Prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, dažniausiai domimasi mokyklos aplinka, joje puoselėjamomis tradicijomis, vertybėmis, pedagogų gebėjimu sudominti mokinius. Bet ne mažiau svarbu pasirūpinti būsimojo mokinuko sveikata, todėl pirmiausiai tėveliams norime priminti, jeigu dar nepatikrinote savo atžalos sveikatos, paskubėkite tai padaryti kuo greičiau, nes vaiko sveikatos pažymėjimą į mokyklą būtina pristatyti iki rugsėjo 15 dienos. Uždelsus, tai padaryti bus labai sudėtinga, kadangi prie gydytojų kabinetų nusidrieks ilgiausios eilės.

Profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai turi būti atliekami kasmet ir yra nemokami.

Kartais tenka išgirsti kai kurių tėvelių nuomonę, jog profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra tik formalumas. Tai labai klaidinga nuostata, nes profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.

Prireikus vaikas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus, jam bus atlikti papildomi reikalingi tyrimai.

Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas nurodo, kokių rekomendacijų (mitybos, fizinės veiklos apribojimo) laikantis vaikas gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje.
Taip pat Vaiko sveikatos pažymėjime nurodoma, kokios skubios pagalbos dėl alergijos ar lėtinių ligų vaikui gali prireikti mokykloje.

Už rekomendacijų, kurias nurodo Vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas ar pediatras, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą ugdymo įstaigoje.

Atlikus Vilniaus miesto moksleivių sveikatos duomenų analizę, paaiškėjo, kad tik trečdalis Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių neturi sveikatos sutrikimų, todėl į vaiko sveikatos patikrą reikia žiūrėti labai atsakingai.

Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė, Kokia gi turi būti „draugiška kuprinė”, kuri nežalotų besiformuojančio stuburo ir nesudarytų sąlygų atsirasti laikysenos sutrikimams.

Laikysena – tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių.

Mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o plotis būti ne siauresnis kaip 3,5 cm.

Rūpinantis vaikų saugumu, mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Na ir svarbiausia – mokyklinės kuprinės svoris. Kuprinė, skirta pradinukams turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau 1000 g.

Kadangi Lietuvoje labai aktuali „sunkios kuprinės” problema, tėveliai turėtų pastoviai kontroliuoti savo atžalų kuprines. Pradinukai į jas dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymuisi skirtas priemones, bet ir mylimiausius žaislus.

Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę (stuburo tarpslankstelinių diskų ligą).

Vaikams rekomenduojam nešti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių.

Didžiausią mokyklinių kuprinių turinio dalį sudaro vadovėliai. Vadovėlis 1-4 klasėms turi sverti ne daugiau kaip 300 g, 5-8 klasėms – 400 g, 9-10 klasėms – 500 g ir 11-12 klasėms – ne daugiau kaip 600 g.

Visos mokyklinės prekės, teikiamos į rinką, turi būti paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokyklinės prekės, naudojamos pagal paskirtį ar numanomu būdu, gali turėti tam tikros rizikos vaikų sveikatai, į tai turi būti aiškiai atkreiptas dėmesys.

Labai svarbu moksleiviui sukurti tinkamą mokymosi aplinką. Rašomasis stalas ir kėdė turi būti pritaikyti pagal ūgį. Vaikui tiesiai atsisėdus, stalo kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad, atsirėmęs alkūnėmis į stalo paviršių, rodomuoju pirštu pasiektų išorinį akies kraštą, o jo pečiai nepakiltų. Kėdė turėtų būti aukštu atlošu, prisitaikančiu prie fiziologinių stuburo linkių. Vaikui sėdint, jo kojos į žemę turi remtis stačiu kampu.

Stalą rekomenduojama statyti šonu taip, kad langas būtų sėdinčiojo vaiko kairėje, jei jis yra dešiniarankis, arba dešinėje, jei yra kairiarankis. Rekomenduojama papildomai įrengti ir vietinį apšvietimą. Stalinės lempos šviesa neturi būti per ryški, geriausiai tinka 60-80 vatų lemputė.

Sėdint prie stalo:

• nugara turi būti tiesi;
• kūno svoris pasiskirstęs tolygiai ant abiejų sėdmenų;
• pilvas įtrauktas;
• pečiai laisvai nuleisti;
• galva pakelta;
• pėdos turi tvirtai remtis į grindis;
• per alkūnes sulenktos rankos turi gulėti ant stalo lygiagrečiai grindims.

Kad vaikas augtų sveikas, labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti fizinio aktyvumo skatinimui. Pagal PSO rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 1 valandą. Deja, apklausų duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas.

Augančiam vaikui ne mažiau svarbi mityba. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai – rekomenduojami didesnės biologinės vertės maisto produktai. Deja, apklausos duomenimis daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartoja tik 22,4 proc. moksleivių, vaisius – trečdalis. Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad nemaža dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus. Saldainių ir šokolado kartą ar kelis kartus per dieną valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, torto, pyragaičių ir sausainių – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų kasdien gėrė kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).

Pratinkite savo atžalas kasdien valgyti pusryčius. Vaikai, valgantys sočius pusryčius, būna darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau būna nutukę.
Ką duoti pusryčiams? Rekomenduojami sudėtiniai angliavandeniai – košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos dienos pradžiai, pagerina smegenų veiklą (taigi ir nuotaiką, atmintį, dėmesį).

Ne mažesnis galvos skausmas tėveliams, kam priešpiečiams skirtus pinigėlius išleidžia jų vaikas. Vaikų maitinimą mokyklose reglamentuoja teisės aktai, kuriais draudžiama mokykloje prekiauti traškučiais, riebaluose virtais gaminiais, saldumynais, konditerijos gaminiais su kremu, gazuotais bei energiniais gėrimais. Tačiau neretai vaikai šių produktų nusiperka šalia mokyklų esančiose parduotuvėse.

Geriausias šios problemos sprendimo būdas – įdėti jiems maisto iš namų. Tai galėtų būti sumuštiniai su virta mėsa, sūrio lazdelės, jogurtas, daržovės, vaisiai.

Bendrojo ugdymo mokyklose kasdien organizuojami pietūs, kurių metu visiems vaikams sudaromos sąlygos pavalgyti šilto visaverčio maisto. Maistas gaminamas laikantis nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų bei atsižvelgiant į rekomenduojamas paros ir maistinių medžiagų normas, todėl pietus mokykloje valgyti yra saugu ir sveika. Be to vienas iš karštų patiekalų būna tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas.

Tikimės, kad mūsų patarimai Jums bus naudingi ir naujieji mokslo metai bus sveiki ir darbingi!

Liudmila Sliaužienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokykla ir sveikata]

Vaikas pas gydytoją

Profilaktiškai tikrinantis sveikatą, gydytojas pediatras vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, pasiklauso plaučių bei širdies veiklos. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokius nors (kad ir nedidelius) sveikatos defektus, vaikas yra siunčiamas pas gydytojus specialistus. Tokiu būdu būsimasis moksleivis yra ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės moksleivių sveikatos bėdos ir kaip jų išvengti?

Ydinga vaiko laikysena

Kaip tvirtina gydytojai ortopedai, daugelis vaikų, užuot pakankamai judėję, lakstę po lauką, plaukioję ežeruose ar upėse, karstęsi po medžius ir panašiai, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus. Rezultatas – iškrypęs stuburas, ydinga laikysena, kitokie skeleto bei raumenų sutrikimai. Visoms šioms moksleivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų prikrautos kuprinės, nepatogūs suolai. Pamažu artėjant rugsėjo pirmajai, išsirinkti labiausiai patinkančią kuprinę visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri kuprinė bus patikimesnė sveikatos atžvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir taisyklingą laikyseną. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos mama ir tėtis turėtų atkreipti dėmesį, renkantis mokyklinį krepšį:

• Kuprinė su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-12 proc. vaiko svorio. Aritmetika šioje vietoje paprasta: pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg turėtų nešti ne daugiau kaip 2,5-3 kg sveriančią kuprinę. Taigi, tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 1,5 kg.
• Mokyklinis krepšys neturėtų spausti, trinti, jis privalo būti patogus. Matuotis geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę vaikas nešios ir žiemą, ir vasarą.
• Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm, jei jie – paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kuprinės „nugara“ turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš pečių.

Prastėjantis vaiko regėjimas

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, judėjimo bei gryno oro stoka tikrąją to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir regėjimą – ortopedams antrina gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann“. Pasak gydytojos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke, mažėja regėjimo problemų. „Gal kam ir sunku tuo patikėti, bet kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 procentais sumažina trumparegystės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir vaikas gali žiūrėti į toliau esančius objektus“, – pasakoja V.Nasvytienė. Kaip teigia oftalmologė, norint turėti nepriekaištingą regėjimą ar bent jau pastiprinti jį, vaikams taip pat patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.

V.Nasvytienės tvirtinimu, vis dar yra nemažai mamų ir tėčių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kankynė. Bendraamžiai iš jų šaiposi, naujasis aksesuaras – nepatogus, greit lūžtantis. „Anaiptol. Tai seniau buvo pajuokiami akiniuočiai. Buvo šaipomasi dėl storų akinių stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir patys akiniai tikrai nebuvo patogūs. Dabar akiniai visai kitokie. Vaikai net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek norimą akinių spalvą, tiek ir formą,“ – tvirtina gydytoja. Oftalmologė priduria, kad baigiantis vasarai itin svarbu patikrinti moksleivių akis, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąrašą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir akinius. Tuo tarpu jau nešiojantys akinukus vaikai įsitikins, ar senieji dar tinkami.

Kad nepultų ligos, o dantys būtų sveiki

Rūpintis vaiko sveikata būtina kompleksiškai – reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku pastebėti vaiko savijautos pokyčius, įvertinti mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mitybos, kokybiško poilsio, vitaminų bei mineralinių medžiagų – įsitikinusi bendrosios praktikos gydytoja Laima Petrauskienė. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus, o atšalus orams jo nepuls ligos. Gydytoja priduria, jog artėjant naujiems mokslo metams, mama ir tėtis turėtų iš naujo atsiversti vaikų skiepijimo pažymėjimus bei nepamiršti pasitikrinti dantų. „Nuo daugumos užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, maždaug 6–7 metų vaikas turi būti pakartotinai paskiepytas nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės“, – pasakoja L. Petrauskienė.

Kalbant apie dantis, daugelis medicinos įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdo 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programą. Visiems tokio amžiaus vaikams nemokamai specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis yra padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės. Tokiu būdu neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių. Ši procedūra tikrai neskausminga, dantukų gręžti nereikia.