Nuo ko pradėti?

„Kūdikiams iki vienerių metų pats sveikiausias yra mamos pienas. Griežtų rekomendacijų, kada galima pradėti vartoti karvės pieno produktus, nėra. Visgi, bendrai sutariama, kad artėjant pirmajam gimtadieniui į vaiko dienos racioną verta pradėti įtraukinėti ir įvairius pieno gaminius, nes jie padeda aprūpinti augantį mažylio organizmą reikalingomis medžiagomis“, – teigia V. Urbonas.

Anot gydytojo, pratinant vaiką prie karvės pieno, geriausia pradėti nuo sviesto, kurį galima dėti į košes, kai kūdikiui sukanka 8–9 mėnesiai. Tuomet – eilė fermentuotiems pieno produktams: kefyrui, jogurtui ir rūgpieniui.

V. Urbonas atkreipia dėmesį, kad perkant pieno produktus vaikams, reikia atsižvelgti į jų riebumą. „Svarbu nepamiršti, kad mažiems vaikams reikėtų vengti liesų pieno produktų. Juose trūksta riebalų, kurie yra būtini tinkamai medžiagų apykaitai, kai kurių vitaminų įsisavinimui bei nervų sistemos vystymuisi“, – įspėja medikas.

Vaikui augant, siūloma didinti pieno kiekį. Pavyzdžiui, 4–8 metų vaikams rekomenduojama suvartoti nuo 1,5 iki 2 pieno produktų porcijų, 9–11 metų – nuo 2 iki 3 (viena pieno produktų porcija prilyginama 250 mililitrų pieno arba 200 gramų jogurto).

Išrūgų baltymai – itin vertingi

Piene aptinkama įvairių naudingų medžiagų, vaikams šis maisto produktas ypatingai svarbus kaip baltymų šaltinis.

„Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Sparčiai augančiam vaikui būtina gauti pakankamai baltymų, užtikrinančių greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Baltymų sudėtinės dalys – aminorūgštys yra svarbios smegenų veiklai, tad jų trūkstant darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. Vienas pagrindinių aminorūgščių šaltinių – išrūgų baltymai, todėl vaikams geriausia pirkti kokybišką, lietuvišką pieną, kuriame gausu šių medžiagų“, – komentuoja V. Urbonas.

Išrūgų baltymai – vienas iš karvių pieno baltymų komponentų. Jie yra ypač naudingi, tačiau jautrūs aukštai temperatūrai. Kai pienas kaitinamas aukštesnėje nei 74 laipsnių temperatūroje, prasideda denatūracijos procesas, kurio metu išrūgų baltymai ima keisti savo struktūrą ir praranda biologinę vertę. Todėl, anot V. Urbono, tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai vartotų žemoje temperatūroje pasterizuotą, neperkaitintą pieną.

Siūlo atkreipti dėmesį į kilmės šalį

Kaip teigia gydytojas, rekomenduojama atsižvelgti ir į tai, kur pieno produktai pagaminti.

„Koks kiekis piene aptinkamų naudingųjų maisto medžiagų pasiekia mus ir mūsų vaikus priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo  sąlygų, kuriomis auginamos melžiamos karvės, iki technologijų, naudojamų perdirbant pieną. Ypač svarbu, kuo gyvuliai maitinami – juk tai, ką suėda karvės, galiausiai pieno produktų forma pasiekia ir mus. Todėl geriausia rinktis vietinį, lietuviškose pievose besiganančių karvių pieną ir iš jo pagamintus produktus“, – sako V. Urbonas.

Anot jo, mūsų šalis gali didžiuotis ne tik giliomis pieno produktų gaminimo tradicijomis, tačiau ir itin aukštais standartais, užtikrinančiais saugumą bei gamyboje naudojamomis inovacijomis, kurios padeda išsaugoti vertingą pieno sudėtį.

Gydytojo nuomonę patvirtina ir „Pieno tyrimai“, nustatę, kad lietuviškame piene aptinkama daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių nei importuotame iš užsienio. Tam įtaką daro karvių pašaras – jis ne tik nulemia gyvulio sveikatą, bet ir keičia piene aptinkamų riebalų ir baltymų santykį.  

Pienas – naudingų mineralų ir vitaminų šaltinis

„Pieno produktus reikia vartoti dar ir todėl, kad juose gausu įvairių mineralų, visų pirma – kalcio. Jis yra itin reikalingas vaikui greitai augant, nes padeda formuotis tvirtiems kaulams ir dantims. Kalcio koncentracija pieno produktuose yra išties didelė ir jis lengvai patenka į organizmą. Stiklinėje pieno yra 300 miligramų kalcio, o 9–18 m. vaikams per parą reikia suvartoti 1300 miligramų. Augaliniuose produktuose kalcio taip pat yra, tačiau kur kas mažiau ir jis sunkiau patenka į organizmą. Pavyzdžiui, špinatuose šios medžiagos yra 20 procentų mažiau, o ir pasisavinimas prastesnis“, – sako V. Urbonas.

Pieno sudėtyje yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalis ar fosforas. Kalis yra svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų, o fosforas palaiko kaulų ir dantų struktūrą bei formuoja raumeninį audinį.

Kaip teigia vaikų gydytojas, pieno produktuose taip pat yra daugybė organizmui reikalingų vitaminų. „Pienas ir jo gaminiai turtingi vitaminų, ypač A, B2, B5, B12, kurie labai gerai patenka į organizmą. Šie vitaminai svarbūs sklandžiam vaiko organizmo sistemų darbui. Visgi, tai yra tik maža dalis piene aptinkamų naudingų medžiagų – iš viso jų apie 200“, – pasakoja V. Urbonas.

Gamtos paskirtas

Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu maistu sukūrė ir milijonus metų tobulino pati gamta.

Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu, o paskui galop tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis. Taigi jų beveik nereikia perdirbti, todėl motinos pienas nuostabiai lengvai virškinamas ir labai gerai įsisavinamas kūdikio organizme: iš jo kuriamos ir energiją gauna visos mažojo žmogaus kūno ląstelės.

Motinos pieno sudėtis

Produktą įprasta vertinti pagal jame esančias maistingąsias medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius. Tačiau pati svarbiausia ir gausiausia moters pieno sudėtinė dalis yra vanduo: juk be jo net gyvybė būtų neįmanoma. Vandens reikia, kad kraujas būtų skystas ir tekėtų kūno gyslomis, kad ląstelių citoplazmoje vyktų medžiagų apykaita ir kad su šlapimu pasišalintų atliekos. Piene sudarydamas apie 88–90 procentų viso tūrio, vanduo numalšina kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną. Taigi motinos pienas dar tik žindomam mažyliui teikia viską, ko jam reikia: ir geriausią maistą, ir puikiausią gėrimą.

Baltymai

Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai įsisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra vandenyje tirpių baltymų albuminų, kurie labai lengvai įsisavinami iš žarnyno į kraują. Tad nenuostabu, kad žindomas kūdikėlis nori valgyti dažnai, nes greitai suvirškina ir vėl guvus, o vaikelio, pagirdyto karvės pieno mišiniu, skrandis ilgam apkraunamas darbu, smegenų veikla prislopsta, nes energija sutelkiama sunkiam virškinimui. Be to, dalį motinos pieno baltymų sudaro priešinfekciniai baltymai, kurie iš virškinimo trakto beveik nerezorbuojami.

Riebalai

Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną – vidutiniškai 4 – 4,5 procentų. Naktį, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas – ir mamos pienas būna liesesnis, o dieną – riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsi-gerti, pienas liesesnis, o baigiant, dėl sotumo – riebesnis, net iki 4–5 kartų. Todėl neteisūs, kurie pravardžiuoja moters pieną skystu melsvu vandenėliu, nes, bandydami jį patikrinti ištraukdami rankomis ar pientraukiu, būtent ir pamato tą liesesnįjį pradinį pieną. Kitaip yra kūdikiui žindant, kai jis „prisišaukia“ ir galinį, keliskart riebesnį pieną.

Moters pieno riebalai ypatingi. Dėl jų žindomų kūdikių poodis yra tvirtesnis ir stangresnis negu mišiniais maitintųjų. Motinos piene gausu ilgos grandinės polinesočiųjų riebalinių rūgščių, labai svar-bių smegenų ir akių tinklainės vystymuisi bei nervinių ląstelių mielinizacijai – apvalkalėlių, dengiančių nervines skaidulas, susiformavimui.

Angliavandeniai

Pagrindinis moters pieno angliavandenis yra pieno cukrumi vadinama laktozė. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų – galaktozės ir gliukozės. Galaktozė reikalinga sintezei galaktolipidų, kurie būtini centrinės nervų sistemos vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene. Moters piene jos daugiausia, pusantro karto daugiau negu karvės piene.

Laktozė taip pat gerina kai kurių organizmui reikalingų mineralų įsisavinimą, tarp kurių yra kalcis ir geležis, bei stimuliuoja augimą ,,gerųjų“ bakterijų, kurios žarnyne neleidžia veistis ligas sukeliančioms bakterijoms, grybeliams ir parazitams.

Mineralai ir vitaminai

Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikeliui. Daugiau nebūtinai reiškia geriau. Organizmui reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra. Kaip tik toks fiziologinis, t. y. normalus, jų derinys yra motinos piene. Štai, pavyzdžiui, geležies, kuri būtina kraujo hemoglobinui susidaryti, motinos piene išties nėra daug – tik 40 mcg/100 ml pieno. Tačiau iš motinos pieno geležis labai gerai įsisavinama (geriausiai iš visų žinomų maisto produktų) – iki 50 procentų, o iš karvės pieno (ten geležies yra 20 mcg/100 ml) – tik 10 procentų.

Kalcio daugiau yra karvės piene, bet žmogaus kūdikio organizme jis blogai įsisavinamas – tik 25 procentus, o iš motinos pieno kūdikio žarnyne absorbuojami 67 procentai kalcio. Kalcis svarbus kaulų ir dantų tvirtumui. Tačiau kalciui patekti į tas struktūras reikalingas ir vitaminas D. Šis vitaminas pasigamina kūdikio odelėje, jei saulėtą dieną jis pabūna lauke. Nesaulėtu metu ir mamai, ir kūdikiui vertėtų vartoti vitamino D preparatus.

Jei mama normaliai maitinasi, jos piene yra užtenktinai B grupės vitaminų ir vitamino C. Verta žinoti, kad šis svarbus vitaminas nėra kaupiamas motinos kūne, taigi jo reikia gauti kartu su maistu ar papildais kiekvieną dieną. Pačiam kūdikiui jo duoti nepatartina, vitaminas C geriau įsisavinamas iš motinos pieno.

Žindymo reikšmė kūno augimui…

Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių svoris auga greičiau negu tokį pat mišinių kiekį išgeriančių dirbtinai maitinamų bendraamžių kūno masė. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai. Vėliau, kūdikio virškinimo sistemai bręstant, jau ir iš mišinių jis geba pasisavinti daugiau maisto medžiagų. O maitinamiems iš buteliuko kūdikiams dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jų alkiui numalšinti.

Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) bei nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai. Iš buteliuko maitinamas vaikas tokios apetito kontrolės neturi, nes mišinio sudėtis maitinimo metu nesikeičia, o maitintojai paprastai dega noru, kad būtų suvalgyta visa porcija iki galo, ir neretai skuba tai atlikti kuo greičiau.

… ir proto vystymuisi

Pirmieji apie tyrinėjimus, bylojančius, kad kūdikystėje žindyti vaikai geriau vystosi protiškai negu maitinti dirbtinai, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė 1929 m. Vėlesnės studijos įvairiose šalyse patvirtino, jog kūdikystėje ilgiau žindytų vaikų ir paauglių protinio vystymosi rodikliai būna aukštesni.

Daugelis aplinkybių lemia vaiko vystymąsi ir intelektą. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį, turiningesnį. Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Eglės Markūnienės mokslinės disertacijos „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“ (2003 m.) duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turinčių motinų, kurios savo kūdikius žindė 4 mėnesius ir ilgiau, buvo santykinai 4,9 karto daugiau negu motinų, turinčių vidurinį ar žemesnį išsimokslinimą.

Kūdikio žindymas sukuria abipusę paskatų sistemą: brandžios asmenybės renkasi žindymą, o žindymas savo ruožtu jau ne tik psichologiniu, bet ir biologiniu keliu (per motinystės hormonus, pagausėjančius motinos kraujyje žindant) stimuliuoja motinišką, vaiką ugdyti skatinančią, elgseną.

Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, nustatė, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo vidutiniškai dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, jog pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumą sąlygojo taip pat ir biologiniai paties motinos pieno faktoriai. Tam tikros riebalinės rūgštys – tarp jų svarbiausia dokosaheksaeno rūgštis – kurių gausu moters piene, o karvės piene trūksta, yra būtinos normaliam žmogaus akių tinklainės ir smegenų vystymuisi.

Motinos pieno konkurentai

Našlaičiams, negaunantiems motinos pieno, ir kūdikiams, kurių mamytės žindyti negali ar (daug dažniau) nenori, maistas paprastai gaminamas iš lengviausiai prieinamos ir pigiausios žaliavos – kito žinduolio, tačiau biologiškai žmogui labai tolimo – karvės –pieno. Šio gyvulio pieną reikia labai perdirbti, kad bent kiek tiktų žmogaus kūdikiui maitinti. Gaminant mišinius, jis gerokai praskiedžiamas (kad nebūtų per daug baltymų – perteklius kenksmingas), pilama daug cukraus (nes karvės piene, net ir nepraskiestame, angliavandenių gerokai mažiau negu moters piene), augaliniais aliejais kompensuojamas riebalų stygius ir dar pridedama įvairių papildų, kurių išties tik menką dalį kūdikiui pavyksta įsisavinti, ir dar nežinia, ar tikrai be nepageidaujamų pasekmių. Be to, joks komercinis maistelis neturi ir niekada, nes net ir teoriškai neįmanoma, neturės tų nuostabių dalykų, kuriuos aptarsime kitą kartą – tai kūdikio sveikatą saugančios motinos pieno savybės!
* * *
Pagal gydytojo Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“