Asmeninė pediatrės patirtis

Niujorke gyvenančios pediatrės – neurologės Mayos Shetreat-Klein patirtis, gelbėjantis nuo vienerių metų sūnų užpuolusių negalavimų, buvo postūmis atsigręžti į natūralius dalykus. Vaiko sveikata ėmė sparčiai blogėti: kvėpavimą apsunkino švokštimas, ėmė berti, išryškėjo pažintinės raidos sutrikimai. Po ilgų klajonių pas įvairius gydytojus, alergologas nustatė mažyliui didelę alergiją sojoms.

Asmeniniai M. Shetreat-Klein tyrimai paskatino ją parašyti knygą “Gydymas nešvara: sveikas vaiko auginimas su natūraliais produktais iš natūralios dirvos”. Šioje knygoje autorė tyrinėja sudėtingą ryšį tarp maisto ir vaikų sveikatos, taip pat problemą, kodėl tiek daug vaikų yra alergiški.

Autorės nuomone, gelbėtis nuo alergijų reikia tuo, kas tradiciškai laikoma nešvariais dalykais. Derėtų vadovautis trimis principais:

• valgyti maistą, užaugintą natūralių maistinių medžiagų nestokojančioje dirvoje,
• nevengti tam tikrų mikrobų,
• kuo daugiau laiko praleisti gamtoje.

Sveiki maisto produktai auginami natūralioje dirvoje

Be abejonės, mūsų ir vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo maisto kokybės, kuriai didelės įtakos turi dirvožemis. Interviu amerikiečių dienraščiui „The New York Times“ M. Shetreat-Klein sakė: „Vaisius ir daržoves mes vertiname dėl juose esančių augalinės kilmės medžiagų (fitomedžiagų). Tai medžiagos, kurių dėka spanguolės raudonos, o kava – karti.“ Šios medžiagos yra augalų imuninės sistemos dalis. O kai kurie dirvožemyje esantys mikroorganizmai, kuriuos mes laikome kenkėjais, iš tiesų skatina augalus gaminti daugiau mums naudingų augalinės kilmės medžiagų.

Deja, ūkininkai tampa vis labiau priklausomi nuo cheminių technologijų pramonės – jie pakliūna į spąstus. Piktžolės ir kenkėjai tampa atsparūs juos naikinti naudojamoms priemonėms, taigi jų prireikia vis daugiau. Todėl pasėliai netenka daug maistinių medžiagų, o ūkininkai naudoja vis daugiau sintetinių trąšų. Chemijos nualintame dirvožemyje neužauga užtektinai naudingųjų medžiagų turinčios daržovės, vaisiai ar grūdai.

Taigi, vaikas valgo maistą, užaugintą nualintame dirvožemyje, kuriame belikę mažai mineralų. Dar daugiau – į perdirbamus maisto produktus dedama genetiškai modifikuotų (GM) maisto medžiagų. Mėsos ir pieno produktai gaminami iš gyvulių, kurie buvo šeriami ne laukuose augančia žole ar šienu, o dirbtiniais koncentruotais pašarais. Galima įsivaizduoti, kokia tokių maisto produktų vertė.

Kada bakterijos – vaiko draugai

Maistingumą prarandame dar ir dėl to, kad perdirbdami produktus iš jų pašaliname naudingus mikroorganizmus. Ar susimąstėte, kodėl kaime augantys vaikai rečiau serga alergijomis, infekcijomis ir astma negu miestiečiai? Tam didelės įtakos turi maistas ir gyvenimo būdas.

Kaimo vaikas maitinamas nuosavame ūkyje užaugintu maistu, nevalgo tiek daug greito maisto kaip miestietis. Savame ūkyje šviežias karvės pienas, kuriame išlikę naudingų mikroorganizmų, o miestiečiams tėvai perka parduotuvėse jau pasterizuotą pieną. Kaimo vaikai daugiau laiko praleidžia gryname ore, o miestiečiai – ilgomis valandomis sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus kambariuose, išplautuose su antibakteriniais plovikliais.

Tai, kad daugėja vaikų, sergančių astma, alergija ir kitomis autoimuninėmis ligomis, lemia ir pernelyg didelė švara vaikystėje. Žmogaus organizmas nėra sterilus – jame gyvena daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių ir bakterijos nėra žmogaus priešai, o sudėtinė kūno dalis. Jų yra burnoje, plaučiuose, odoje, dantyse, o daugiausiai žarnyne. Pavyzdžiui, odos paviršiuje gyvenančios bakterijos saugo organizmą nuo nepageidaujamo išorės poveikio. Šalindami jas įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip antimikrobinis muilas, tampame mažiau atsparūs išorės infekcijoms.

Nuo bakterijų pusiausvyros žarnyne priklauso darni organizmo veikla. Žarnyne gyvena ir gerosios, ir blogosios bakterijos, pastarosios, beje, normaliomis sąlygomis taikios. Gyventi be mikroorganizmų nei mes, nei mūsų vaikai negalėtume. Pagrindinės bakterijų funkcijos – palengvinti virškinimą ir stiprinti imunitetą. Sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą gali įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, stresas, ligos, imuninės sistemos sutrikimai, antibiotikai ar kiti vaistai, netinkama mityba ir net žalingos aplinkos sąlygos. Kenkia mikroflorai ir maiste esantys konservantai. Tuomet sumažėja naudingų gerųjų bakterijų ir padaugėja sukeliančių ligas mikroorganizmų.

Shetreat-Klein nuomone, labai svarbi yra aplinkos mikroorganizmų įvairovė. Buvo manoma, jog priežastis, kodėl ūkiuose užaugę vaikai sveikesni negu miestiečiai yra ta, kad jų aplinkoje buvo daugiau mikroorganizmų. Tačiau tyrimai parodė, kad bakterijų skaičius mieste ir kaime panašus – skiriasi bakterijų įvairovė. Kuo daugiau vaiko aplinkoje yra jo imuninei sistemai pažįstamų mikroorganizmų, tuo didesnė tikimybė išlikti sveikam, o ne pasiduoti kuriam nors vienam mikroorganizmui, kai padėtis jo atžvilgiu tampa nekontroliuojama ir užpuola infekcija.

Iš tiesų, Europos mokslininkai nustatė dar ir tai, kad ekologiniuose ūkiuose augantys vaikai kur kas mažiau serga alergija ir astma negu tradiciniuose, pramoniniuose ūkiuose arba priemiestyje gyvenantys vaikai.

Vaikas kuo ilgiau turėtų būti gamtoje

Natūralią gamtą ir dirvožemio mikroorganizmus kiekvienam vaikui gali suteikti parkas, gamtos draustinis arba kiemas.

Pasak Shetreat-Klein: „Viename arbatiniame šaukštelyje dirvožemio yra daugiau mikroorganizmų nei žmonių mūsų planetoje. Dirvožemyje yra maždaug 25 procentai viso pasaulio biologinės įvairovės. Tyrimais nustatyta, kad vaikai, ilgai būnantys natūraliose žaidimų aikštelėse, parkuose ar miškuose, geriau atlieka standartizuotus testus, jie kūrybiškesni, laimingesni, ramesni ir patiria mažiau stresų. Manau, kad tai kažkaip susiję su organizmais, su kuriais jie susiduria žaisdami lauke.”

Mokslininkų nuomonė tokia pati, – kad natūralus mikrobų poveikis lauke gali būti svarbus emocinei sveikatai ir elgesiui. Tyrimas, kuriame dalyvavo 2600 7-10 metų vaikų, parodė, kad ilgiau žaliose erdvėse leidusių laiką vaikų atmintis ir dėmesingumas pagerėjo. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad tam didelės reikšmės turi švaresnis oras bei ankstesniais tyrimais nustatyta mikroorganizmų nauda.

Jeigu vaikas su bakterijomis nesusidurs nuolat, jo imuninė sistema į nekaltus, bet nepažįstamus mikroorganizmus gali imti reaguoti kaip į priešus, nes nežinos, kaip su jais reikia sugyventi.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė