Tėvams svarbu atpažinti, kaip jaučiasi jų vaikai ir stengtis sumažinti neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes jų psichikos sveikatai.

Specialistai pataria:

• Padėkite savo vaikams tinkamai suprasti informaciją apie koronaviruso infekciją, skirdami laiko nuoširdiems ir atviriems pokalbiams šia tema. Kalbėdami su vaiku / paaugliu paaiškinkite, kad mokslininkai, valstybės institucijos, tarptautinės organizacijos, medikai nuolat valdo susidariusias situacijas. Paaiškinkite jiems, kodėl svarbu laikytis valdžios rekomendacijų ir reikalavimų.

• Ribokite šeimos laiką, skiriamą naujienoms apie koronaviruso infekciją. Tačiau aptarkite jas su vaikais, atsakydami į jų klausimus remkitės patikimais ir oficialiais šaltiniais (Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapiais bei tinklalapiu www.koronastop.lrv.lt). Jei nežinote visų atsakymų, būkite nuoširdūs ir tai pripažinkite, pasiūlydami drauge paieškoti atsakymo arba pažadėdami jį pateikti vėliau.

• Dalykitės su šeima savo jausmais, bet parodykite, kad mokate juos suvaldyti: vaikai ir paaugliai iš dalies reaguoja į įvykius taip, kaip mato reaguojant suaugusiuosius. Taip reaguoti yra lengviau, kai esate pasirengę, tad nepamirškite rūpintis savimi: darykite pertraukas tarp darbų, pakankamai miegokite, sportuokite, valgykite subalansuotą maistą, virtualiai reguliariai bendraukite su draugais ir kartu negyvenančiais šeimos nariais.

• Galite pasiūlyti vaikams ir paaugliams įvairių nusiraminimo būdų: piešti, medituoti, lipdyti, rašyti, šokti, sportuoti arba kartu aptarkite, kas vaikui / paaugliui padėtų jaustis geriau.

• Kuo labiau išlaikykite savo vaikams pažįstamą rutiną ir kasdienio gyvenimo įpročius, skatinkite palaikyti ryšį su bendraamžiais nuotoliniais būdais. Skirkite jiems kokybiško laiko – tiesiogiai bendraukite ar užsiimkite bendra veikla.

• Kreipkitės profesionalios pagalbos į mokyklos, rajono Švietimo pagalbos tarnybos, poliklinikos ar kitą pasirinktą psichologą, konsultuokitės su emocinės paramos linijų specialistais telefonu 1809.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija

Jei ligos požymius pajutote, tačiau nebuvote paveiktuose regionuose, nebendravote su žmonėmis, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Ekstremalių situacijų valdymo centro Visuomenės informavimo grupė pateikia žinių apie šiuo metu žmones bauginantį koronavirusą COVID-2019.

Iš kur atsiranda koronavirusai?

Koronavirusai cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms ir toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų.

Kaip užsikrečiama koronavirusu COVID-2019?

Tam tikri koronavirusai yra perduodami dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju metu, pavyzdžiui, namuose ar darbe, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą – su kvėpavimo takų sekreto lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.

Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors dažniausiai užsikrečiama, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.

Gydomi tik simptomai

Specifinio gydymo nuo koronaviruso COVID-19 sukeltos ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali visiškai pasveikti, tai priklauso nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradeda gydytis. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.

Kaip apsisaugoti?

Svarbiausia apsaugos priemonė – rankų plovimas. Rankas plaukite dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nelieskite veido nešvariomis rankomis.

Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?

Medicininės kaukės rekomenduojamos sergantiesiems, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Derėtų žinoti, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei artimai kontaktuojama.

Ar galima užsikrėsti nuo gyvūnų?

Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, todėl kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų.

Daugiau informacijos apie koronavirusą Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, taip pat gyventojus visą parą konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai karštąja linija telefonu 8 618 79984.

Visą informaciją apie situaciją rasite: http://sam.lrv.lt/koronavirusas

Specialistų nuomonė apie apsaugą nuo koronaviruso

Lietuvos vaistinių asociacijos atstovai perspėja, kad medicininės kaukės nuo koronaviruso neapsaugo, jomis nuo virusų gali apsaugoti kitus tik jau sergantieji.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos gydytojos Galinos Zagrebnevienės teigimu, medicininės kaukės, kai nėra ligos požymių, sukelia klaidingą saugumo jausmą, kai gali būti pamirštos kitos svarbios prevencijos priemonės, tokios kaip rankų higiena.

Medicininės kaukės veiksmingos tik tada, kai jos tinkamai naudojamos kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis: dažnu rankų plovimu su muilu ir vandeniu ar rankų dezinfekavimu alkoholiniu antiseptiku.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, didesnę apsaugą už medicinines kaukes suteikia respiratoriai.

ULAC atstovai taip pat pataria naudoti hipochloritą, nors nėra duomenų, ar ši medžiaga veikia koronavirusą. Paviršiams dezinfekuoti patariama naudoti 0,1 proc. natrio hipochloritą, o jei ši medžiaga netinka, –  70 proc. koncentracijos etanolį. 

Specialistai rekomenduoja nesilankyti didesniuose renginiuose, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.