Gimdymas atveria kelius infekcijoms

Neseniai pagimdžiusios moters organizmas nualintas ir pažeidžiamas. Atsiskyrus placentai, buvusios jos prisitvirtinimo vietos gimdos ertmėje pažeistos – tai gana didelis plotas. Mikrobai, patekę į šias žaizdas, kaip ir bet kurias kitas, greitai sukelia uždegimą. Puiki terpė jiems daugintis – gimdai traukiantis atsirandančios išskyros – lochijos. Tai placentos prisitvirtinimo audinių liekanos, kraujo, gleivių išskyros. Pirmosiomis dienomis po gimdymo jos būna su kraujo priemaiša, po to pasidaro šviesiai gelsvos ir vis šviesėja bei mažėja. Lochijos išnyksta po 5-6 savaičių.

Gimdos kaklelis, kūdikiui buvęs vartais į pasaulį, pirmosiomis savaitėmis dar lieka praviras, todėl tarp gimdos ir makšties nėra apsauginio barjero. Visiškai gimdos kaklelis užsidaro praėjus trims savaitėms po gimdymo. Be to, gimdos kaklelio gleivių kamštis, užkertantis kelią mikrobams, taip pat dar nesusiformavęs, taigi pasiekti jiems žaizdas gimdoje nėra jokių kliūčių. Net ir lengviausio gimdymo metu, tempiantis audiniams, atsiranda mikroįtrūkių bei mikrotraumų, pro kurias gali prasiskverbti mikrobai. Dar atviresni keliai per siūles, kurios atsirado plyšus tarpvietės, makšties ar gimdos kaklelio audiniams. 

Makštyje yra daugybė bakterijų, įprastinėmis sąlygomis apie 95 proc. jų – laktobakterijos, išskiriančios pieno rūgštį. Todėl makšties terpė įprastai yra rūgštinė, ji neleidžia mikrobams patekti į gimdą bei išlaikomas minimalus, nesukeliantis uždegimų, natūraliai čia esančių patogeninių mikrobų kiekis. Dėl organizme vykstančių pokyčių po gimdymo makšties terpė tampa šarminė ir  nebeatlieka apsauginės funkcijos. Tuomet pasidaro pavojingi ne tik iš išorės patenkantys mikrobai, bet ir savi, nuolat gyvenantys gleivinėse.

Visas nepalankias aplinkybes sustiprina tai, kad nėštumo bei gimdymo išsekintos moters apsauginės  reakcijos per silpnos atsilaikyti savo jėgomis. Gimdymas – didelis stresas organizmui,  dar labiau susilpninantis nėštumo metu sumenkusį imunitetą.  Moteris nusilpusi dar ir dėl to, kad gimdydama  ji neteko kraujo, pasikeitė hormonų pusiausvyra, alina po gimdymo užklumpantis stresas.

Akivaizdu, kad pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moters lytiniai organai nėra natūraliai apsaugoti, kaip anksčiau, todėl tai padaryti reikia pačiai. Ar lengvai pavyks atsigauti, ar neužklups ginekologinės ligos, kaip sugis pažeisti audiniai, daug priklauso nuo intymių vietų švaros ir tinkamų higienos priemonių.

Nepriekaištinga švara  – pagrindinis ginklas prieš infekcijas

Intymių vietų švara padeda greičiau sugyti žaizdoms ir siūlėms, o dauguma ginekologinių komplikacijų po gimdymo atsiranda būtent dėl netinkamos higienos. Įvairiems lytinių organų uždegimams moteris ypatingai imli pirmąjį mėnesį po gimdymo.

Kraujas, išsiskiriantis drauge su lochijomis, yra geras maistas mikrobams, padeda jiems sparčiai augti ir daugintis. Todėl pagrindinė jaunos mamos užduotis, kad lochijos nesikauptų išoriniuose lytiniuose organuose. Taigi reikia dažnai apsiprausti. Tai patariama daryti ne rečiau kaip kartą per 2-3 valandas, taigi ne mažiau kaip 6-8 kartus per parą. Kol dar nesugijo audinių įtrūkiai ir žaizdelės, svarbu apsiprausti pasinaudojus tualetu, prieš miegą bei atsikėlus ryte. Pirmosiomis dienomis, kai išskyros itin gausios, reikia dažnai keisti higieninius įklotus (ne rečiau kaip kas 2-3 valandas) ir kiekvieną kartą po to apsiprausti. Po gimdymo nepatariama naudoti tamponų, nes per atvirą gimdos kaklelį į jos ertmę gali patekti makšties turinys.

Gausiau lochijos išsiskiria maitinant kūdikį krūtimi, nes vaikui žindant susidaro daugiau hormono oksitocino, kuris skatina gimdos susitraukimą. Todėl apsiprausti derėtų taip pat ir po kiekvieno žindymo.

Apsiprausiama nestipria srove tekančiu šiltu vandeniu, taip, kad į lytinius organus nepatektų tiesiosios žarnos mikrofloros. Todėl vandens srovė nukreipiama nuo tarpvietės  išangės link, be to, vandens neturi patekti giliau į makštį, nes jis išplaus naudingą mikroflorą. Apsiprausiame nuosekliai: pradedame  nuo tarpvietės, o paskui pereiname prie išangės srities.  Nenaudokite jokių kempinių, nes jomis galite pažeisti audinius, o per smulkučius įtrūkius lengvai patenka infekcija. Nusiprausus, intymios vietos atsargiai nusausinamos tik šiai kūno daliai skirtu rankšluosčiu, kuris kasdien išskalbiamas. Jeigu gimdant plyšo ar buvo prakirpta tarpvietė, lytinės lūpos, praustis reikia ypač atsargiai. Svarbu neliesti siūlių ir netrinti lytinių organų.

Visą pogimdyminį periodą derėtų vengti maudynių vonioje, atvirame vandens telkinyje  arba baseine, nes mikrobai į lytinius organus gali patekti per vandenį. Nepamirštame ir apie susilpnėjusį imunitetą, todėl nepersišaldome.

Kodėl po gimdymo reikia specialaus prausiklio?

Intymių vietų oda ir gleivinė po gimdymo ypatingai jautrios ir anksčiau naudotos higienos priemonės gali sukelti alergijas. Netinkamos higienos priemonės gali apsunkinti audinių gijimą ir jis užsitęs. Šiuo periodu reikia specialių prausiklių, kurie ne tik gerai pašalina nešvarumus, bet ir turi natūraliai mikroflorai atsikurti padedančių medžiagų. Prausikliai, skirti pogimdyminiam periodui, labai švelnūs, be galinčių sudirginti medžiagų – net dažnai juos naudojant.

Dar viena iš svarbiausių intymiosios higienos priemonių savybių yra palaikyti rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH 4,0. Šiam periodui skirti prausikliai turi komponentų, apsaugančių  nuo patogeninių bakterijų augimo, o tai labai svarbu gimdymo metu pažeistų intymių vietų priežiūrai. Ypač naudingi prausikliai su pieno rūgštimi, kuri reikalinga normaliai makšties aplinkai atkurti.

Parengė Undinė Gilė