<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kineziterapija | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/kineziterapija/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 21:01:56 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kada-teveliams-susirupinti-del-vaiko-stuburo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kada-teveliams-susirupinti-del-vaiko-stuburo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kada-teveliams-susirupinti-del-vaiko-stuburo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 08 Oct 2017 15:34:52 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Kifozė]]></category>
		<category><![CDATA[kineziterapija]]></category>
		<category><![CDATA[kreivas stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[Lordozė]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklinga laikysena]]></category>
		<category><![CDATA[nugara]]></category>
		<category><![CDATA[Skoliozė]]></category>
		<category><![CDATA[Stuburo iškrypimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko laikysena]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko stuburas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17309</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vaiko laikysena tėveliams turėtų rūpėti jau nuo pat kūdikystės. Stuburas formuosis netinkamai, jeigu skubėsime kūdikį kuo greičiau išmokyti stovėti ar sėdėti, ir tai gali turėti pasekmių vėliau. Įvairūs stuburo iškrypimai atsiranda ne per vieną dieną. Pradinuko stuburas taip pat dar nėra galutinai sukaulėjęs, jis sparčiai auga paauglystėje, todėl tėvų dėmesys svarbus visais vaiko gyvenimo periodais.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-teveliams-susirupinti-del-vaiko-stuburo">Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kada-teveliams-susirupinti-del-vaiko-stuburo/kreivas-vaiko-stuburas" rel="attachment wp-att-17310"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17310" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/10/Kreivas-vaiko-stuburas-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></a>Vaiko laikysena tėveliams turėtų rūpėti jau nuo pat kūdikystės. <em>Stuburas</em> formuosis netinkamai, jeigu skubėsime kūdikį kuo greičiau išmokyti stovėti ar sėdėti, ir tai gali turėti pasekmių vėliau. Įvairūs <em>stuburo iškrypimai</em> atsiranda ne per vieną dieną. <em>Pradinuko</em> <em>stuburas</em> taip pat dar nėra galutinai sukaulėjęs, jis sparčiai auga paauglystėje, todėl tėvų dėmesys svarbus visais vaiko gyvenimo periodais. Nuolat stebėkite vaiką, o kilus įtarimui nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Anksti pastebėjus <em>stuburo problemas</em> ir pradėjus gydyti, galima išvengti daug sunkesnių ligų vaikui paaugus.</p>
<p><strong>Kaip pastebėti stuburo problemas?</strong></p>
<p>Sveiko <em>vaiko stuburas</em>, žiūrint iš nugaros, atrodo tiesus, o iš šono matosi du jo fiziologiniai linkiai: nugaroje <em>stuburas</em> šiek tiek išsigaubęs atgal (fiziologinė <em>kifozė</em>), o juosmenyje – į priekį (fiziologinė <em>lordozė</em>). Šie stuburo išsigaubimai formuojasi vaikui augant. Kai <em>stuburas iškrypsta </em>labiau, jau atsiranda ligos – <em>kifozė</em> arba <em>lordozė</em>, kai jis iškrypsta į šoną&nbsp; (tai matosi žiūrint iš nugaros) – <em>skoliozė</em>.</p>
<p><em>Kifozė</em> iš karto krinta į akis – tai <em>stuburo iškrypimas</em> į nugaros pusę. Tokių vaikų nugara suapvalėja, jie kūprinasi, į priekį palinksta pečiai, įdumba krūtinė. Ši stuburo forma turi įtakos organams: sumažėja krūtinės ląstos apimtis, plaučių tūris, atsiranda dusulys, vėliau pakenkiama ir širdis. <em>Kifozė</em> gali sukelti galvos ir kaklo skausmus. Šis <em>stuburo iškrypimas</em> būna ir įgimtas bei paveldėtas.&nbsp; Iš pradžių vaikas gali nejausti jokių nepatogumų, vėliau kartais ima skaudėti nugarą, ypač po didesnio fizinio krūvio.</p>
<p>Gali būti įgimtas ir stuburo juosmens dalies iškrypimas į priekį (<em>lordozė</em>). Tokia <em>stuburo deformacija</em> dažnai nustatoma nutukusiems vaikams. &nbsp;Pasikeičia <em>vaiko laikysena</em> – viršutinė kūno dalis pasislenka atgal, o apatinė atvirkščiai – išsikiša priekį. Kartais <em>lordozė</em> atsiranda, kai kompensuojamas pernelyg didelis iškrypimas sergant <em>kifoze</em> ar <em>skolioze</em>.</p>
<p><em>Skoliozės</em> atveju į šoną iškrypsta dažniausiai krūtinės ir juosmens dalys, abi – į skirtingas puses (vadinamoji S formos <em>skoliozė</em>). Manoma, kad skoliozei turi reikšmės įprotis kreivai stovėti, netinkamas vaiko darbo stalas ar kėdė. Įgimta (displazinė) <em>skoliozė</em> atsiranda dėl stuburo slankstelių formos pokyčių. <em>Vaiko</em> s<em>tuburas </em>taip pat gali iškrypti esant trumpesnei vienai kojai, krūtinės sritis iškrypsta dėl kreivakaklystės.</p>
<p><em>Stuburo iškrypimas </em>gali būti ir menkas, ir labai didelis. Įgimta <em>skoliozė</em> pastebima jau kūdikystėje – sėdint vaikui matosi, kad jo <em>nugara kreiva</em>. Dažniausiai <em>stuburas iškrypsta</em> lankančiam mokyklą vaikui (<em>idiopatinė skoliozė</em>). Iš pradžių vaikui stovint galima pastebėti pakrypusį <em>stuburą</em>, nevienodame aukštyje esančius pečius ir mentes. Pasilenkus į priekį, vienoje nugaros pusėje išryškėja raumenų volelis, vėliau deformuojasi krūtinės ląsta.</p>
<p><strong>Kaip atskirti netaisyklingą laikyseną nuo stuburo iškrypimo?</strong></p>
<p><em>Netaisyklinga laikysena</em> daug menkesnė problema negu <em>stuburo iškrypimas.</em> Nežymus <em>stuburo išlinkimas</em> nelaikomas liga. Paprašykite vaiko atsistoti tiesiai, ištiesinti <em>stuburą</em>, po to – pasilenkti. Jeigu nugara simetriška ir <em>stuburas</em> visiškai tiesus, greičiausiai, jis ir nėra iškrypęs. Tačiau bet kuriuo atveju derėtų kreiptis į gydytoją. Ar tai bus laikysenos problema, ar liga, daryti kažką vistiek reikės. Tik <em>netaisyklingą laikyseną</em> lengviau pakoreguosite, negu išsigydysite <em>iškrypusį stuburą</em>.</p>
<p><strong>Kodėl vaiko stuburas iškrypsta?</strong></p>
<p>Tėveliai tikrai pastebės, kad vaikas prie stalo sėdi palinkęs į vieną pusę, ilgomis valandomis susikūprinęs prie planšetinio kompiuterio ar telefono. Ilgai sėdint nusilpsta raumenys, o tai turi įtakos <em>vaiko laikysenai</em> ir <em>stuburui</em>. Jeigu toks vaikas nemėgsta judrių užsiėmimų, nenori daryti mankštos, purtosi bet kokio sporto, mažai teišeina į lauką, nesistebėkite, kad jo <em>laikysena netaisyklinga</em> ar <em>iškrypo stuburas</em>.</p>
<p>Nustatyti, kodėl iškrypo vaiko stuburas, paprastai nėra sunku. Jeigu tėveliai būtų dėmesingesni ir laiku suskubtų nuvesti vaiką pas ortopedą, <em>stuburo iškrypimas</em> būtų nustatytas anksti ir laiku pradėta jį gydyti.</p>
<p>Neretai susikaupia keletas nepalankių faktorių, turinčių įtakos <em>netaisyklingam stuburui </em>formuotis: įgimti kaulų bei raumenų vystymosi sutrikimai, rachitas, traumos, per ankstyvas mokymasis vaikščioti, netinkama padėtis sėdint, nejudrus gyvenimo būdas, per didelis kūno svoris.</p>
<p><strong>Vienas pagrindinių </strong>s<strong>tuburo gydymo būdų </strong><strong>–</strong><strong> kineziterapija</strong></p>
<p>Kiekvienam stuburo problemų turinčiam vaikui skiriamas individualus gydymas, kuris priklauso ir nuo ligos sunkumo, ir nuo ją sukėlusių priežasčių. Bet kuriuo atveju &nbsp;tai turi būti daroma nuosekliai, kompleksiškai ir užtrunka ilgai. Jeigu <em>stuburo iškrypimas</em> didesnis, vaikui teks nešioti specialų fiksuojantį korsetą, sunkiais ligos atvejais stuburą tenka net operuoti.</p>
<p>Pagrindinis netaisyklingos laikysenos koregavimo būdas – raumenų stiprinimas specialia mankšta, padedant <em>kineziterapeutui</em>. Fiziniai pratimai gerina raumenų elastingumą bei didina stuburo lankstumą. Pagal vaiko būklę specialistas sudaro individualią programą. <em>Gydomoji mankšta</em> padeda koreguoti <em>netaisyklingą laikyseną</em>, o <em>iškrypus stuburui</em> – pristabdyti ligos progresavimą. Tokia mankšta laikoma vienu iš svarbiausių stuburo problemų turinčių vaikų reabilitacijos būdų. Bet pratimus reikia atlikti tiksliai, tik tada pasieksite rezultatą. Teks padirbėti ir namuose. <em>Kineziterapeutas</em> išmokys pratimų, kuriuos vaikas atliks savarankiškai arba prižiūrimas tėvelių. <em>Kineziterapija</em> – toks pat sudėtingas gydymo metodas kaip ir kiti, todėl pratimus turi parinkti specialistas.</p>
<p>Kartu su specialiais pratimais stuburui padeda ir masažas. <em>Gydomasis masažas</em> intensyvesnis už paprastą klasikinį arba atpalaiduojantį, koncentruojamas&nbsp; probleminėse kūno vietose. Šios priemonės reikalauja didelės tėvų ir vaiko kantrybės bei darbo, ypač, gydant <em>iškrypusį stuburą</em>. Jeigu specialistų patarimų nepaisoma, stuburas vis daugiau krypsta.</p>
<p><em>Iškrypus stuburui</em>, netaisyklingai pasiskirsto krūvis slanksteliams, traumuojami tarp jų esantys diskai, pakinta raiščių raumenys. Dėl to gali atsirasti nervų galūnes užspaudžiančios išvaržos, sutrinka vidaus organų veikla, ima varginti nugaros skausmai.</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-teveliams-susirupinti-del-vaiko-stuburo">Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kada-teveliams-susirupinti-del-vaiko-stuburo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kuo mamai ir tėčiui gali padėti kineziterapeutas?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kuo-mamai-ir-teciui-gali-padeti-kineziterapeutas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kuo-mamai-ir-teciui-gali-padeti-kineziterapeutas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kuo-mamai-ir-teciui-gali-padeti-kineziterapeutas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 01 Apr 2016 09:03:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kūdikio raida]]></category>
		<category><![CDATA[kineziterapeutas]]></category>
		<category><![CDATA[kineziterapija]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[masažas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko vystymasis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14669</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vaikas – tai asmenybė, nuo pat kūdikystės jam reikia bendrauti, pažinti save ir aplinką. Mažylis aktyvus nuo pat gimimo, geriausiai jis mokosi judėti, siekdamas žaislo, keliaudamas link tikslo, tyrinėdamas aplinką. Pagrindinis vaiko ,,darbas&#8221; – žaidimas. Per žaidimą mažylis susipažįsta su jį supančiais daiktais ir žmonėmis, stebi, kas vyksta šalia. Judesių, pažinimo lavinimas taip pat turi&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kuo-mamai-ir-teciui-gali-padeti-kineziterapeutas">Kuo mamai ir tėčiui gali padėti kineziterapeutas?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em><a href="https://mamairvaikas.lt/kuo-mamai-ir-teciui-gali-padeti-kineziterapeutas/kada-vaikui-reikalingas-kineziterapeutas" rel="attachment wp-att-14670"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-14670" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/04/Kada-vaikui-reikalingas-kineziterapeutas-250x213.jpg" alt="Kada vaikui reikalingas kineziterapeutas" width="250" height="213" /></a>Vaikas</em> – tai asmenybė, nuo pat <em>kūdikystės</em> jam reikia bendrauti, pažinti save ir aplinką. <em>Mažylis </em>aktyvus nuo pat gimimo, geriausiai jis mokosi judėti, siekdamas žaislo, keliaudamas link tikslo, tyrinėdamas aplinką. Pagrindinis vaiko ,,darbas&#8221; – <em>žaidimas</em>. Per žaidimą <em>mažylis</em> susipažįsta su jį supančiais daiktais ir žmonėmis, stebi, kas vyksta šalia. Judesių, pažinimo <em>lavinimas</em> taip pat turi buti malonus užsiėmimas, kuris padėtų <em>vaikui</em> pamažu išmokti vis sudėtingesnių, daugiau koordinacijos, lankstumo reikalaujančių judesių.</p>
<p>Neretai tėveliai sutrinka, susidūrę su galybe informacijos. Prekybininkų siūlomi <em>žaislai</em>, priemonės dažnai ne padeda, o trikdo <em>vaiko vystymąsi,</em> formuoja <em>netaisyklingą laikyseną</em>. <em>Kaip tinkamai pasirinkti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį pirmaisiais vaiko gyvenimo metais?</em><em> Į šiuos klausimus gali atsakyti kineziterapeutas.</em> <strong><em>Pataria klinikos „Ave Vita“ gydytoja Miglė Bliuvienė</em></strong><em>.</em></p>
<p><em>Kineziterapeutas</em> pirmiausiai įvertins vaiko motorinę <em>raidą</em>, patars, kaip tinkamai formuoti sėdėjimo, stovėjimo įgūdžius, kokioje padėtyje nešioti, maitinti mažylį.  <em>Kineziterapija</em> neretai painiojama ar lyginama su masažo procedūromis. <em>Masažas </em>– tai vienas iš būdų koreguoti kūno raumenų, raiščių elastingumą, gerinti kraujotaką, apykaitos procesus.  <em>Vaikui </em>– tai ir taktilinių pojūčių lavinimas. <em>Masažas</em> turėtų būti derinamas tiek su pasyviais, tiek su aktyviais vaiko judesiais. Sėdėti, stovėti, ropoti, vaikščioti <em>kūdikis </em>mokosi pats aktyviai keisdamas kūno padėtį.  Todėl geriausių rezultatų pasiekiama derinant <em>kineziterapiją</em>, <em>masažą</em>, <em>žaidimų terapiją</em> kartu su tėveliais. <em>Mama</em> ir <em>tėtis</em> ne tik išmokomi <em>kineziterapijos</em> pratimų, bet ir parenkami tinkami <em>žaislai</em> ir priemonės.</p>
<p>Patirtis parodė, kad nereikėtų labai žavėtis įmantriomis kėdutėmis, supynėmis, šokliukais, vaikštynėmis. Ypač jei <em>vaikas</em> juose išbūna didesnę dienos dalį. Šios priemonės dažniausiai riboja, o ne skatina vaiko judesius, užfiksuoja vieną  kūno padėtį ar besikartojantį stereotipinį judesį. Visa tai turi neigiamos įtakos tiek laikysenai, tiek vaikučio savarankiškam judėjimui.</p>
<p>Pradėjus vaikui vaikščioti, <em>tėveliams</em> iškyla dar viena problema – kaip pasirinkti tinkamą avalynę ir išvengti kojyčių problemų. Dažniausiai pasitaikančios 2-3 metų vaikučių problemos – <em>šleivapėdystė</em>, <em>plokščiapėdystė</em>, kojų deformacijos. Laiku nesiimant priemonių,  vėliau sutrinka laikysena, iškrypsta stuburas. Labai svarbu, kad ikimokyklinio amžiaus <em>vaikai</em> daug bėgiotų, šokinėtų, turėtų galimybę lavinti pusiausvyrą, koordinaciją, vikrumą. Tada geriausia lankyti grupinius <em>kineziterapijos</em> užsiėmimus.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kuo-mamai-ir-teciui-gali-padeti-kineziterapeutas">Kuo mamai ir tėčiui gali padėti kineziterapeutas?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kuo-mamai-ir-teciui-gali-padeti-kineziterapeutas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. pavasaris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 29 Mar 2016 21:28:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[atpylimai]]></category>
		<category><![CDATA[augalinių aliejų purškalai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[cistitas]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[gastroezofaginis refliuksas]]></category>
		<category><![CDATA[GER]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[GERL]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[Kazimieras Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[kineziterapija]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vidurių pūtimo]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[rūgštingumą mažinančių]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skauda pilvą]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūros mažinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vemia]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14645</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Pilkos kasdienybės spalvos – dainos, šokiai ir romanai. PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį? &#160;Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo? BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/03/Mama-ir-vaikas-pavasario-žurnalas_2016.jpg" rel="attachment wp-att-15190"><img loading="lazy" width="600" height="365" class="alignleft wp-image-15190 size-medium" alt="Mama ir vaikas pavasario žurnalas_2016" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/03/Mama-ir-vaikas-pavasario-žurnalas_2016-e1476212526378-600x365.jpg"></a>MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Pilkos kasdienybės spalvos – dainos, šokiai ir romanai.</p>
<p><strong>PAVASARIO LIGOS. </strong>Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį? &nbsp;Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?</p>
<p><strong>KŪDIKIS.&nbsp;</strong>Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?</p>
<p><strong>NAMAI. </strong>Atverkime namus pavasariui.</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Kad šlapimo pūslė nekamuotų.</p>
<p><span style="color: #3366ff;"><strong><a style="color: #3366ff; text-decoration: underline;" href="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/04/Mama-ir-vaikas-2016_1.pdf" target="_blank" rel="noopener">Atsisiųskite žurnalą PDF formatu</a></strong></span></p>
<p><strong>Žurnalas FLASH formatu</strong></p>
<p><iframe loading="lazy" width="300" height="150" src="//e.issuu.com/embed.html#6047265/34894625" frameborder="0" allowfullscreen="allowfullscreen" style="width: 800px; height: 568px;"></iframe></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
