MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Normali makšties mikroflora – apsauga nuo ligų

Normali makšties mikroflora turi didelės įtakos moters lytinės sistemos būklei. 90–95 % mikrofloros sudaro laktobakterijos, maža jos dalis – makštyje natūraliai gyvenančios santykinai patogeninės bakterijos ir grybeliai. Ši normali makšties mikroflora sukuria tokią ekosistemą, kai egzistuoja mikroorganizmų pusiausvyra, neleidžianti atsirasti infekcijai. Bet jeigu ši pusiausvyra sutrinka, t. y pagausėja sąlyginai patogeninių mikroorganizmų, išsivysto vadinamoji makšties disbiozė.

Laktobakterijos išskiria pieno rūgštį, todėl makšties terpė yra rūgštinė ir nepalanki daugintis sąlyginai patogeniniams mikroorganizmams. Pakankamas laktobakterijų kiekis užtikrina optimalų makšties pH lygį, kuris yra nuo 3,8 iki 4,5. Sumažėjus laktobakterijų kiekiui, pH pasidaro šarminis (didesnis kaip 4,5), o tokioje aplinkoje gali sparčiai daugintis ligas sukeliantys mikroorganizmai. Pavyzdžiui, jeigu makšties mikrofloroje pradeda dominuoti bakterijos Gardnerella vaginalis, vystosi bakterinė vaginozė, jei grybeliai Candida albicans – makšties kandidozė (pienligė). 

Kodėl makšties mikrobiotos sudėtis pakinta?

Makšties disbiozė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tai gali lemti hormoniniai pokyčiai moters organizme (nėštumas, gimdymas, menstruacijų sutrikimai), geriamieji kontraceptikai ir gimdos spiralės, lytinis partneris. Makšties mikrofloros pokyčius gali lemti bet kokios infekcinės ir uždegiminės dubens organų ligos, įskaitant plintančias lytiniu keliu; žarnyno ligos, lėtinės žarnyno problemos, žarnyno disbakteriozė, taip pat cukrinis diabetas ar kitos endokrininės ligos.

Makšties mikroflorą sutrikdo gydymasis antibiotikais, netinkama arba pernelyg intensyvi asmeninė higiena, makšties plovimas, netinkamas tamponų naudojimas, aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas. Mikroorganizmų pusiausvyrą veikia stresas, makšties infekcijos užpuola nusilpus imunitetui, pavyzdžiui, dėl peršalimo, sunkių ligų, nesubalansuotos mitybos. Gali turėti įtakos klimato zonos pasikeitimas (kartais makšties disbiozė paūmėja kelionių į šiltuosius kraštus metu).Ne kiekvienai moteriai šie veiksniai sukelia disbiozę. Imuninė sistema palaiko normalią makšties mikroflorą ir padeda jai atsigauti esant nedideliam sutrikimui. Tačiau jeigu organizmą vienu metu veikia keli veiksniai, didėja disbiozės tikimybė.

Nesigydant gresia nevaisingumas ir priešlaikinis gimdymas

Dažniausiai pasitaikantys makšties infekcijos simptomai: gausios makšties išskyros, kurios gali būti balkšvai gelsvos spalvos ir nemalonaus žuvies kvapo, taip pat – baltos arba panašios į varškę. Atsiranda niežulys, perštėjimas, deginimo pojūtis, skausmas lytinių santykių metu, gali nestipriai pakraujuoti arba pateplioti krauju.

Makšties disbakteriozė sudaro palankias sąlygas įvairiems patogenams vystytis urogenitalinėje sistemoje. Komplikacijos priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai (Candida genties grybeliai, trichomonų genties pirmuonys, Gardnerella vaginalis ar kitos bakterijos) įsivyrauja makšties mikrofloroje, taip pat nuo imuninės sistemos būklės.

Makšties disbiozė kai kurioms tampa lėtine ir periodiškai kartojasi jos paūmėjimai. Šis negalavimas gali būti besimptomis arba sukelti tam tikrus požymius, tačiau neretai lemia rimtas komplikacijas. Pavyzdžiui, bakterine vaginoze serganti moteris kartais nejaučia simptomų, bet negydoma ši liga gali lemti nevaisingumą, o ja susirgusiai nėščiajai – priešlaikinį gimdymą. 

Makšties disbakteriozė gali sukelti gimdos gleivinės uždegimą, išprovokuoti endometriozę, apsunkinti pastojimą ir normalią nėštumo eigą. Taip pat disbiozės pasekmė gali būti šlaplės ir šlapimo pūslės infekcija, uretritas (šlaplės uždegimas), cistitas ir kita šlapimo sistemos infekcija. Todėl moters sveikatai yra svarbu atkurti normalią makšties mikroflorą.

Be laktobakterijų ovulių neapsieinama net gydantis vaistais

Sutrikus makšties bakterijų pusiausvyrai, patariamos mikroflorą ir pH atkuriančios makšties ovulės su laktobakterijomis arba jų lizatais. Jose esančios medžiagos tiesiogiai veikia makštyje, padeda nuslopinti uždegimą ir apsaugoti makšties gleivinę. Gydant makšties disbakteriozės sukeltas ligas svarbu vienu metu slopinti patogeninę mikroflorą ir didinti laktobakterijų skaičių, reguliuojant makštyje esančių mikroorganizmų pusiausvyrą.

Makšties infekcijos dažniausiai gydomos vietinio ar sisteminio poveikio preparatais, sergant kai kuriomis ligomis neapsieinama be antibiotikų, naikinančių ne tik ligas sukeliančius, bet ir naudingus mikroorganizmus. Todėl gydantis vaistais kaip pagalbinė priemonė skiriamos laktobakterijų ar jų lizatų ovulės – normaliai makšties mikroflorai atkurti.

Gydantis antibiotikais, laktobakterijų ar jų lizatų ovules reikėtų naudoti nuo pirmos vaistų vartojimo dienos iki kurso pabaigos, ir dar savaitę baigus juos vartoti. Laktobakterijų ir jų lizatų ovulės taip pat svarbios kartojantis makšties infekcijoms. Moterims, linkusioms į makšties infekcijas, tokios ovulės patariamos prevencijai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė