MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Polinkis sirgti gali būti paveldimas

Vienas iš veiksnių, galinčių sukelti ligą, yra paveldimumas. Jei vienas iš tėvų serga atopiniu dermatitu, tikimybė susirgti vaikui yra apie 20 %. Jei liga kamuoja abu tėvus, jos rizika vaikui siekia 40 %. Tačiau kalta ne tik genetika.

Išprovokuoti ligą arba jos paūmėjimą gali maisto alergenai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, vabzdžių įkandimai, namų dulkių erkutės, taip pat – stresas ir nerimas. Kiti dirgikliai: cigarečių dūmai, šaltas ir sausas oras, didelė drėgmė ar temperatūra, per karštas vanduo, plovikliai, sintetiniai ir vilnoniai drabužiai. Ligos ir jos paūmėjimų prevencijai labai svarbu vengti šių provokuojančių veiksnių.

Serga įvairaus amžiaus vaikai

Sergančių atopiniu dermatitu vaikų nuolat daugėja. Kūdikiams liga dažniausiai atsiranda nuo 3 iki 6 mėnesio. Šiuo periodu paprastai išberia veidą, ypač – skruostus, taip pat galvos odą, kelius ir alkūnes. Vėliau prasidėjus ligai, bėrimų vaikams atsiranda ant kaklo, riešų, rankų ir kojų linkių. Negydant ligos bėrimai gali išplisti, o esant sunkiai formai, pažeidžiama didelė odos dalis.

Atopinio dermatito kamuojama oda pasidaro šiurkšti ir nelygi, išsausėja, parausta, patinsta ir pleiskanoja, joje atsiranda pūslelių, žaizdelių. Pažeistą odą niežti, dėl to sutrinka miegas, o nusikasius susidaro įtrūkimai, per kuriuos prasiskverbusi infekcija gali išprovokuoti įvairias odos ligas.

Dėl atopinio dermatito atsiradę bėrimai, deginimas ir stiprus niežėjimas sukelia rimtas problemas: medicinines, kosmetines, psichologines, socialines. Taip pat ši liga padidina kvėpavimo takų ligų tikimybę: galima susirgti alerginiu rinitu, bronchine astma.

 Gydantis itin svarbi tinkama odos priežiūra

Kiekvienam vaikui parenkamas individualus gydymas – pagal jo būklę, amžių ir ligos sunkumą. Gydytojas gali skirti hormoninius ir kitus tepalus, antihistamininius vaistus niežuliui slopinti, fototerapiją, infekcijos prevencijai gali išrašyti antiseptinį vaistą.

Pagrindinių atopinės odos priežiūros taisyklių reikia laikytis visiems, nepriklausomai nuo ligos sunkumo. Gydant atopinį dermatitą, išsausėjusią ir jautrią ligos pažeistą odą ypatingai svarbu kasdien tinkamai prižiūrėti. Tai yra, odą reikia drėkinti, atkurti jos apsauginį lipidinį barjerą, vengti dirginančių veiksnių. Odos priežiūra turi didelę įtaką vaiko savijautai.

Netinkamos kosmetikos priemonės gali dar labiau pažeisti atopinio dermatito paveiktos odos barjerą, todėl labai svarbus šių priemonių pasirinkimas. Dauguma įprastų prausiklių yra šarminiai, kurių pH didesnis nei 7. Tokie muilai, dušo geliai, putos, šampūnai netinka atopiškai odai, nes ją dar labiau sausina ir silpnina lipidinį sluoksnį. Turi būti naudojami tik švelnūs prausikliai, kurių pH 5,5–6,0, išsaugantys hidrolipidinę plėvelę.

Šiandien yra daug odą drėkinančių ir minkštinančių kremų bei losjonų, specialiai sukurtų atopinės odos priežiūrai. Šios kosmetikos priemonės padeda atkurti apsauginį epidermio barjerą. Odos sausumas sergant atopiniu dermatitu yra susijęs su jos barjerinės funkcijos pažeidimu, todėl reikia ne tik drėkinti odą, bet ir atkurti lipidų sluoksnį. Daugelis šiuolaikinių priemonių sujungia šias dvi savybes, todėl jos veikia efektyviai.

Kosmetikos, skirtos atopinio dermatito pažeistos odos priežiūrai, sudėtyje yra odą drėkinančių ir maitinančių medžiagų, lipidų (riebalų), kurie ją minkština ir saugo nuo išorinių dirgiklių. Užtepti ant odos tokie kremai sudaro riebalinę plėvelę, kuri neleidžia išgaruoti vandeniui.

Padėdami atkurti apsauginį odos barjerą ir drėgmę, jie mažina niežėjimą ir odos jautrumą dirgikliams. Naudojant atopinei odai skirtus kremus ar losjonus galima prailginti atoslūgio periodus, o paūmėjus ligai nuraminti sudirgusią odą.

Kaip naudoti kremą ar losjoną?

Kremas ar losjonas turėtų būti tepamas taip dažnai, kiek reikia, kad oda neliktų sausa nei minutę. Paūmėjimo periodu odą gali prireikti tepti net 10 kartų, o vėliau gali užtekti 3-jų kartų per dieną (po miego, išsimaudžius ir prieš miegą). Be to, odą reikia patepti iš karto po maudymosi, laikantis 3 minučių taisyklės. Po maudynių odos visiškai sausai nenušluostome, o dar drėgną, ypač kruopščiai labai išsausėjusias vietas, patepame kremu ar losjonu per 3 minutes.

Kad vaikas nenusikasytų

Taigi, atsižvelgdami į atopiniu dermatitu sergančio vaiko odos jautrumą, vengiame įprastų muilų, ploviklių, šiurkščių drabužių, pasirūpiname, kad jis neperkaistų ir nesušaltų.

Stengiamės, kad vaikas stipriai nenusikasytų ir odoje neatsirastų įtrūkių. Sumažinti niežulį padeda minkšta patalynė ir drabužiai iš medvilnės, šilko, viskozės.

Kad oda būtų mažiau žalojama kasantis, trumpai nukerpame vaiko nagus, bet tai darome labai atsargiai, nepažeisdami aplinkinių audinių.

Parengė Undinė Gilė

SVEIKAS POILSIS. Atostogų kelionė su mažu vaiku. Vaiko grūdinimas saule, oru ir vandeniu. Į sanatoriją – vasaros atostogų. Sveikiausia – basa vasara ir kuo mažiau civilizacijos.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Natūralūs mineralai – gerai sveikatai. Alergenai – priešai, kuriuos reikia surasti. Karpos ir nagų grybelis – šiuolaikinės naikinimo priemonės. Kad grožio nenublukintų saulė.

VASAROS GROŽIS. Po vasaros pramogų – prie rudens darbų.

KŪDIKIS. Dvynukų žindymas. Pradedame valyti dantukus.                                                

ŠEIMOS PRAMOGOS. Tėvų ir vaikų nuotykiai aukščiau žemės.

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. vasara | MAMA ir vaikas

Atsisiųsti žurnalo PDF failą

Vasaros karštis

Kaip odą veikia vasara?

Vasara – aktyvios saulės, šiltų vėjų, maudynių jūroje metas, bet šie malonumai, kurių taip laukiame, kenkia odai. Alina ją ir karštis, ir dulkėtas miesto oras, ir oro kondicionieriai, be kurių tiesiog neįmanoma ištverti automobilyje, biure ar namuose. Miesto dulkės nusėda ant suprakaitavusios veido odos, o tokia oda nėra sudrėkinta, kaip galėtų atrodyti. Karštis sausina odą, o jam dar padeda ultravioletiniai saulės spinduliai. Jie dar skatina susidaryti laisvuosius radikalus, kurie yra dideli odos jaunystės ir grožio priešai. Besimarkstydamos prieš saulę pačios skatiname raukšleles aplink akis. Todėl nepamirškite akinių, kurie apsaugos ne tik akis, bet ir odą aplink jas – nuo mimikos raukšlių. Vasarą kenčia visų tipų oda – ir sausa, ir mišri, ir riebi.

Gindamasi nuo pernelyg ryškios saulės, oda sustorėja, tampa šiurkštesnė, išskiria daugiau riebalų, o dėl jų pertekliaus netenka dar daugiau vandens. Karštis ir dulkės skatina greičiau daugintis bakterijas – tai idealios sąlygos atsirasti spuogams ar odos uždegimui. Kaip padėti odai, kad vasaros gamtos reiškiniai jos nesugadintų?

Pirmiausia – veido valymas

Vasarą prakaituojanti oda labiau užsiteršia, todėl pirmiausia ją turime kruopščiai valyti. Persistengti nereikia – užteks du kartus per dieną nusiprausti su specialiomis putomis arba geliu. Įpratusios odą valyti pieneliu ir toniku gali šias priemones naudoti ir vasarą. Tik nenaudokite daug cheminių komponentų ir alkoholio turinčių valiklių, nes sudirginsite odą ir užkimšite poras. Puikiai tonizuoja odą ledukai. Užšaldykite žolelių arbatos kubelių ir atgaivinkite bei sustiprinkite odą. Atlikę procedūrą, neskubėkite jos nusausinti – tegu drėgmė gerai įsigeria.

Saulei suaktyvinus riebalines liaukas, veidas atrodo lipnus ir grįžus namo norisi greičiau atsikratyti tokio pojūčio – nusiprausti su paprasčiausiu muilu. Taip geriau nesielkite, nes muilas dar labiau išsausins ir taip nuo saulės ir karščio drėgmės netekusią odą. Susikaupusį negyvą raginį epidermio sluoksnį lengvai nuvalysite šveitikliu, kurio šiuo sezonu nederėtų naudoti dažniau kaip kartą per savaitę. Labai jautriai odai švelnesnis gelinis prausiklis su abrazyvinėmis dalelėmis.

Vasarinė odos priežiūra

Odos būklė keičiasi kiekvieną naują sezoną, todėl turime keisti ir kosmetiką. Žiemą naudojame riebesnius tirštesnės konsistencijos kremus, kuriais saugomės nuo šalčio ir vėjo. Jeigu tais pačiais kremais tepsimės ir vasarą, užkimšime odos poras. Todėl atėjus šiltajam sezonui juos keičiame į lengvesnę, intensyviai drėkinančią kosmetiką, geriau renkamės ne kremą, o emulsiją.

Mišri oda – populiarus jos tipas. Žiemą ji linkusi sausėti, o vasarą pasidaro riebesnė. Pagrindinė vasaros kosmetikos priemonė tokiai odai – lengva drėkinamoji emulsija, turinti nuo saulės saugantį filtrą. Atostogaujant kurorte prie jūros, nusiprausus užtenka pasitepti specialiu apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių skirtu kremu. Kokybiški tokie kremai turi ir drėkinamųjų komponentų. Mieste užteks 8-12 apsaugos nuo saulės faktorių (SPF) turinčio kremo, o paplūdimyje prireiks daug stipresnio filtro.

Vakare odą reikėtų ne tik drėkinti, bet ir raminti bei maitinti, todėl tepame ją lengvu naktiniu kremu, kurį renkamės pagal odos tipą. Dermatologai pataria pirkti kremus su antioksidantais, vitaminais C ir E bei izoflavonais. Šios medžiagos sušvelnina ultravioletinių spindulių poveikį odai. Sausą ir jautrią odą siūloma pamaitinti kosmetiniu aliejumi.

Sudėtingiau veido priežiūros kosmetiką išrinkti riebiai odai, nes ją reikia ne tik drėkinti, bet ir mažinti riebalų išsiskyrimą. Riebalų perteklius ir nepuošia, ir trukdo išsilaikyti makiažui. Ką daryti? Tikrai nereikia tepti veido trimis sluoksniais – drėkinamuoju, apsauginiu ir matinį efektą suteikiančiu kremu, sutraukiančiu išsiplėtusias poras. Rasite kremą, kuris atliks visas šias funkcijas. Riebią odą vasarą patariama prausti sutraukiančiu poras geliu bei naudoti toniką.

Ypatingai rūpintis reikia aknės pažeista oda. Saulė spuogų negydo, tiesa, dezinfekuoja, bet tai trumpalaikis poveikis, o oda sustorėja ir todėl užsikemša poros. Vasaros pabaigoje saulės nualintoje odoje spuogai dar labiau išryškėja ir liga paaštrėja. Todėl saulėje bet kurio tipo odai būtinas neriebus apsauginis kremas.

Plaukai saulėje

Saulė išdžiovina plaukus ir jie tampa šiurkštūs, veliasi, dingsta blizgesys. Vasarą nublunka ir natūralūs, ir dažyti plaukai. Spinduliai ir jūros vanduo naikina plaukuose esantį keratiną, o susilpnėjęs plaukas greitai iškrenta – nuo mažiausio timptelėjimo. Baisu ir pagalvoti! Bet išvengti šių vasaros nemalonumų padės apsauganti plaukus kosmetika ir tinkama priežiūra. Nuo karščio galvos oda prakaituoja, tampa riebesnė, ima niežėti, todėl vasarą plaukus turime plauti dažniau. Medžiagos, esančios šampūnuose ir balzamuose, kuriuos naudojate prieš eidama į paplūdimį, gerai neapsaugos. Prireiks specialių paplūdimiui skirtų priemonių. Tai gali būti, pavyzdžiui, purškiamieji losjonai, neleidžiantys pažeisti plaukų jūros vandeniui ir ultravioletiniams saulės spinduliams.

Parėjusi iš paplūdimio arba baseino plaukus būtinai išskalaukite, kad pasišalintų druskos, smėlis ir chloras. Tada vėl papurkškite apsaugine priemone. Galvą plaukite švelniu šampūnu ir atgaivinkite atkuriamąja ir maitinamąja kauke, aliejumi arba serumu, naudokite specialias ampules, padedančias išsaugoti drėgmę ir atnaujinančias pažeistą plauką.

Stenkitės trumpiau sausinti plaukus džiovintuvu, nes karštas oras juos dar labiau pažeis. Dažniau leiskite jiems išdžiūti natūraliai, tik ne saulėje. Šukuokite plaukus atsargiai retomis šukomis, pradėdamos nuo galiukų, po to kildamos aukščiau. Ilgi plaukai lengviau išsišukuoja šepečiu su natūraliais šereliais.

Nuo karštos saulės būtinai apsaugokite galvą apdangalu, maudykitės su kepuraite, užsidėkite apsauginius akinius ir nepamirškite, kad odą bei plaukus reikia drėkinti ir iš vidaus – todėl gerkite daug vandens. Tegu vasaros saulė teikia tik malonumus ir nenublukina jūsų grožio.

Parengė Dalia Petrutytė

Drėkinimas, skaistinimas ir vitaminai

Svarbiausia pavasarį sudrėkinti žiemą išsausėjusią odą, aprūpinti ją vitaminais. Oda sustiprės bei vėl bus gyvybinga ir skaisti. Tai ypač aktualu po 30-ies, mat tuomet gali sutrikti odos pigmentacija: atsiranda tamsesnių dėmių, arba, priešingai – šviesesnių.

Patariama rinktis intensyvesnes drėkinamąsias priemones gilesniems odos sluoksniams: įvairius serumus, fluidus, kosmetinius aliejus. „Jei jaučiate, kad vien drėkinimo odai nepakanka, pavasarį rinkitės kremus su vitaminais C, E. Vitaminai stiprina ir suteikia gyvybingumo, skaistina odą. Jie dar ir veiksmingi antioksidantai – apsaugo nuo laisvųjų radikalų“, – sakė grožio konsultantė. Odai drėkinti, stiprinti, skaistinti pakaks 1 – 2 priemonių.

Odos maitinti nebereikia

Pavasarį nereikalingi riebūs maitinamieji, nuo šalčio saugantys kremai: užkemša poras. Odai reikia lengvesnės konsistencijos priemonių. Maitinamuoju kremu patepkite odą prieš miegą tik tą dieną, kurią ilgai užsibuvote saulėje.

Sušilus orams, dažna moteris pastebi, kad anksčiau puikiai tikusi kosmetika odai nebepatinka. Taip nutinka dėl suaktyvėjusios saulės (oda jautresnė UV spinduliams, prie kurių dar nepriprato). Todėl pavasarį tinka ne tik lengvesnės konsistencijos kosmetikos priemonės, bet ir saugančios nuo saulės. Moteriai per 30, geriausia rinktis kremą su ne mažesniu kaip 20-30 SPF.

Ant kiekvienos kosmetikos priemonės pažymėta, kiek laiko nuo atidarymo dienos produktą tinka naudoti. Mėnesių skaičius (6, 12, 18, 36) rašomas prie simbolinio piešinėlio – atidaryto kosmetikos indelio. Pagal galiojimo laiką žinosite, ar šaltuoju metų laiku naudota kosmetika tiks ir kitą rudenį ir žiemą. Tinkamiausia žieminės kosmetikos vasarojimo vieta – tamsi spintelė arba lentyna, kurios nepasiekia saulės spinduliai. Ideali temperatūra – iki 23 laipsnių šilumos.

Jei moteris mėgsta odos priežiūros aliejų

„Aliejus odai– vertinga priežiūros priemonė. Skirtingi aliejai pasižymi kitokia sudėtimi ir poveikiu. Pavyzdžiui, migdolų aliejus švelnina ir drėkina. Bet odai to nepakanka ištisus metus. Būtent pavasarį G. Eidukaitė pataria atsisakyti sunkesnių aliejų: „Vieni aliejai gerai įsigeria į odą, kiti, pvz., avokadų, sudaro riebią plėvelę ir gali užkimšti poras ir ilgainiui oda taps stora ir pilkšva“.

Odos šveitimas – tikra greitoji pagalba moters odai. Nušveista suragėjusi oda greičiau atsigaus ir atsinaujins. Sausą odą, pakaks nušveisti kartą per savaitę. Jei oda dar ir jautri, tiks enzimų šveitiklis, kuriame nėra aštrių mechaninių dalelių.

Riebią odą galima šveisti ir 2 kartus per savaitę. Riebią, spuoguotą ir išbertą odą valyti derėtų itin švelniomis kaukėmis.

Taigi, jei kosmetikos spintelėje moteris turi odos šveitiklį, tereikės įsigyti vieną priemonę – gerą drėkinamąjį arba vitamininį kremą / serumą, kuris padės sugrąžinti odai gyvybingumą ir apsaugos nuo vis intensyvėjančių saulės spindulių. „Nekantraujančios, kad išbalę skruostai greičiau paraustų, gali pradžiuginti save skaistalais!“, – juokėsi Giedrė Eidukaitė.