Primaitinimas – svarbus kūdikio mitybos etapas

Motinos pieno sudėtis yra unikali: jame gausu labai svarbių maistinių ir biologiškai aktyvių komponentų, su juo kūdikis iki 6 mėnesių gauna viską, ko reikia jo organizmui.  Bet vėliau prasideda naujas kūdikio mitybos etapas – primaitinimo, kai šalia mamos pieno (ir dirbtinių mišinių, jeigu motinos pieno neužtenka), mažyliui pradedama duoti papildomo maisto. Tuomet žindymas derinamas su įvairaus tirštumo maistu, vaikas pradedamas girdyti skysčiais.

Naujasis maistas būtinas ir mažylio virškinimo sistemos vystymuisi, jo dėka pradeda formuotis skonis, stimuliuojamas virškinamojo trakto darbas, fermentų aktyvumas. Pamažu kūdikis mokosi kramtyti, pratinasi valgyti vis kietesnį maistą. Taip mažylis pasiruošia įprastiniam šeimos maistui.

Kūdikis iki 5–6 mėnesių negali suvirškinti tiršto maisto, nes jo organizme dar nėra daugelio reikalingų fermentų. Pasaulio sveikatos organizacijos kūdikių maitinimo ekspertai duoti tiršto maisto rekomenduoja nuo 6 mėnesių. Bet jeigu valgydamas tik motinos pieną arba mišinius kūdikis nepriauga svorio, jis gali būti primaitinamas nuo 4 mėnesių.

Pradedame nuo daržovių tyrės

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti ne visus maisto produktus. Pirmiausia patariama duoti pertrintos daržovių tyrės. Į pagamintą atvėsusią tyrę įpilkite motinos pieno, o jei jo neturite, pieno mišinio.  Daržovių tyrės siūlykite po truputį, iš pradžių po valgomąjį šaukštą ir po tiek pat šį kiekį didinkite kas 2–3 dienas.  Valgydinkite kūdikį šaukšteliu antrą ar trečią maitinimą.

Bet nuo daržovių pradedama ne visada. Pavyzdžiui, jeigu vaikas dažnai atpila, jo svoris per mažas arba mažylis linkęs į viduriavimą, taip pat – į maisto alergijas, primaitinimą vertėtų pradėti nuo ryžių košės. Linkusiam į vidurių užkietėjimus, apkūniam vaikui gerai iš pradžių duoti daržovių tyrės.

Nuo 8 mėnesių galima pereiti prie rupesnio maisto, nes kūdikis jau gali mokytis kramtyti. Išvirtas daržoves arba kruopas užtenka sutrinti šaukštu arba šakute.

Nuo pusseptinto mėnesio galite kūdikiui duoti sulčių. Tinkamiausios obuolių, vyšnių, juodųjų serbentų. Jomis girdykite mažylį po valgio, bet saikingai, kad jis suvalgytų užtektinai motinos pieno ir tiršto maisto. Morkų sulčių duokite ne daugiau kaip 50 ml per parą. Šešto mėnesio pabaigoje galite pasiūlyti braškių, pomidorų, kitų sezoninių uogų, vaisių ir daržovių sulčių.

Prie sulčių pripratęs kūdikis gali paragauti šaukšteliu pagramdyto saldžiarūgščio obuolio, pradėkite nuo pusės arbatinio šaukštelio, duokite po maitinimo vietoj sulčių. Paskui galėsite pasiūlyti banano arba abrikosų tyrės.

Pirmasis maistas – be cukraus ir druskos

Leiskite kūdikiui pajusti natūralų įvairių patiekalų skonį. Todėl jo maisto nesaldinkite, nesūdykite ar kitaip nekeiskite jo skonio.

Pirmąjį tirštesnį maistą gaminkite kuo paprastesnį. Pavyzdžiui, daržovių tyrę, ruoškite iš vienos rūšies daržovių, o paskui kas savaitę pridėkite vis kitokių. Jeigu ketinate duoti pramoniniu būdu pagaminto patiekalo, iš pradžių išsirinkite paprasčiausios sudėties produktą.

Kūdikio maistą kruopščiai pertrinkite, nes likęs kietas gabaliukas gali suerzinti mažylį ir jis nebevalgys tirštesnio maisto. Maistą kūdikiui gaminkite atskirai, specialiai tam skirtuose induose ir jų nenaudokite šeimos patiekalams ruošti.

Pramoniniu būdu pagamintas vaikiškas maistas

Pediatrai ir vaikų mitybos specialistai primaitinimui pataria ir pramoninės gamybos kūdikiams skirtus maisto produktus. Šio kūdikių maistelio sudėtyje yra įvairių komponentų, kurie dera tarpusavyje, garantuojama cheminė ir mikrobiologinė sauga, ekologiška žaliava. Maisto produktai, esantys tokio mišinio sudėtyje, yra tiek susmulkinti, kad tam tikro amžiaus vaikas galėtų nesunkiai sukramtyti ir maistas būtų lengvai suvirškinamas.

Pramoninės gamybos vaisių, daržovių ir uogų tyrelių pradėkite duoti po 1–2 arbatinius šaukštelius – dalimis per 3 kartus, vėliau šį kiekį padidinsite iki 120 ml per parą. Atidarytą indelį paskui sandariai uždenkite plastikiniu dangteliu, nuplautu virintu vandeniu, laikykite šaldytuve, bet ne ilgiau kaip parą. Išimtą iš šaldytuvo tyrelę pašildykite iki 30 laipsnių.

Kūdikių maisto gamybai taikomi dideli kokybės ir saugumo reikalavimai. Pramoninės gamybos kūdikių maistelio privalumas – įvairios rūšys ir skoniai. Tai padeda vystytis vaiko skonio pojūčiams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ir dirbtinai maitinamas kūdikis vystosi sėkmingai, tačiau mama turi pasitelkti daugiau žinių ir pastangų. Mažyliui svarbus artimas kontaktas su mama, motinos dėmesys. Žindydama mama ugdo saugų mažojo žmogučio prieraišumą.

Motinos pieno sudėtis:

• apsauginiai faktoriai – imunoglobulinai, baltieji kraujo kūneliai, oligosacharidai ir daug kitų;
• augimo faktoriai ir kiti;
• kompensuojamieji faktoriai – virškinimo fermentai, hormonai;
• maistinės medžiagos: riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai.

Pirmosiomis (2-5) dienomis po gimdymo atsiranda priešpienis. Maistinių medžiagų jame nedaug, bet gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 iki 10 naujagimio gyvenimo dienos gaminasi pereinamasis pienas. Jame daug nervų sistemos raidai reikalingų riebiųjų rūgščių. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir išlieka visą žindymo periodą. Šiame piene yra visi apsauginiai ir augimo faktoriai.

Maistiniai mamos pieno komponentai praskiesti dideliu vandens kiekiu. Nujunkymo periodu (antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais) besigaminantis pienas vėl tampa panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai. Nujunkymo periodas prasideda nuo tos dienos, kai mažylis pradedamas maitinti papildomai ir trunka, kol kūdikis atsisako krūties pats. Mama pajus, kada kūdikis pasirengęs atsisakyti žindymo.

Visais žindymo periodais motinos pienas nepriekaištingos sudėties ir yra pats tinkamiausias kūdikio maistas.

Moters sveikata ir žindymas

Žindymas saugo moters sveikatą – padeda atsistatyti gimdai, saugo nuo kraujavimo ir anemijos, kiaušidžių ir krūtų vėžio, padeda reguliuoti nėštumo periodus. Žindymas turi įtakos ir moters sveikatai ateityje: net mažina senatvinės osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Žindančios diabetu sergančios moterys vartoja mažiau insulino, sumažėja arba išnyksta migreniniai galvos skausmai.

Žindymo taisyklės:

1. Žindanti mama gali gulėti arba sėdėti. Kūdikis glaudžiamas prie kūno, jo lūpos turi būti ties speneliu.

2. Prieš žindymą krūtį paimkite į delną tarp keturių pirštų iš apačios ir nykščio iš viršaus arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto. Nelaikykite pirštų arti spenelio.

3. Palieskite speneliu kūdikio lūpas ir palaukite, kol kūdikis išsižios.

4. Nepamirškite, kad kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet ir pigmentinį laukelį. Jeigu kūdikis apžios tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkinėti. Jei kūdikis dantenomis spaus pigmentinį laukelį, nesužalos spenelio. Mažylio burnytė turi būti plačiai pražiota, apatinė lūpa remtis į smakriuką, o smakriukas – į mamos krūtį.

5. Taisyklingai prie krūties laikomas naujagimis čiulpia tyliai ir ramiai, nespaudžia spenelio,o žindanti mama nejaučia skausmo.

6. Jei čiulpimas sukelia nemalonių pojūčių ar skausmą, atitraukite kūdikį ir bandykite žindyti iš naujo.

7. Kai žindymas baigiasi, mažąjį pirštelį švelniai įkiškite į kūdikio burnytę lūpų kamputyje. Tuomet kūdikis išsižios ir spenelį galėsite lengvai ištraukti: spenelio nesusižeisite ir jis netrūkinės.

8. Spenelis netrūkinės, jeigu neplausite jo prieš kiekvieną maitinimą. Nedera plauti krūties su muilu, nes išsausės oda. Po kiekvieno maitinimo nereikia nutraukinėti pieno – išspauskite kelis lašus ir leiskite nudžiūti. Susidarys plėvelė, kuri saugos spenelį nuo įtrūkių ir mikrobų. Vasarą krūtis greičiau nudžius saulėje, o šaltuoju metų periodu pasinaudokite plaukų džiovintuvu.

9. Iš vienos krūties žindykite, kol ji visiškai ištuštės. Po to pasiūlykite antrąją. Jei vieną maitinimą pirmiausia davėte kairiąją krūtį, kitą kartą duokite dešiniąją.

Kūdikis žino, kiek pienuko jam reikia

Pagrindinė žindymo taisyklė – kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Kiekvienas kūdikis pirmaisiais mėnesiais turi individualų mitybos ritmą. Naujagimis, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, iščiulpia nedaug pieno, todėl dažnai išalksta. Taigi jį reikia žindyti – 8 – 12 kartų per parą, taip pat ir naktį.

Žindyti naktį svarbu, nes šiuo paros metu pienas kaloringesnis; be to, nuolat ištuštindama krūtį skatinate pieno gamybą. Augantis kūdikis maitinamas vis rečiau – iki 6 – 7 kartų per parą.

Pirmomis savaitėmis, dažnai žindant naujagimį, susidaro reikiamas pieno kiekis.

Jokiu būdu nepradėkite nutraukinėti pieno ir nemaitinkite kūdikio iš buteliuko. Tiktai žindydama mama žino, kiek vaikui reikia pieno. Kuo dažniau ir stipriau kūdikis čiulpia krūtį, tuo daugiau pieno pasigamina. Dažniausiai mamos nutraukia pieną norėdamos sužinoti, ar jo pakanka, ar jis kokybiškas.

Motinos pienas nebūna nei per liesas, nei per riebus. Jis visada tinkamas mažyliui, o taisyklingai žindomas kūdikis iščiulpia tiek, kiek jam reikia.

Naujagimis ir kūdikis iš motinos pieno gauna ne tik maisto, bet ir vandens

Jei kūdikis gerai čiulpia, o mama turi pakankamai pieno, iki 4 – 6 mėn. jam nereikia papildomo maisto. Žindomas kūdikis ne tik pavalgo, bet ir atsigeria, todėl jam nereikia jokių papildomų skysčių ( vandens, gliukozės, arbatų, sulčių). Jeigu naujagimis maitinamas dar ir iš buteliuko, motinos pienas gali sumažėti arba visiškai išnykti. Mat maitinamas iš buteliuko kūdikis atpranta taisyklingai čiulpti krūtį, o papildomai pamaitintas ar pagirdytas, jis nespėja išalkti. Todėl kūdikis neiščiulpia viso pieno iš krūties, todėl jo gaminasi mažiau.

Jei kūdikiui prireikia ką nors sugirdyti, darykite tai arbatiniu šaukšteliu.

Kiekvieną kartą kūdikis gali iščiulpti skirtingą pieno kiekį. Jei jis suvalgys mažiau, greičiau išalks.

Ramūs ir laimingi abu – ir mama, ir kūdikis

Žindomam kūdikiui nereikia jokių čiulptukų ir žindukų. Žįsdamas motinos pieną kūdikis ne tik pavalgo, atsigeria, bet ir patenkina čiulpimo poreikį. Todėl pasisotinusiam kūdikiui dar 3 – 5 minutes leiskite pažįsti krūtį.

Žindanti mama turėtų vengti neigiamų emocijų. Pieno gamybą ir tekėjimą reguliuoja nervų sistema. Todėl įtampa, baimė, nuovargis, nerimas gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda kūdikiui pradėjus čiulpti krūtį. Jeigu šis refleksas stiprus, žindant iš vienos krūties, pienas teka ir iš kitos. Kai pieno tekėjimo refleksas slopinamas, kūdikis negali jo iščiulpti.

Norinti žindyti kūdikį moteris, įsitikinusi, kad ji gali ir sugeba tai daryti, žindo ilgai ir sėkmingai.

Parengė Asta Ivoškienė, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė