Gabijos liga – lyg uždelsto veikimo bomba

Iš pažiūros nepasakysi, kad mergaitei kažkas negerai. Ji aktyvi, guvi, linksma, kaip ir kiti vaikai, mėgsta judrius žaidimus, važinėti dviračiu. Tik daugumos tokių pramogų jai tenka atsisakyti, nes pargriuvus ar kitaip susitrenkus gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas, gali trūkti dėl ligos išsiplėtusi blužnis.

„Gabija puikiai žino, kad jai reikia saugotis, ypač – nesusitrenkti kairiojo šono. Kažkada vasarą, žiūriu, kieme vaikai žaidžia futbolą, o ji ant laiptukų palipusi stebi – jau išsiugdė savisaugos refleksą“, – pasakoja mergaitės mama Gėlina Vanagienė. Tėvai kaip įmanydami stengiasi nukreipti dukrelės dėmesį nuo jos mėgstamo boulingo, negali ji pažaisti su kamuoliu, pašokinėti ant batuto. Tiesa, dviračiu pasivažinėti retkarčiais leidžia – stebėdami su didele baime. Nors kažkiek vaikystės pramogų nori palikti mergaitei. Pabėgioti su vaikais irgi visiškai nedraudžia, tik stengiasi nusaugoti, kad kas nenutiktų.

Antrokėlė Gabija atleista nuo kūno kultūros pamokų mokykloje, o namuose ir kieme ji išmoko apsisaugoti pati, supranta, kad taip reikės gyventi, kol pasveiks. Gana sunku mergaitei atsisakyti įprastinio maisto, kurį dar prieš metus ji mėgo, o dabar gydytojai uždraudė valgyti. Tai yra aštrūs, sūrūs, kepti patiekalai.

„Atrodo, kad mergaitės viduje tūno uždelsto veikimo bomba – Gabija jaučiasi gana gerai, tik kartais paskauda pilvuką. Diegliai užeina neilgam, ir jeigu ne kraujo tyrimai, turbūt nieko blogo ir nebūtumėm įtarę. Paskui atliko išsamius tyrimus – ir magnetinį rezonansą, ir kompiuterinę tomografiją. Pasirodė, kad dėl vartų venos trombozės kepenyse yra atsiradę kraujagyslinių darinių, sutrikusi kepenų kraujotaka. Tai turi įtakos šalutinėms ligoms, viena iš kurių yra stemplės varikozė – dėl padidėjusio slėgio atsiradę gumbai stemplės venose, kurie gali didėti, o negydant gali plyšti stemplės kraujagyslė ir tuomet iš karto prasidėtų kraujavimas. Tai labai pavojinga.” – pasakoja Gėlina Vanagienė.

Vartų venos trombozė Gabijai buvo diagnozuota prieš metus. Pakitimus kraujo tyrimuose pastebėjo jau tada, kai Gabijai buvo 3 metukai. Bet tyrimai pablogėdavo, kai mergaitė susirgdavo paprasta virusine infekcija, kuri apsiribodavo sloga ir karščiavimu, todėl rimtesnės ligos ir neįtarė. Juolab kad tai dažna vaikystės bėda, iš kurios išaugama. Bet kai trombocitų kiekis nukrito drastiškai, paguldė į ligoninę, kurioje buvo padaryti išsamesni tyrimai ir nustatyta sunki liga.

Gydyti vartų venos trombozę Lietuvoje nėra galimybių – mergaitė tik stebima

Kepenis krauju aprūpinanti vartų vena dėl ligos yra užsikišusi trombu, todėl sutriko kepenų kraujotaka, padidėjo blužnis bei prasidėjo stemplės venų varikozė. Gabijai yra sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, todėl didelis savaiminio vidinio kraujavimo pavojus. Nors kepenų funkcijos kol kas dar nesutriko, laikui bėgant, jeigu nebus atlikta operacija, kepenys pavargs ir nustos dirbti. Medikų prognozės tėvelių neguodžia: laiku ir tinkamai negydant, gresia sunki liga – kepenų cirozė, o jai atsiradus būtų reikalinga kepenų transplantacija.

Kartais apninkantis pilvuko skausmas yra šalutinė ligos pasekmė. Tokiems ligoniukams dažnai atsiveria skrandžio opos, dėl kurių ir paskauda pilvuką. Mergaitei kas pusmetį dėl to yra daromi endoskopiniai tyrimai, kuriais nustatoma, ar nėra opų skrandyje ir stemplėje. Svarbu, kad nesusidarytų didelių žaizdų, kurios gali plyšti. O tada prasidėtų kraujavimas, kuris Gabijai būtų itin pavojingas dėl ligos sukelto per mažo trombocitų kiekio. Mama sako, kad nedidelių žaizdelių Gabijai visada atsiranda, o tuomet skiriamas 6–8 savaičių vaistų kursas.

Mergaitei atliekama nemažai tyrimų, kurie sukelia stresą ir skausmą. Kaskart, ruošiantis į ligoninę endoskopiniam tyrimui, kuris atliekamas su bendrąja nejautra, kai anestetikai įkvepiami per kaukę, Gabija guodžiasi: „Mama, aš kiekvienąsyk prisimenu tą aštrų dujų kvapą.” Mergaitę kamuoja begalinių procedūrų baimė, skausmingi adatų dūriai, kai į veną reikia įvesti kateterį atliekant kai kuriuos tyrimus.

Šiuo metu tik tyrimai ir atliekami, pagrindinė liga – vartų venos trombozė – negydoma. Ilgainiui pažeisti organai gali nebeatlaikyti ir užklups didelė bėda, kai prasidės negrįžtami procesai. Medikų nuomone, padėti mergaitei pasveikti gali tik chirurginis gydymas.

Išgydytų tik užsienio medikai

Situacija išties prasta, nes tokia liga sergantiems vaikams būtinas chirurginis gydymas Lietuvoje kol kas nėra atliekamas. Šia liga sergančių vaikų nedaug visame pasaulyje, o Lietuvoje tik keletas, galbūt todėl neturime vaikų angiochirurgų, atliekančių tokias operacijas. Tad vienintelė išeitis sustabdyti besivystančią ligą ir išvengti liūdnų jos padarinių – išsamūs tyrimai ir operacija, o ji gali būti atliekama Vokietijoje, Tiubingeno universitetinėje vaikų ligoninėje. Šios ligoninės medikai turi nemažą tokių ligų gydymo patirtį bei gali atlikti operaciją Gabijai ir padėti mergaitei pasveikti.

Chirurginiu būdu pašalinus ligą sukėlusią priežastį, pasitraukia ir šalutinės ligos, viena iš kurių – stemplės venų varikozė, po operacijos atsikuria kepenų kraujotaka, blužnis. Profesorius, pas kurį šeima norėtų gydytis, yra atlikęs apie 60 sėkmingų tokių operacijų.

„Ši Vokietijos klinika buvo pasirinkta pritariant Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojams, kurių konsiliumas rekomendavo operacinį gydymą,– pasakoja Gabijos mama. – Vaikų ligoninės medikai išrašė siuntimą, visi reikalingi dokumentai nusiųsti į Sveikatos apsaugos ministeriją ir tikimės, kad Ligonių kasa kompensuos dalį dukrelės gydymo išlaidų.”

Išgelbėti mergaitę gali žmonių parama

Deja, Valstybinė ligonių kasa gali tik iš dalies kompensuoti tyrimų ir chirurginio gydymo išlaidas. „Kelionė į svečią šalį, gyvenimas joje, sudėtingi tyrimai ir pati operacija – labai brangūs. Preliminari būtino tyrimo kaina – 9000 EUR, o operacijos – apie 40 000 EUR. Tai nėra galutinės gydymo išlaidos, kadangi po operacijos būtina priežiūra ir tyrimai, kurie toliau atliekami toje pačioje ligoninėje. Iš viso Vokietijoje teks išbūti porą savaičių. Prieš operaciją būtini tyrimai turi būti atliekami jau nedelsiant, o ir operacija planuojama netrukus”, – dalinasi rūpesčiais G. Vanagienė.

Didžiąją dalį gydymo Vokietijoje išlaidų turės sumokėti Gabijos tėveliai, o tai šeimai dideli pinigai, kurių ji neturi. Todėl Gabijos tėveliai prašo žmonių pagalbos. „Kreipiamės į galinčius pagelbėti žmones – prašydami prisidėti prie didžiausio kalėdinio stebuklo – išsaugoti mergaitės gyvybę, dovanoti jai sveiką, nerūpestingą vaikystę, gyvenimą be ligų, baimės, adatų ir varginančių procedūrų“, – sako Gabijos mama.

Galinčių prisidėti prie mergaitės gydymo paramai įkurtas „Gabijos Vanagaitės labdaros ir paramos fondas”, įmonės kodas 304956671, sąskaitos Nr. LT 94 7300 0101 5702 6426.

Mėgstanti piešti ir dailės būrelį lankanti Gabija savo paramos fondui sukūrė linksmą logotipą – primenantį vaikystės pasaką, kurios pabaiga, be abejonės, turėtų būti laiminga. Begalinius klausimus apie ligą užduodančią dukrytę tėveliai nuteikia, kad viskas, kas įmanoma, bus padaryta ir ji toliau gyvens sveika – taip, kaip ir visi vaikai. Gabija nuoširdžiai to tikisi, ir nevaikiškai giliai atsidususi dar stipriau glaudžia savo mylimą augintinę – katytę.

Neringa Grabauskienė

SVEIKAS POILSIS. Atostogų kelionė su mažu vaiku. Vaiko grūdinimas saule, oru ir vandeniu. Į sanatoriją – vasaros atostogų. Sveikiausia – basa vasara ir kuo mažiau civilizacijos.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Natūralūs mineralai – gerai sveikatai. Alergenai – priešai, kuriuos reikia surasti. Karpos ir nagų grybelis – šiuolaikinės naikinimo priemonės. Kad grožio nenublukintų saulė.

VASAROS GROŽIS. Po vasaros pramogų – prie rudens darbų.

KŪDIKIS. Dvynukų žindymas. Pradedame valyti dantukus.                                                

ŠEIMOS PRAMOGOS. Tėvų ir vaikų nuotykiai aukščiau žemės.

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. vasara | MAMA ir vaikas

Atsisiųsti žurnalo PDF failą

Dabartiniame chemijos amžiuje alergija dažnai prasideda vaikystėje, be to, ji gali būti paveldėta. Jeigu mama ar tėtis alergiškas, 20-40 proc. tikėtina, kad ir vaikas susirgs šia liga. Jei alergiški abu tėveliai, ši tikimybė jau 40-60 proc. Anksčiausiai žmogus susiduria su maisto alergenais – dar kūdikystėje. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai dažniausiai išauga maisto alergiją, bet pasidaro jautrūs įkvepiamiesiems alergenams.

Slogos kaltininkas – šienligė

Užburkusi nosis, jos niežulys, vandeningos išskyros, nuolat atakuojantis čiaudulys dažniausiai praneša apie alerginę slogą, vadinamą šienlige. Ją sukelia medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Labiausiai šienligė neduoda ramybės intensyviausiu žydėjimo periodu – gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais. Bet jei esate alergiški, pavyzdžiui, lazdynui arba alksniui, liga su pavasariu pasveikins jau antroje kovo pusėje. Pasibaigus medžių žydėjimui, vasarą pasklinda žolių ir piktžolių žiedadulkės, kurios alergiškiems žmonėms sukelia nemažai problemų. Gegužę ir birželį pražįsta miglė, motiejukas, šunažolė, eraičinas. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį ore sklando balandų, pelynų, kukurūzų ir saulėgrąžų žiedadulkės. Šienligė nesnaudžia ir žiemą, nes alergenai slepiasi verbose ir sausose puokštėse.

Jei alerginė sloga tęsiasi ištisus metus, galite įtarti, kad dėl jos kaltos dulkių erkutės, šunys ar katės, galbūt pelėsiai ar tabako dūmai. Be to, alerginį rinitą gali sukelti ir daugelis maisto produktų.

Prie šios ligos dažnai prisijungia alerginis konjunktyvitas. Jį atpažinsite iš perštinčių ir ašarojančių akių, kurios bijo šviesos. Dar parausta junginė, paburksta vokai, teka gleivingos akių išskyros. Tik neapsigaukite, nes alerginio konjunktyvito požymiai panašūs į infekcinio.

Alergijos pėdsakai odoje – atopinis dermatitas ir dilgėlinė

Atopinis dermatitas dažnai užklumpa vaikus pirmaisiais gyvenimo metais. Šis lėtinis alerginis odos uždegimas kamuoja mažylio odą bėrimais, niežuliu, pleiskanomis. Neaplenkia ši alergija ir suaugusiųjų. Jos priežasčių gali būti nemažai – įvairūs įkvepiamieji bei maisto alergenai, ligą paskatina odos sausumas.

Maisto produktai bei jų priedai, dažikliai, vaistai, vaistažolės, cheminės medžiagos gali tapti dilgėlinės alergenais. Ant odos atsiranda rausvos, susiliejančios pūkšlės, kurias niežti bei degina. Per parą bėrimai vienoje vietoje išnyksta ir atsiranda kitoje. Tik šios ligos nedera painioti su kita dilgėlinės rūšimi – nealergine, kurios požymiai panašūs. Prie dilgėlinės dažnai prisijungia ir Kvinkės edema – pabrinksta poodis ir gleivinės vokų, lūpų ir ausų sritys, degina, niežti. Ypač pavojingas alergijos smūgis – anafilaksinė reakcija. Tuomet pažeidžiama ne tik oda, bet ir širdis, kraujagyslės, sutrinka kvėpavimas bei virškinimas. Anafilaksija pavojinga gyvybei, todėl prireikia medikų pagalbos.

Kokie maisto produktai gali sukelti alergiją?

Alergenais gali tapti praktiškai visi maisto produktai, kuriuose yra baltymų. Kūdikiams tai dažniausiai pienas ir kiaušiniai, vyresniems vaikams dar ir kviečiai, žuvis, sojos, citrusiniai vaisiai. Paaugliai ir suaugusieji jautrūs vaisiams, daržovėms, prieskoniams, riešutams ir vėžiagyviams. Jeigu teko susidurti su maisto alergija, seni jūsų pažįstami: bėrimai, gomurio pabrinkimas ir niežulys, sloga, čiaudulys, pilvo diegliai, viduriavimas. Šie alergijos maisto produktams požymiai panašūs į tam tikrų fermentų stokos sukeltus negalavimus, o tikrąją priežastį galima nustatyti tik tyrimais.

Dalis alergiškų žmonių jautrūs įvairių rūšių alergenams – maisto produktams ir žiedadulkėms. Pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms ir obuoliams, vyšnioms, abrikosams, persikams, slyvoms, morkoms, salierams, bulvėms. Tai vadinamoji kryžminė alergija.

Kas yra imunoglobulinai E ir kaip jie susiję su alergija

Kai į organizmą patenka visiškai nepavojinga medžiaga, bet imunitetui ji pasirodo grėsminga, įsijungia pavojaus signalas ir įsibrovėlį stengiamasi sunaikinti. Kaip ginklą organizmo apsauginė sistema ima sparčiai gaminti antikūnus.

Antikūnas – tai kraujo baltymas, vadinamas imunoglobulinu E (IgE). Antikūnai nėra vienodi – kovai su kiekvienu alergenu susidaro kitoks IgE. Taigi, kiek yra alergenų, tiek susidaro ir skirtingų imunoglobulinų E rūšių. Šie baltymai cirkuliuoja kraujyje ir patenka į organus bei audinius, kurių kiekvieną gali pažeisti. Nuo pažeistos organizmo vietos priklauso ir alergijos požymiai. Alergeną pašalinus arba kuo mažiau su juo susiduriant, ligos požymiai susilpnėja. Kai dirginanti medžiaga vėl atsiranda aplinkoje, alergija atsinaujina.

Svarbu nustatyti konkretų alergeną, kurį parodo tik kraujo tyrimai

Taigi, prieš pradedant gydytis, pirmiausia reikia nustatyti ligą sukėlusį alergeną, taip pat įsitikinti, kad liga tikrai alerginės kilmės. Pirmiausia alergologas išsiaiškina požymius, kas juos provokuoja, kaip liga atsirado, kokiems alergenams jautrūs šeimos nariai, atsižvelgiama ir į sezoną. Jeigu įtariama alerginė liga, gydytojas nukreipia konkretiems tyrimams.

Vieni iš imunoglobulino E tyrimų – odos dūrio mėginiai: ant vidinio dilbio paviršiaus odos užlašinama alergenų tirpalo, po to odos paviršius įduriamas adata. Bet šie tyrimai nėra tikslūs, nes jų rezultatams turi įtakos ląstelių, kraujagyslių ir odos būklė, vartojami vaistai. Be to, atliekant odos dūrio mėginį gali ištikti gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.

Svarbiausia, kad iš odos dūrio mėginio galima sužinoti tik bendrą įvairių rūšių IgE kiekį. Todėl šis tyrimas gali suklaidinti. Nors jis ir parodys normalų arba tik šiek tiek didesnį bendrą IgE kiekį, tai nereikš, kad alergijos nėra. Mat, būtent kovai su konkrečiu alergenu pasigaminusio IgE baltymo gali būti daug. Skirtingų baltymo rūšių kiekius gali parodyti tik kraujo tyrimas. Be to, kraujo tyrimai saugūs – neturi įtakos odai ir kitiems organams. Jie visiškai nepavojingi, o rezultatai bus tikslūs – net jei vartojate vaistus.

Nustatyti konkretų alergeną arba jų grupę būtina ketinant gydytis specifine alergenų imunoterapija. Ja gydomam žmogui skiriamas vis didesnis alergeno kiekis, kad imuninė sistema su juo susigyventų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D

Iš viso buvo analizuoti 500 mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose besimokančių vaikų bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimų rezultatai. Kraujo mėginiai iš 80 Lietuvos gydymo įstaigų 2014 m. buvo ištirti akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose “Sosdiagnostika” ir „Antėja“.

Paaiškėjo, kad 89,5 proc. iš visų tirtųjų mokyklinio amžiaus vaikų yra nepakankamas vitamino D kiekis. Lyginant su lytimi susijusius vitamino D kiekio rodiklius, jie skiriasi, bet labai nežymiai. Kritinis vitamino D deficitas nustatytas 11 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų, deficitas – 46 proc. mergaičių ir 52 proc. berniukų, stoka – 32 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų mergaičių ir 10 proc. berniukų.

“Laboratorijose labai daug atliekame šio vitamino tyrimų kūdikiams. Pastebėjome, kad rezultatai kur kas geresni nei mokyklinio amžiaus vaikų. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D – per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina šio vitamino lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas tris mėnesius.

„Deja, Lietuvoje reta mama taip kruopščiai kontroliuoja vitamino D koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikę kraujo tyrimą, konstatuojame vitamino D perdozavimą. O iš kūdikystės išaugusiems vaikams tėveliai nebeduoda nei vitamino D lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad vaikai gautų daugiau maisto, turinčio šio vitamino. Dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo lauke šviečiant saulei bei vitamino D papildų nevartojimo gana daug vaikų kenčia nuo kritinioš io vitamino deficito sukeltų ligų”, – komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D daugiau turi jaunesni berniukai ir vyresnės mergaitės

Išanalizavus moksleivių vitamino D rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes, matyti, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys 11-14 metų berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, o vidurinėje mokykloje (15-18 m.) – atvirkščiai.

Vitamino D tyrimų rezultatų lentelė

Gydytoja E. Marciuškienė pažymi, kad tokiems vitamino D koncentracijos pokyčiams įtakos turi skirtingų amžiaus grupių vaikų besikeičiantys įpročiai. “Pagrindinėje mokykloje besimokantys berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, matyt, todėl, kad daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – berniukai labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o mergaitės, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto. Vyresnės merginos daugiau turi šio vitamino, nes pradeda labiau rūpintis išvaizda, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningesnės ir pradeda vartoti maisto papildų ar daugiau produktų, papildytų vitaminu D.

Vis tik noriu akcentuoti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai vitamino D negauname. Lietuviai nevartoja daug žuvies, kitų šio vitamino turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą neturime pakankamai. Dėl šių priežasčių stebime šio vitamino deficito pandemiją”, – apibendrina E. Marciuškienė.

Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos

Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja šio vitamino sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Net kas antras mokinys pamokas praleidžia dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. gripo, gerklės, sinusų, kvėpavimo takų ar plaučių infekcijų. Mokslininkai yra įrodę, kad vitaminas D veikia žmogaus imuninę sistemą ir peršalimo arba virusinės infekcijos „puola“ rečiau, kai šio vitamino kiekis yra normalus. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, šio vitamino stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga tuberkulioze, kuri siejama ir su nusilpusiu imunitetu.

Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaikas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis – reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą. Vaikų regos sutrikimų skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami šio vitamino ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

• Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml
• Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml
• Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml
• Pakankamas kiekis > 30 ng/ml
• Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

Šaltinis: Vitamin D Deficiency, Journal of the American College of Cardiology, 2008 Dec 9;52(24):1949-56. doi: 10.1016/j.jacc.2008.08.050.

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį?  Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.

VAISTINĖLĖ. Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?

KŪDIKIS. Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?

NAMAI. Atverkime namus pavasariui.

MAMYTĖ. Kad šlapimo pūslė nekamuotų.

Atsisiųskite žurnalą PDF formatu

Žurnalas FLASH formatu

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.