Apie kosulį

Kosulys – apsauginė organizmo reakcija (kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai). Jis kyla suerzinus ryklės, gerklų, trachėjos, bronchų, pleuros (plona membrana, dengianti plaučių ir krūtinės ląstos vidinę pusę) gleivinės receptorius.

Kosint staiga pakyla oro spaudimas krūtinės ir kvėpavimo organuose ir jo srove drauge su gleivėmis pašalinamos dulkės, smulkūs svetimkūniai, bakterijos bei virusai. Taigi kosulys ne tik organizmo problemos rodiklis, bet ir kovos su negalavimu pagalbininkas.

Kosulys gali būti sausas ir drėgnas. Sausasis kankina sergančius laringitu, gerklų, gerklės, trachėjos uždegimu. Jis taip pat būdingas ir infekciniam, ir alerginiam bronchų uždegimui. Kai sausas kosulys pereina į drėgną, galima džiaugtis pagerėjusia būkle ir tikėtis greitai pasveikti.

Drėgnas kosulys atsiranda kartu su kvėpavimo takų infekcijomis. Sloguojant nosyje susiformuojančios gleivės rykle patenka į gerklas, jas sudirgina ir sukelia kosulį. Taigi infekcija susilpnėja, jei atsikosėjama skrepliais, ir nepatenka į žemiau išsidėsčiusius organus: trachėją bei bronchus. Nepamirškime, kad ir sveikas vaikas gali kelis kartus per dieną pakosėti – taip išsivalo jo kvėpavimo takai.

Peršalimo kosulys ir jo pavojai

Kiekvienos peršalimo ligos pradžioje kosulys būna sausas ir atsiranda sudirgus viršutinių kvėpavimo takų gleivinei. Jeigu vystosi ryklės gleivinės uždegimas, išsausėja gerklė, ją pradeda skaudėti, atsiranda įkyrus sausas kosulys. Po kiek laiko iš viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pradeda išsiskirti uždegiminis skystis, ir kosulys palaipsniui virsta drėgnu. Kartu su išskyromis iš kvėpavimo takų pašalinami ir infekcijos sukėlėjai, t. y. gleivinė pamažu išsivalo.

Pavojus vaikui kyla tuomet, kai labai pažeidžiama gerklų ir balso stygų gleivinė ir kosulys tampa panašus į šuns lojimą, skardus arba atvirkščiai – užkimęs, žemas, kartais vaikui sunku net kalbėti. Vaiko gerklų gleivinė labai gerai aprūpinama krauju ir gali greitai ištinti. Ištinus balso stygoms, orui sunku patekti į plaučius. Tad vaikas gali uždusti. Todėl, atsiradus šuns lojimą primenančiam ar kimiam kosuliui, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Negydomas paprastas peršalimo uždegimas gali išplisti į apatinius kvėpavimo takus. Iš pradžių – į trachėją, vėliau – į bronchus ir plaučius. Pirmas infekcijos išplitimo požymis – aukšta temperatūra. Kosulys tuomet tampa gilus ir duslus. Kita galima peršalimo kosulio komplikacija – ausų, žandikaulio sinusų ir kt. uždegimas. Tuomet, be padidėjusios temperatūros, dar prisideda ausų, galvos skausmas, užgula nosį.

Kaip gydyti kosulį

Jei pradeda kankinti įkyrus sausas kosulys, reikia imtis priemonių, kad jis pereitų į drėgną. Todėl duokite vaikui šiltų, ypač šarminių, gėrimų: šilto pieno su mineraliniu vandeniu ar nedideliu sodos kiekiu, paprasto šilto mineralinio vandens. Patariama maitinti vaiką lengvu, bet kaloringu maistu, gausiu daržovių ir vaisių.

Jeigu temperatūra nekyla, mažyliui ant nugaros galima uždėti garstyčių ar kitokį šildomąjį kompresą. Pakilus temperatūrai, šios procedūros atlikti negalima.

Jeigu vaiką kankina šuns lojimą primenantis kosulys ar sunkus, panašus į švilpimą kvėpavimas, bet temperatūra nekyla, skubiai pamirkykite mažylio kojas karštoje vonelėje. Tai sukels kraujo priplūdimą į galūnes ir susilpnins jo srovę į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose dėl to nuslūgs patinimas. Baigę procedūrą, būtinai iškvieskite greitąją pagalbą, nes patinimas gali pasikartoti.

Čiobreliai – nuo senų laikų žinoma vaistažolė kosuliui gydyti

Vaistinis čiobrelis yra plačiai paplitęs, labai aromatingas augalas, vartojamas ir kaip prieskonis. Tikroji jo tėvynė – Viduržemio jūros regionas.

Eterinis čiobrelių aliejus vartojamas bronchitui, kokliušui ir bronchinei astmai gydyti. Išgėrus šio aliejaus, jis pirmiausia išsiskiria pro plaučių alveoles ir iškvepiamas su oru, todėl veikia ligos pažeistoje vietoje. Čiobrelių aliejus mažina bronchų spazmus, tirpdo prie bronchų sienelių prikibusias gleives, lengvina atsikosėjimą.

Nuo seno čiobrelių arbata liaudies medicinoje vartojama spazminėms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Augalas veikia kaip anestetikas.Viduramžių vaistažolių žinynuose čiobreliai rekomenduojami „visų rūšių parazitams išvaryti“, jais siūloma gydyti galvos ir gerklės skausmą, reumatą, ryklės uždegimą. Liaudies medicinoje čiobreliais šios ligos gydytos kelis šimtmečius.

Čiobreliuose yra daug eterinių aliejų. Maždaug pusę jų sudaro timolis, be to, juose yra kartumynų, rūgščių, rauginių medžiagų, flavonoidų ir dervų. Augalą patariama vartoti kaip bendrai žmogaus organizmą stiprinantį vaistą. Eterinis čiobrelių aliejus – puikus augalinis antibiotikas, stipriai veikiantis mikroorganizmus, todėl iš jo gaminami preparatai, skirti kvėpavimo takams, bronchitui, plaučių uždegimui gydyti.

Čiobreliai įeina į daugelio vaistinių arbatų kosuliui gydyti, vartojami ir atskirai, skystasis ekstraktas – pagrindinė daugelio sirupų bei eliksyrų kosuliui gydyti sudėtinė dalis.

Kosulys – vienas labiausiai paplitusių kvėpavimo takų pažeidimo simptomų. Įprastinis kosulys lengvai išgydomas drauge su peršalimo liga. Reikia sunerimti, kai kosulys – vienintelis ligos simptomas arba jis ilgai trunka ir nepasiduoda gydymui. Tokio kosulio varginamą vaiką reikia būtinai nuvesti pas gydytoją.

Dalia Petrutytė