Kodėl pavargę nebepailsime?

Lėtinio nuovargio sindromą skatina šiandieninis pašėlęs gyvenimo ritmas ir informacijos gausa, kuri mus vejasi visur. Internete informacija pateikiama dinamiškai ir smegenys nuolatos įsitempusios, kad galėtų ją apdoroti.

Siekdami materialinės gerovės, imamės įvairiausių darbų, prisideda namų ruoša ir kiti asmeniniai rūpesčiai. Dėl to patiriame nuolatinę emocinę įtampą, o tada gali nutikti taip, kad nuvargins net menkas darbelis.

Tarp veiksnių, turinčių įtakos lėtiniam nuovargio sindromui, yra mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, kalio, trūkumas, B grupės vitaminų stoka. Šis sindromas gali atsirasti kaip kitų ligų pasekmė, pavyzdžiui, po infekcijų, tokių kaip pneumonija, gripas. Manoma, kad lėtiniam nuovargiui didelės įtakos turi herpeso virusas.

Ligą gali paskatinti persirgtos nervų sistemos ligos, nepalankios aplinkos sąlygos, stresas, paveldimumas, tai pat – imuninės, endokrininės ir nervų sistemos sutrikimai. Nuovargis silpnina imuniteto gebėjimą apsiginti nuo infekcijų, o sutrikus imuninei sistemai gali atsirasti alerginės reakcijos.

Jei užklupo nuovargis, pabandykite racionaliai įvertinti savo gyvenimo būdą. Pagalvokite, kada šie nemalonumai prasidėjo? Objektyviai įvertinkite savo galimybes: gal jūs prisiėmėte per didelį krūvį ir dėl to nuleidote rankas? Jei suprantate, kad jo nebeįveikiate, sulėtinkite tempą.

Kaip atpažinti lėtinio nuovargio sindromą?

Atpažinti šį negalavimą nėra paprasta, nes aktyviai gyvenantis žmogus gali nuvargti dažnai. Ligą galima įtarti, kai alinantis nuovargis, kuris nepraeina net po ilgo poilsio, trunka ilgiau kaip 6 mėnesius.

Lėtinio nuovargio simptomai gana įvairūs – gali kamuoti silpnumas, dirglumas, nuotaikų kaita ir užsitęsusi prasta nuotaika, nesinori eiti į darbą, užsiimti buities darbais, sutrinka miegas – tiesiog dingsta gyvenimo džiaugsmas. Tokia būsena, kai neužtenka jėgų niekam. Tuomet svarbiausia yra pripažinti problemą, o ne kaltinti tinginystę ir iš paskutinių jėgų stengtis save nugalėti. Juk gyvenimas pasidaro nebepakeliamas: sunku sutelkti dėmesį, suprastėja atmintis, greitai nuvargstama, žmogus tampa neatidus, užmaršus.

Kamuojant lėtinio nuovargio sindromui, dažniau sergama virusinėmis ligomis, peršti gerklę, padidėja ir pasidaro skausmingi limfmazgiai, pakyla kūno temperatūra (iki 37,5 °C), užsitęsia galvos skausmai, kamuoja nepaaiškinamas raumenų silpnumas. Kiti ligos požymiai: naujai atsiradęs jautrumas vaistams, kvapams, maistui, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies permušimai, pasunkėjęs kvėpavimas.

Dažniausiai pakerta 25 – 45 metų moteris

Moteris yra priklausoma nuo hormonų. Menstruacinis ciklas daro didelę įtaką išvaizdai, nervų sistemai, taigi ir emocinei būklei. Jėgų antplūdžio ir darbingumo, ramybės ir atsipalaidavimo periodai kaitaliojasi su padidėjusio dirglumo, irzlumo laikotarpiais. Labiausiai nuotaika suprastėja ir moteris tampa itin jautri dėl vadinamojo priešmenstruacinio sindromo. Moteriai tenka didelis darbų krūvis: ji yra darbuotoja, namų šeimininkė ir mama. Taigi, moterys yra apkrautos emociškai, fiziškai ir fiziologiškai, todėl 2–3 kartus dažniau nei vyrai kenčia nuo lėtinio nuovargio sindromo.

Ligos gydymas

Daugelis dėl lėtinio nuovargio sindromo net nesikreipia į gydytojus, todėl neretai liga lieka negydoma. Lėtinis nuovargis sunkiai nustatomas, gydymas taip pat nėra paprastas ir greitai nepasveikstama. Panašius simptomus sukelia nemažai ligų ir reikia išsiaiškinti, ar kuria nors žmogus neserga. Nustatyti nuovargio priežastis padeda duomenys apie simptomus ir gydytojo skiriami tyrimai pagal individualų poreikį.

Gydytojas paskiria bendrąjį kraujo tyrimą, taip pat – skydliaukės hormonų, biocheminius, uždegiminius kraujo rodiklių, geležies atsargų (feritino) ir kitus tyrimus.

Liga gydoma kompleksiškai. Stengiamasi pašalinti ją skatinančius veiksnius, patariama laikytis dienotvarkės, padeda tinkama aktyvumo ir poilsio, mitybos programa, pakankamas miegas, patariama apriboti darbo krūvį, skatinamas fizinis aktyvumas, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Stengiantis įveikti lėtinį nuovargį taip pat svarbi stabili psichologinė pusiausvyra.

Parengė Undinė Gilė

Nuo vitamino D priklauso kalcio ir magnio pasisavinimas. Vitaminas D padeda organizmui išvengti širdies ir odos ligų, nugalėti vėžį (stabdo vėžio ląstelių augimą), subalansuoti nervų sistemą. Su jo trūkumu susijęs dažnas nūdienos negalavimas – lėtinio nuovargio sindromas. Vitaminas D – arterinės hipertenzijos bei pirmojo tipo diabeto profilaktika.

Ką mama turi žinoti apie vitaminus D2 ir D3

D – riebaluose tirpus vitaminas. Vitaminu D vadinama keletas panašios struktūros ir tą patį vaidmenį organizme atliekančių cheminių junginių. Svarbiausi iš jų – cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2) vitaminai. Vitamino D2 gauname iš augalinio maisto, o D3 – iš gyvulinio. Tyrimais nustatyta, kad daug veiksmingesnis vitaminas D3. Šis vitaminas vadinamas saulės vitaminu. Organizme jis pasigamina odoje, veikiant saulės spinduliams. Todėl specialistai pataria kasdien pasimėgauti10 –15 minučių saulės voniomis. Saulėje reikėtų atidengti veidą, rankas ir kojas.

Iš kur daugiausiai vaikas gali gauti vitamino D?

Šio vitamino yra duonoje, kituose grūdiniuose produktuose, piene. Pagrindiniai vitamino D maisto šaltiniai: rūgštaus pieno produktai, kiaušinio trynys, sūris, grietinėlė, varškė, jūriniai produktai, grybai. Daug vitamino D3 yra žuvų kepenyse, jo turi silkė, skumbrė, otas, tunas, menkė, lašiša, jo gausu žuvų taukuose, ypač – menkės kepenų taukuose. Šiuos maisto produktus turėtų valgyti ir vaikas, ir žindanti mama. Geriausias vitamino D3 šaltinis – ne pramoniniu būdu užaugintos, o laukinės žuvys, bet iškeptoje žuvyje šio vitamino daug mažiau. Kai kurie maisto produktai būna papildyti vitaminu D, tik jo kiekio nepakanka.

Vitamino D3 daugiausia mums dovanoja saulė: jį gamina būtent ultravioletiniai spinduliai.

Kai trūksta vitamino D

Vitamino D trūkumas organizme nustatomas pagal kraujo tyrimą. Pagrindiniai šio vitamino trūkumo simptomai: prastas apetitas, nemiga, burnos ir gerklės perštėjimas, svorio sumažėjimas, suprastėjęs regėjimas.

Vitamino D stoka taip pat sukelia kalcio apykaitos sutrikimus: šis elementas prastai įsavinamas žarnyne, dėl to nusilpsta ir skauda raumenis, kankina nemiga, dirglumas. Tuomet organizmas pasiima šio elemento iš jo atsargų saugyklos – kaulų, ir mažėja kaulų tankis.

Šio vitamino trūkumo pasekmės gana rimtos – ypač gali nukentėti mažas vaikas ir paauglys. Vaikams tai sunkios ligos – rachito priežastis. Gali deformuotis vaiko stuburas, liga stabdo jo augimą ir vystymąsi, sukelia kaulų minkštėjimą ir lūžius. Suaugusiųjų liga, susijusi su šio vitamino stoka, – osteomaliacija. Ji panaši į vaikų rachitą, taip pat išlinksta suminkštėję kaulai. Osteomaliacija išsivysto dėl kaulų mineralizacijos sutrikimo trūkstant vitamino D.

Vitaminas D palaiko reikiamą neorganinio fosforo kiekį kraujyje, turi reikšmės žarnyno ir kepenų darbui bei stiprina imunitetą. Vitaminas svarbus normaliam skydliaukės funkcionavimui, širdies veiklai, geram kraujo krešėjimui, turi didelės įtakos raumenų vystymuisi.

Vitamino D trūkumas susijęs su imuninėmis ligomis, parodontoze, osteoporoze. Vaikai ir vyresni suaugusieji linkę patirti sunkesnes traumas griūdami.

Pediatrai pataria duoti vitamino D papildą rachito profilaktikai ir mamos pienu maitinamam kūdikiui. Nustatyta, kad mamos piene esančio vitamino D nepakanka augančio kūdikio vystymuisi. Šis vitaminas būtinas komponentas kalcio įsavinimui kūdikio kauluose. Jeigu vaikui trūksta D, jo kaulai nesutvirtėja ir išsikreivina kojytės, deformuojasi krūtinės ląsta ir sulėtėja augimas. Taip pat kūdikiui vėluoja sutvirtėti momenėlis, laiku neprasikala dantukai.

Kiek reikia vitamino D?

Ir vaikas, ir suaugusysis gerai sveikatai turi gauti pakankamai šio vitamino iš įvairių šaltinių: maisto, saulės spindulių, taip pat – maisto papildų.

Rekomenduojama šio vitamino paros norma suaugusiajam – 5 mikrogramai; nėščiai moteriai jo reikia dvigubai daugiau ; kūdikis jo turi gauti – nuo 7,5 iki 10 ; vaikas (priklausomai nuo amžiaus) – 2,5 –10 mikrogramų.

Kodėl pritrūksta vitamino D?

Vitaminą D3 mums suteikiančiais saulės spinduliais kenksminga mėgautis per daug: ilgai būnant saulėje galima susirgti sunkiomis odos ligomis, net vėžiu. Ypač nuo saulės gali nukentėti kūdikis ir mažas vaikas. Todėl odą nuo ultavioletinių spindulių apsaugome kremais, losjonais, kurie labai stabdo ir vitamino D gamybą organizme. Pavyzdžiui, kremas su 8 SPF apsauga šio vitamino gamybą sumažina net 97 proc.

Žiemą daug laiko praleidžiame patalpose, o ir saulė palepina labai retai, todėl baigiantis sezonui daugelis mūsų stokojame vitamino D3. Be to, Lietuvoje saulės trūksta ištisus metus: daug apsiniaukusių dienų ir vasarą, dažnai lyja.

Gauti pakankamai vitamino D3 iš maisto nei vaikas, nei suaugusysis taip pat negali, nes daugelyje maisto produktų šio vitamino nėra, o žuvies patiekalus valgome pernelyg retai. Taigi su maistu ir saule gaunamas šio vitamino kiekis sudaro nedidelę dalį – maždaug 10 proc. reikiamo.

Todėl gydytojai pataria ir vaikams, ir suaugusiesiems vartoti vitamino D3 maisto papildus. Šis riebaluose tirpus vitaminas gerai pasisavinamas ištirpintas natūraliame aliejuje.

Parengė Dalia Petrutytė