ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Kūdikio žarnyno mikrofloros ypatumai

Naujagimio žarnyne bakterijų dar nėra – jis visiškai sterilus. Gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Atsidūrus už šio uždaro pasaulėlio ribų jam reikia pačiam valgyti ir virškinti maistą.

Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to – kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Jų yra daug mažiau, bet šios bakterijos taip pat svarbios. Be gerųjų bakterijų organizmas nepajėgtų virškinti maisto ir pasisavinti maistingųjų medžiagų bei vitaminų.

Šios bakterijos padeda formuotis stipriam imunitetui ir yra tikras barjeras patogeniniams mikrobams, per kurį jie negali prasiskverbti į organizmą.

Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų. Tuomet ir išsivysto disbiozė.

Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys – mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai. 3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Kūdikiui iki metų bakterijų pusiausvyra sutrinka dėl primaitinimo ir silpno imuniteto, dažniau ši problema kamuoja dirbtinai maitinamus kūdikius.

Kas yra disbakteriozė?

Tai netinkami naudingų ir patogeninių bakterijų kiekiai – gerųjų bakterijų stoka ir per daug patogeninių. Atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrai silpnučiam mažyliui reikia pagalbos.

Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę. Todėl jeigu tuomet reikalingų mikroorganizmų bus per mažai arba į organizmą pateks patogeninių bakterijų, greičiausiai problemos išvengti nepavyks.

Žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų. Jeigu tuomet disbakteriozė neatsiranda, vėliau sveikam vaikui jos tikimybė daug mažesnė.

Disbakteriozės simptomai

Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai – staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Taip gali nutikti grįžus iš gimdymo namų, jeigu naujagimis ten gavo patogeninių bakterijų.

Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Taip pat – jeigu išsausėjo vaiko oda, jį išbėrė, jis labai seilėjasi, prisidėjo stomatitas.

Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos – jos suskystėja (gali ir atvirkščiai – sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva – jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Be to, kūdikis ima tuštintis dažniau, atsiranda specifinis kvapas.

Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi. Todėl kūdikio mikroflorą reikėtų pastiprinti profilaktiškai, o jau atsiradus problemai iš karto eiti pas pediatrą.

Profilaktika – iki gimimo ir gimus

Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu. Būsima mama turėtų tinkamai maitintis, valgyti rauginto pieno produktų, vengti marinuotų, sūrių, aštrių ir riebių patiekalų, atsisakyti vaistų, ypač – antibiotikų.

Kūdikio žarnynas – labai pažeidžiamas, todėl mikrofloros pokyčius gali sukelti infekcinės ir peršalimo ligos, kurios silpnina imunitetą, nepalanki ekologija, netinkama mityba, nepakankama higiena, antibiotikai, kurie naikina ne tik patogeninius, bet ir geruosius mikroorganizmus.

Primaitinti kūdikį pradėkite pamažu – daug naujų maisto produktų gali apsunkinti virškinimą ir sudaryti sąlygas patogeninei florai daugintis.

Probiotikų reikšmė

Kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Šių bakterijų preparatai –probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas. Probiotikus pediatras gali patarti ir neišnešiotiems, vėlai išrašytiems iš gimdymo namų kūdikiams.

Kūdikio augimui, stipriam imunitetui, visų organų sistemoms, taip pat ir žarnynui, labai svarbūs dar du komponentai – vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys.

Vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys

Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Vitamino D reikia ir normaliai imuninės sistemos veiklai.

Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai. Jeigu kūdikis stokos šio vitamino, sutriks medžiagų apykaita, suprastės mineralinių medžiagų pasisavinimas, o tai turės įtakos vaiko augimui. Taip pat dėl to nusilps organizmo apsauga, taigi, kūdikis nepajėgs atsilaikyti prieš bakterijų puolimus ir infekcijas.

Iš omega-3 – polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui. Šių biologiškai vertingų junginių pats žmogaus organizmas nesintetina, todėl į kūdikio racioną patariama įtraukti produktų, turinčių omega-3.

Taigi, kad kūdikis augtų sveikas ir stiprus, jam neturi pritrūkti visų šių komponentų – gerųjų bakterijų, vitamino D3 ir omega- 3 riebalų rūgščių.

Parengė Dalia Petrutytė