro temperatūrai pasiekus 5–7 laipsnius šilumos, ir tęsiasi iki lapkričio.&#160;Mėgstamiausios erkių buveinės – drėgnos miško vietos. Šie gyviai aptinkami ir miško pakraščiuose, palei miško takelius, aukšta žole apaugusiose proskynose, krūmuose. Nukentėti nuo jų galima sodyboje ir kolektyviniame sode, mieste esančiame parke ir miesto gyvenamajame rajone, kur&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-netapti-erkiu-taikiniu">Kaip netapti erkių taikiniu?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-20951" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/03/Kaip-apsisaugoti-nuo-erkiu.jpg" alt="Kaip apsisaugoti nuo erkių" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/03/Kaip-apsisaugoti-nuo-erkiu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/03/Kaip-apsisaugoti-nuo-erkiu-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Sušilus orui suaktyvėja erkės. Jų sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, oro temperatūrai pasiekus 5–7 laipsnius šilumos, ir tęsiasi iki lapkričio<em>.</em>&nbsp;Mėgstamiausios erkių buveinės – drėgnos miško vietos. Šie gyviai aptinkami ir miško pakraščiuose, palei miško takelius, aukšta žole apaugusiose proskynose, krūmuose. Nukentėti nuo jų galima sodyboje ir kolektyviniame sode, mieste esančiame parke ir miesto gyvenamajame rajone, kur yra želdynų.</p>
<h4><strong>Kokie simptomai yra signalas kreiptis į gydytoją? </strong></h4>
<p>Erkės gali pernešti įvairių infekcijų sukėlėjus. Dvi pagrindinės ligos – Laimo liga, kurią sukelia bakterijos (borelijos), ir virusų sukeliamas erkinis encefalitas. Juo galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną.</p>
<p>Užsikrėtus erkiniu encefalitu inkubacinis periodas, kol atsiranda pirmieji požymiai, gali trukti iki 30 dienų. Šios ligos simptomai panašūs į gripo – staiga pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, krėsti šaltis, pykinti. Šie negalavimai paprastai išnyksta po savaitės. Tačiau esant silpnam imunitetui prasideda antroji ligos fazė – ypatingai pavojingas smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris gali būti net mirtinas.</p>
<p>Užsikrėtus Laimo liga atsiranda odos bėrimų, tačiau ne visada. Kiti požymiai: raumenų ir sąnarių skausmai, galvos svaigimas ir skausmas, pakilusi temperatūra. Gali atsirasti nervų sistemos, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.</p>
<p>Pavojingos ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.</p>
<h4><strong>Kaip ištraukti erkę?</strong></h4>
<p>Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ištraukti. Tai darykite atsargiai, kad jos nesutraiškytumėte ir neliktų įstrigusios galvos. Nesukiokite, nes gali nutrūkti erkės galva. Šio gyvio pašalinimui palengvinti nedera naudoti aliejų, riebių kremų ir pan., nes ji dar giliau įsisiurbs į odą. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite staigiu judesiu į viršų.</p>
<p>Ištraukti erkę galima medicininiu pincetu, nes jo galai smailūs ir nesuspaus pilvelio (taip nutikus į kraujotaką pateks dar daugiau užkrato). Pincetu paspauskite odą prie įsisiurbimo vietos ir erkę suimkite kuo arčiau galvutės, kad jos nenuplėštumėte. Tačiau neišsigąskite, jeigu erkės galvutė liko odoje: ji iškris savaime po kelių dienų.</p>
<p>Įgudusieji gali ištraukti erkę ir pirštais. Galima įsigyti specialų erkių šalinimo įtaisą, kuriuo ištrauksite šį gyvį pagal gamintojo instrukciją.</p>
<p>Ištraukę erkę būtinai dezinfekuokite&nbsp;įsisiurbimo vietą bet kokia antiseptine priemone. Po to stebėkite savijautą 30 dienų. Jeigu atsirado karščiavimas, raumenų, galvos skausmai,&nbsp;nuovargis, odos paraudimų – kreipkitės į gydytoją.</p>
<p>Pašalintą erkę galima ištirti laboratorijoje ir nustatyti, ar ji nėra užkrėsta įvairių ligų sukėlėjais:&nbsp;erkinio encefalito virusu, Laimo ligos patogenu ir kt<em>.&nbsp;</em>Tiriama erkė turi būti dar gyva. Ją gabenkite švariame indelyje, į kurį įdėta keletas žolių, dangtelyje praduriamos skylutės.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Kaip apsisaugoti nuo erkių?</strong></h4>
<p>Miške patartina vilkėti vienspalvius, šviesius drabužius, kurie kuo labiau dengia odą, kad erkės neįlįstų po drabužiais ir būtų lengviau jas pastebėti apžiūrint. Patariama naudoti repelentus (priemones, kurios atbaido erkes). Būdami miške nuolat apsižiūrėkite, ar ant drabužių ir kūno nėra erkių. Grįžę iš miško būtinai apžiūrėkite visus iš ten atsineštus daiktus, ir būtinai persirenkite. Nepamirškite, kad erkė gali įsisiurbti ir šuniui ar katei. Šie gyvūnai taip pat gali susirgti, o nuo jų gali užsikrėsti žmonės.</p>
<h4><strong>Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito </strong><strong>– skiepai </strong></h4>
<p>Nuo Laimo ligos apsaugančios vakcinos nėra, bet šią ligą galima gydyti antibiotikais. O susirgus erkiniu encefalitu nėra specifinio gydymo. Tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Tai veiksminga apsaugos priemonė, padedanti išvengti šios ligos arba sušvelninti negalavimus. Skiepijami ir vyresni negu metų vaikai.</p>
<p>Imunitetui susidaryti reikalingos 3 vakcinos dozės, antrą kartą skiepijama po 1–3 mėnesių, trečią – po antrojo skiepo praėjus 5–12 mėn. Todėl skiepytis reikėtų gerokai prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui. Imunitetas susiformuoja po dviejų skiepo dozių praėjus dviem savaitėms ir apsaugo vienerius metus. Po trečios skiepo dozės susiformavęs imunitetas apsaugo&nbsp; 3–4 metus.&nbsp; Po to reikia dar sykį pasiskiepyti. Palaikomųjų dozių dažnumas priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus.</p>
<p>Prasidėjus erkių aktyvumo periodui galima pasiskiepyti pagreitinta skiepijimo schema, kuri įvairių gamintojų vakcinų gali skirtis. Antra vakcinos dozė suleidžiama po 2 savaičių, trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-netapti-erkiu-taikiniu">Kaip netapti erkių taikiniu?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-netapti-erkiu-taikiniu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
