Erkės

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2006-2013 m. erkiniu encefalitu sirgo 3 494 žmonės , 2010 m. ir 2012 m. mirė po tris susirgusiuosius.

Laimo liga (LL) šiuo periodu susirgo 15 604 žmonės. Lietuvoje gausu pagrindinių šių ligų platintojų – Ixodes ricinus erkių. Šios erkės grobio tyko ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose.

Erkių platinamų ligų daugėja ir dėl gamtos sąlygų bei klimato kaitos. Spėjama, kad Europoje kitą šimtmetį klimatas bus 2-5 C šiltesnis ir žymiai padaugės kritulių, todėl prognozuojama, kad padaugės užsikrėtusiųjų EE ir LL.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Daugelis nežino, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą perneša ne tik suaugusios erkės, bet ir sunkiai pastebimos nimfos. Tačiau pastebėjus įsisiurbusią erkę, svarbiausia nepasimesti:

– pasistenkite kuo greičiau ištraukti erkę – staigiu judesiu, suimkite visą kūną, kuo arčiau odos, kad į žaizdelę nepatektų erkės nuodų ;
– ištraukę erkę per 24 val., apsisaugosite nuo Laimo ligos net ir tuo atveju, jei įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta;
– įkandimo vietą galite dezinfekuoti;
– netepkite įsisiurbusios erkės riebalais ir nesvilinkite jos;
– stebėkite savo būklę – jei pajusite į gripą panašius simptomus ar paraus įkandimo vieta, kreipkitės į gydytoją.

Nuo erkių platinamo encefalito gali apsaugoti vakcina, tačiau skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl dažniausiai užsikrėtusiuosius vargina ilgas gydymas didelėmis antibiotikų dozėmis. Medikai įspėja, kad svarbu laiku ir nustatyti ligą. Tai padės išvengti nereikalingo gydymo antibiotikais.

Kuo pavojinga Laimo liga?

Įsisiurbus erkei, po kelių savaičių ar vėliau oda parausta. Tai vadinamasis „erythema migrans” – didesnis nei 5 cm paraudęs odos plotelis. Jo centras šviesesnis, primena žiedą arba mėlynę (šis Laimo ligos simptomas būdingas 45-65 proc. užsikrėtusiųjų). Kartais gali varginti silpnumas, mausti sąnarius, atsiranda kiti bendri negalavimai. Net jei sveikata nepablogėjo, neniežti ir neskauda, reikia kreiptis į infekcinių ligų ar šeimos gydytoją. Jei yra Laimo ligai būdingas paraudimas, gydymas skiriamas iš karto. Jei liga neaiški, atliekamas kraujo tyrimas ir nustatomi Laimo boreliozės IgM ir IgG antikūnai. Jei nors vienas iš šių tyrimų teigiamas, dar atliekamas patvirtinamasis kraujo tyrimas. Gavus teigiamą rezultatą, gali būti gydoma antibiotikais.

Išsitirti dėl Laimo ligos patariama ne anksčiau nei po 4-6 savaičių. Dažnai atlikus pirminį tyrimą imunofermentiniu ar imunofluorescenciniu metodu bei gavus teigiamą rezultatą, skubiai skiriamas antibakterinis gydymas. Svarbu žinoti, kad prieš skiriant gydymą reikia atlikti dar vieną specifinį tyrimą – „Westernbloto” metodu, iš kurio paaiškėja, ar jūs užsikrėtėte Laimo liga.

Laimo ligos I ir II stadijos visiškai išgydomos antibiotikais. Svarbiausia laiku nustatyti ligą ir tiksliai vartoti gydytojo skirtus vaistus. Netinkamas gydymas gali sukelti kitus negalavimus.

Erkinio encefalito simptomai

Virusas perduodamas ne tik įsisiurbus užkrėstai erkei, bet ir geriant nepasterizuotą infekuoto gyvūno pieną. Erkiniu encefalitu (EE) Lietuvoje per pieną užsikrečiama vis dažniau. 2011 m. sirgo 13 žmonių, 2012 m. taip užsikrėtė 15. Iš viso 2012 m. Lietuvoje EE sirgo 495 žmonės, t. y. 130 (26,3 proc.) daugiau nei 2011 m., panašūs skaičiai užfiksuoti ir 2013 m. – 501 žmogus susirgo erkiniu encefalitu, 2 iš jų mirė.

Erkinio encefalito inkubacinis periodas tęsiasi iki 30 dienų. Ligos simptomai iš pradžių panašūs į gripo: pakyla temperatūra (iki 38 laipsnių), skauda raumenis, laužo kaulus, kamuoja silpnumas. Tokia savijauta tęsiasi iki 7 dienų, po to žmogus tarsi savaime pasveiksta ir paprastai nebejaučia jokių simptomų.

Savaime pasveiksta du trečdaliai užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu. Likusiems liga pereina į antrąją fazę – pažeidžiama centrinė nervų sistema. Tuomet gali vystytis meningitas ar encefalitas. Antros fazės ligos simptomai: aukšta (iki 40 laipsnių) temperatūra, pykinimas, vėmimas, stiprūs galvos skausmai. Pažeidžiamas smegenų audinys, todėl sutrinka sąmonė, orientacija, mąstymas, atsiranda drebulys, traukuliai, sutrinka eisena, kalba, pusiausvyra ir koordinacija, gali vystytis parezės ir paralyžiai. Ligos pasekmės išlieka visą gyvenimą. Tai miego sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, netgi elgesio pokyčiai ir kt.

Vaikai erkiniu encefalitu serga lengviau. Jei įtariate, kad įsisiurbė erkė ar nimfa, ypač svarbu vaiką atidžiai apžiūrėti ir stebėti vėliau.

Įsisiurbus erkei, tyrimą dėl EE galima atlikti praėjus 14 dienų, jei simptomai panašūs į erkinio encefalito. Dažna klaida, kad tiriama erkė, nors iš tiesų reikia tirti žmogų. Nustatomas erkinio encefalito IgM. Nustačius erkinį encefalitą, taikomas simptomus lengvinantis gydymas. Deja, virusą veikiančių vaistų kol kas nėra, tad vienintelis būdas išvengti šios ligos – skiepai.

Imunitetui įgyti reikia trijų erkinio encefalito vakcinos dozių.

Skiepijimo schema:

I dozė;
II dozė – 14 d.-3 mėn. po pirmosios;
III dozė – 5-12 mėnesių po antrosios.

Imunitetas metams įgyjamas po pirmųjų dviejų dozių. Jam pratęsti reikia trečios dozės, vėliau imunitetui palaikyti pakanka skiepytis kas trejus – penkerius metus. Vakcinos efektyvumas – 98 procentai.

Parengė infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina