Toksoplazmozę sukelia pirmuonys – maži vienaląsčiai organizmai, vadinami toksoplazmomis. Liga nustatoma atlikus kraujo tyrimus.

Ligos simptomai: padidėję kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) toksoplazmozę įtraukė į žmogaus sveikatai pavojingiausių zoonozių sąrašą.
ULAC duomenimis, 2012 m. didžiausias sergamumas šia infekcija registruotas tarp mieste (6,6 atv./100 tūkst. gyv.) gyvenančių 25 – 34 metų (20,4 atv./ 100 tūkst. gyv.) moterų (8,7 atv./100 tūkst. gyv.). Moterys šia infekcija sirgo beveik septynis kartus dažniau nei vyrai ir keturis kartus dažniau nei kaime gyvenančios moterys.

Kaip galima užsikrėsti toksoplazmoze?

Toksoplazmoze neužsikrečiama nuo kito žmogaus, išskyrus atvejus, kai užsikrėtusi nėščia moteris perduoda ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė), perpilamas kraujas ar transplantuojami organai.
Žmonės paprastai toksoplazmoze užsikrečia:

• per maistą;
• nuo gyvūno;
• mama perduoda vaisiui;
• kiti reti užsikrėtimo keliai.

Kam toksoplazmozė itin pavojinga?

Toksoplazmomis užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau daugeliui ji nepasireiškia arba pastebimi vos keli ligos požymiai. Rimtų sveikatos problemų dėl šios ligos gali turėti žmonės, sergantys ŽIV arba AIDS, gydomi chemoterapija, vartojantys steroidus ar kitus imuninę sistemą slopinančius vaistus ir nėščios moterys.
Ši infekcija ypač pavojinga kūdikio besilaukiančioms moterims, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi nėščia moteris gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).

Vaisiaus pažeidimas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu būsima mama užsikrėtė. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje. Beveik pusė toksoplazmoze sergančių mamų vaikų, suserga šia liga. Jei serganti moteris gydosi, rizika užsikrėsti vaikui sumažėja.

Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės?

• Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Dažniausiai užsikrečiama valgant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus). Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sukėlėjų visiškai nesunaikina. Dažniausiai užsikrečiama valgant elnieną, avieną ir kiaulieną.
• Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuoto pieno. Dažniausiai užsikrečiama geriant nepasterizuotą ožkos pieną.
• Kruopščiai nuvalyti stalą ar kitus paviršius po kontakto su žalia mėsa.
• Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų telkinių ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti. Daržovės, uogos, vaisiai turi būti labai kruopščiai nuplaunami švariu vandeniu ar nuplikomi.
• Maistą saugokite nuo musių ir tarakonų.
• Venkite kontakto su kačių išmatomis. Nėštumo metu kačių priežiūrą geriausiai patikėti kitiems šeimos nariams. Dažniau dezinfekuokite kačių dėžes. Rekomenduojama dirbant mūvėti pirštines, o po darbo gerai nusiplauti rankas.
• Nešerkite kačių žalia mėsa. Didžiausia tikimybė užsikrėsti toksoplazmoze nuo medžiojančių arba maitinamų žalia mėsa kačių.
• Nežaiskite su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis. Pavojingiausios – jaunos iki 2 metų amžiaus katės.
• Laikykitės asmens higienos. Ruošiant maistui žalią mėsą ir prieš valgį, reikia kruopščiai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu. Dirbant sode ar darže mūvėti pirštines, po darbo plauti rankas.

Jei man toksoplazmozė itin pavojinga, ar galiu laikyti katę?

Taip, galite laikyti katę, tačiau yra keletas atsargumo priemonių, kurių privalu laikytis:

• kačių kraikas dėžėje privalo būti keičiamas kiekvieną dieną. Ligą sukeliantys parazitai pašalinti su išmatomis iš katės organizmo, pirmosiomis dienomis aplinkoje nebūna užkrečiami;

Jeigu esate nėščia ar jums diagnozuotas imuniteto nepakankamumas:

1. jei įmanoma, venkite pats/pati keisti kačių kraiką. Jei niekas kitas negali to padaryti, mūvėkite vienkartines pirštines, po to nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu;
2. neišleiskite katės į lauką;
3. nelieskite svetimų, ypač beglobių katinų ir kačiukų.

• šerkite katę tik specializuotu kačių ėdalu arba gerai termiškai apdorotu naminiu maistu;
• jeigu yra galimybė, katės smėlio dėžę laikykite prie lauko durų.

Katės keletą savaičių po užsikrėtimo šiais parazitais platina toksoplazmas su išmatomis. Katėms, kaip ir žmonėms retai pasireiškia ligos simptomai, todėl dauguma žmonių net neįtaria, kad jų katė yra užsikrėtus toksoplazmomis.

Daugiau apie toksoplazmozę skaitykite čia.

Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją remiantis:
http://www.cdc.gov/parasites/toxoplasmosis/gen_info/faqs.html

Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija. Ligos simptomai: vėmimas, karščiavimas, viduriavimas, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas: sergamumas padidėja šaltuoju metų laiku. Lietuvoje vaikai ir kūdikiai dažniausiai šia liga serga gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose. Virusinės žarnyno infekcijos sudaro iki pusės vaikų viduriavimų atvejų pasaulyje.

Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėn. kūdikiai ir vaikai. Lietuvoje dažniausiai serga iki 2 metų amžiaus vaikai. Ligos požymiai: temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Vėmimas gali būti labai intensyvus. Viduriavimas –- net iki 10-20 kartų per dieną. Jis ypač pavojingas mažiems vaikams dėl skysčių netekimo organizme. Susirgus vaikui, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

Profilaktika: ULAC specialistai primena, kad patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepai, o nespecifinė profilaktikos priemonė, galinti sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose – higiena:

• kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs rotavirusinei infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, ėmė vemti, patariama jo neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantis vaikas virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra ligos simptomų bei dar kelias dienas;

• ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli sergantis vaikas ar kūdikis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių;

• tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas;

• saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.